Prancūzija rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims


Print
Prancūzijos ir Baltijos šalių Prezidentų susitikimas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Eliziejaus rūmuose susitikusi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu, aptarė pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.

Lietuvos vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose.

Lietuvos vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad bendra atsakomybė už Europos ateitį suteikia ir naują kokybę Lietuvos ir Prancūzijos strateginei partnerystei. Tai – realus bendradarbiavimas, atnešantis konkrečių rezultatų gynybos, ekonomikos, kultūros srityse.

Su Prancūzijos vadovu buvo aptarti pagrindiniai jo pasiūlymai dėl ES ateities reformų ir Lietuvai svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai.

Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms. Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.

Lietuva ir Prancūzija sutaria, kad saugumas yra Europos ateities pamatas, todėl šalių vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.

Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu. Abiejų valstybių pasiryžimas stiprinti Europos saugumą turėjo lemiamą vaidmenį pradedant glaudesnį ES šalių gynybos bendradarbiavimą (PESCO). Dabar Lietuva ir Prancūzija imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje. Didelę kibernetinės gynybos patirtį turinti Prancūzija jungiasi prie Lietuvos iniciatyva kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų.

Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva sustiprino pajėgas Jungtinių Tautų misijoje Malyje, dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip prisidėdama prie kovos su tarptautiniu terorizmu.

Lyderių susitikime aptartas ir dvišalių santykių stiprinimas. Prancūzija niekuomet nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė Lietuvos laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai.

Šiandien valstybes sieja stiprėjantys ekonominiai ryšiai – dvišalė prekyba vien praėjusiais metais išaugo beveik 20 proc. ir siekia 1,8 mlrd. eurų. Tačiau dar yra daug neišnaudoto potencialo bendradarbiauti finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse. Svarbūs ir kultūros bei mokslo ryšiai – Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai įgyvendina net 260 bendrų tyrimo projektų, Lietuvoje populiarėja prancūzų kalbos mokymasis, užmegzta 10 miestų partnerysčių.

Šiemet tikimasi ir Prancūzijos Prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.10; 04:45