Prof. Aloyzas Sakalas: “Perspektyvų daugiau turi prisiekusiųjų teismas”


Print

Teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis.

Toks reiškinys verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų. Beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos principams. Šio interviu tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų įmanoma užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas?

Į Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako buvęs ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir Europos Parlamento teisės komiteto narys prof. Aloyzas SAKALAS.

Kaip apibūdintumėte šiandieninę situaciją Lietuvos teismuose? Kaip pavyzdinę, pakenčiamą ar apgailėtiną?

Ne pavyzdinę, bet nelaikau jos ir apgailėtina. Jei kalbėsime apie baudžiamąsias bylas, tai sutikime, kad Pravieniškių kontingentas ten susirinko ne savo noru. Jei kalbėsime apie civilines bylas, tai jas pralaimėjusi šalis nesako, kad įstatymas buvo ne jo pusėje, bet sako, kad teisėjas buvo nupirktas. Neatsižvelgiant į tai, kad byla praėjo visas teismų instancijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastaruoju metu užsimena apie tarėjų institucijos įteisinimą mūsų teismuose. Ar tai būtų toji priemonė, kuri galėtų pakelti pašlijusius teismų reitingus ir atkurti visuomenės pasitikėjimą teismais?

Manau, kad ne. Perspektyvų daugiau turi prisiekusiųjų teismas. Tarėjus gali paveikti kvalifikuotas teisėjas, o prisiekusiųjų – ne.

Tarėjų ir prisiekusiųjų funkcijos teimo procese akivaizdžiai skiriasi. Ir tarėjų funkcijų vargu ar pakanka tam, kad būtų užtikrintas konstitucinio teisingumo ir nešališkumo principų išsaugojimas. Ar nederėtų svarstyti prisiekusiųjų teimo sukūrimo Lietuvoje klausimo? Ką nuo seno naudoja savo demokratinėmis vertybėmis garsėjančios valstybės, kurių patirtimi Lietuva dažnai naudojasi?

Būtinai reikia ne tik svarstyti, bet reikia pateikti ir konkrečius projektus. Tada būtų galima svarstyti jų privalumus ir trūkumus, projektus tobulinti ir priimti sprendimą. Dabar tik kalbame, o nieko nedarome.

Per pastaruosius 20-imt metų Lietuvos teismai ne kartą kritikuoti tiek politikų, tiek žurnalistų dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ir tesingumo. Ar nemanote, kad prisiekusiųjų teismo atsiradimas Lietuvoje padėtų išbristi iš priekaištų liūno? Ar nemanote, kad tai padėtų atkurti teismų autoritetą?

Tada teismo klaidos gultų ant pačių prisiekusiųjų pečių, kitaip sakant, ant pačios visuomenės pečių. Teisėjai nuo to tik apsidžiaugtų. Tačiau visuomenė ieškotų ir, manau, rastų kitą atpirkimo ožį – prisiekusiųjų atrankos procedūrą, atseit, pagal ją buvo atrinkti netinkami prisiekusieji.

Be to, prisiekusiųjų teismas nagrinėtų tik mažą dalį visų baudžiamųjų bylų. Būtų per brangu ir nepateisinama nagrinėti kiekvieno kišenvagio bylą. Nepamirškime, kad prisiekusiųjų teimas – tai labai brangi institucija. Prisiekusiesiems turi būti mokamas atlyginimas, kuris būtų ne mažesnis už jo gautą savo darbovietėje. Prisiekusieji turėtų būti apgyvendinti stropiai nuo pašalinių saugomame viešbutyje tol, ko nesibaigs visas teismo procesas. Jie būtų izoliuoti nuo visuomenės poveikio, negalėtų naidotis internetu, skaityti periodinės spaudos ar kalbėtis telefonais. O kad būtų išvengta tarpusavio susitarimų, jie negalėtų bendrauti tarpusavyje.

