Prieškarinės Mato Šalčiaus įžvalgos XXI amžiuje


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui pateikia ištraukas iš vieno Šaulių sąjungos kūrėjų, žymiausio prieškario lietuvių keliautojo Mato Šalčiaus analitinio straipsnio „Smūgių akivaizdoje“. Manome, kad šie M.Šalčiaus samprotavimai mums itin aktualūs. Šias ištraukas mums atsiuntė Valentinas Šapalas.

„Mums reikia dabar visai šaltai pergalvoti, kodėl mus ištiko skaudūs smūgiai, ir gerai išsiaiškinti priežastis, kad iš to gautume daugiau patyrimo savo tolimesniam gyvenimui.

Man atrodo, kad smūgių priežastys glūdi ne tik blogoje mūsų kaimynų valioje, bet ir mūsų pačių klaidose. Kas buvo tos klaidos?

Pirma – mūsų politikos su kaimynais nelankstumas. /…/

Antroji priežastis – tai klaidingų vilčių dėjimas kitiems mūsų kaimynams ir tolimesniems veiksmams. Mes vis tegyvename iliuzijomis, kad mums kas padės, kad mus užtars ar gins. Mes nenorėjome klausyti tų retų savo balsų, kurie sakė, kad mes tegalime savo pačių jėgomis pasitikėti lemiamomis valandomis ir į tai derinti savo veiksmus.

Trečioji priežastis – mes savo politiką su kitais nustatinėjome ne tikrove, bet savo jausmais, idealais ir troškimais ar stačiai antipatijomis, ar simpatijomis. Tai yra blogiausi, labiausiai klaidinantieji politikoje patarėjai. Gerą politiką galima turėti tik sveriant ir sumetinėjant ją sveiku protu ir visišku objektingumu, atmetant lakią vaizduotę, kantą ar neapykantą ir kitokią „metafiziką“.

Ketvirtoji priežastis – mes per daug atlapai ir atidengtai veikėme. Visose kertėse šaukėme – rėkėme apie savo „planus“, kurių tikrumoj neturėjome. Per daug atvirai reiškėme savo troškimus.

Penktoji priežastis – mes per daug beatodairiai ir neapgalvotai davėme didelius pažadus „dėti galvą“ dėl to ar kito siekimo ir paskui, išmušus valandai, negalėjome tų savo pažadų įvykdyti.

Šeštoji priežastis – mes per daug skubinome savo politikos žygiuose. Dabar yra aišku, kad mes su savo sprendimais, kuriuos padarėme, pasiskubinome.

/…/ Mums reikia nesiliauti rimtai galvoti, ką reikia daryti, kad galėtume išlikti gyvi savo krašte, jei naujo karo ar padiktuotos taikos atveju vėl nustos veikti įstatymai, dorovės ir žmoniškumo nuostatai kaip ir pereitame kare ir tuoj po jo. Krašto gynimas, mūsų pačių savisauga telieka pirmuoju gyvenimo laikotarpiu opiausiuoju klausimu.

Šiandien aiškėja, kokis svarbus darbas mūsų tarpe buvo pradėtas, kai nuo 1919 metų mėginta skleisti tautoje bent teoretines gynybos žinias, kad visi gyventojai turėtų supratimą apie visus šių dienų karo būdus ir pabūklus ir kaip nuo jų saugotis. Šis darbas reikia būtinai tuojau praplėsti ir patobulinti. /…/ Šią savo krašto apsaugos programą turime be atolaidžio planingai ir sistemingai vykdyti, neklausiant, ar ši būtis Europoje baigsis karu ar didžiųjų šalių padiktuota taika.“

Iš Mato Šalčiaus vedamųjų straipsnių Šaulių Sąjungos žurnale „Trimitas“:

„Užuot vaidijęsi ir pasidavę tarpusavio kivirčo pasiaubai, eikime kelti bendrą šalies apsišvietimą, pilietinį susipratimą, tautos sveikatą, jos ūkį, jos meną; eikime globoti ir auklėti savo tautos jaunimą, kad jis išeitų sveikas, gražus, stiprus, sąmoningas ir drąsus. Sujunkime savy senovės Spartos ir Atėnų žmonių ypatybes ir sukurkime aukščiausio tobulumo žmogaus tipą.“

„Reikia liautis šiuo metu skirsčius mūsų tautą į partijas ir partijėles, ir kitokius skirtingumus. Gana žaidimų visomis partijomis, kurios mums nieko nedavė gero. /…/

Valstybė nėra joks dievaitis ir vienintelis galutinis tautos tikslas. Tautos gyvybė ir visų jos narių laimė yra aukštesnis daiktas už valstybę. Mes sukūrėme savo nepriklausomą valstybę, kad ji mums visiems ir pavieniui tarnautų, o ne vien atvirkščiai, kaip norima kai kurių pas mus padaryti. Labai pavojinga, kai valstybės valdžia viską grobiasi į savo iždą, į savo rankas ir užmuša privatinę iniciatyvą ir asmenį, tepalikdama piliečiui tik vieną laisvę – tai mokėti jai vis didinamus mokesčius ir vykdyti visus jos valdininkų įsakymus, nors jie būtų vien įgeidžio, savivalės, keršto ar intrigos padiktuoti. Tokia valstybė su savo valdžia, tai geriausias krašto parengimas įsiveržusiems jėga svetimiems viešpatauti.“

Šios Mato Šalčiaus mintys kaip niekad aktualios ir XXI a. pradžios Lietuvos politiniame gyvenime.

Nuotraukoje: Matas Šalčius.

2009.12.17


Prisijunkite prie diskusijos