Tai pareikalautų iš biudžeto nemažų lėšų. Bet tada nebūtų bylų vilkinimo, kokį matome dabar, ir net sudėtingiausia byla būtų išnagrinėta per kelias dienas. Bet ar daug rastume entuziastų tapti nuo visuomenės atskirtais prisiekusiaisiais, kurie bus patalpinti į savotišką daboklę?

Atsakant į klausimą, ar padidėtų teismų prestižas, manau, kad šiek tiek padidėtų, nes visos rezonansinės bylos būtų visuomenės rankose. Tačiau ne vien šios bylos sukelia nepasitikėjimą teismais. Yra ir kitų objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Viena iš jų – tai bylą pralaimėjusios šalies nepasitenkinimas teismo sprendimu.

Prisiekusiųjų teimo priešininkai teigia, kad Lietuvoje toks teismas neįmanomas arba nepasiteisins dėl šių priežasčių: neišvengiamas asmeninis suinteresuotiumas, giminystės ryšiai, teisinio išsilavinimo stoka, brangumas, prisiekusiųjų atrankos keblumai ir ilga proceso trukmė. Argumentai, regis, sukelia rimtumo įspūdį. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad nė vienas iš prisiekusiųjų teismo priešininkų neturi jokios asmeninės praktikos ir patirties dirbant prisiekusiųjų teismuose. Ar priešininkų argumentai pagrįsti, o gal pramanyti?

Pagrįsti, bet tik iš dalies. Prisiekusieji priima verdiktą išklausę kaltinimo ir gynybos kalbas. Verdikto turinys paprastai priklauso nuo gyvėjo ir kaltintojo sugebėjimo emociškai paveikti prisiekusiuosius. Todėl ir prokurorai, ir advokatai neriasi iš kailio, pateikdami argumentus taip, tarsi jie būtų ne teisme, o teatro scenoje. Teisiniai aspektai prisiekusiesiems turi tik antraeilę ar trečiaeilę reikšmę. Prisiekusiųjų atrankos taisyklės ir pati procedūra – tai labai svarbus momentas, norint, kad tarp jų nepatektų šališki piliečiai.

Ar galėtumėte pasakyti visuomenei, kas racionaliau: dabartinė teismų sudėtis su tarėjais, ar vis tik prisiekusiųjų institucija?

Jei norime žengti tokį žingsnį, tai prisiekusiųjų institucija perspektyvesnė, nes jos negali paveikti teisėjas, o tarėjus – gali.

Kur derėtų ieškoti išeities? Lietuvos teismų prestižą išgelbės prisiekusiųjų institucija, tarėjai ar teisėjų rinkimai, įskaitant ir griežtesnę teisėjų atranką?

Teismų prestižas padidės esant prisiekusiųjų institucijai. Teisėjų rinkimai nepadės. Matome, ką išrenkame į Seimą.

Ar nemanote, kad prisiekusieji užtikrintų realią teimų nepriklausomybę ir apsaugotų teisėjus nuo pašalinių įtakų?

Taip, bet bus mėginimų paveikti prisiekusiuosius. Be to, nepamirškime, kad prisiekusiųjų teismo paskirtis nagrinėti tik tas kriminalines bylas, kuriose pateikti kaltinimai už labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos gresia bausmė didesnė kaip, sakykime, dešimt metų.

Išimtis turėtų būti taikoma nagrinėjant visas politikų bylas, nepriklausomai nuo galimos baudžiamosios sankcijos dydžio. Todėl teisėjai bus apsaugoti nuo galimos pašalinės įtakos tik tose bylose, kurias spręs prisiekusiųjų teismas. Visose kitose bylose mėginimų paveikti teisėjus dar ilgai nesumažės. Kol tapsime tikrai demokratine visuomene. O dabar teisėjams galima tik palinkėti visados būti išorinių jėgų nepaisantiems teisėjams.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: buvęs ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir Europos Parlamento teisės komiteto narys prof. Aloyzas SAKALAS.

2011.09.10


Prisijunkite prie diskusijos