Putino agentai atakuoja Vokietijos visuomenės nuomonę


Print

„Tai, ką seniai pabrėžia Rusijos korespondentai, dabar kelia nerimą ir Vokietijos kontržvalgybai“, – rašoma Die Welt straipsnyje apie Rusijos informacinį karą, kurį, turimais duomenimis, ji kariauja Vokietijoje.

Kaip pareiškė šią savaitę Federacinės Konstitucijos apsaugos žinybos vadovas Hansas Georgas Maasenas, „Rusijos specialiosios tarnybos ne tik ieško informacijos, bet ir stengiasi daryti įtaką visuomenės nuomonei Vokietijoje“.

Korespondentas Ulrichas Klausas pasakoja apie „koneveikimo kampanijas“, kurios plėtojamos tinkluose prieš „Vakarų laikraščių ir televizijos kanalų redakcijas“. Forumuose ir socialiniuose tinkluose „bangomis“ pasirodo daugybė komentarų, kurių prasmė „visada viena ir ta pati“, rašo jis, pavyzdžiui pateikdamas keletą pasisakymų, štai ir tokį: „Dar kartą fašistinė vyriausybė Europoje bando numarinti badu žmones Rytų Europoje“ (šiuo atveju kalbama apie naująją vyriausybę Kijeve, paaiškina autorius). Arba: „Niekingas siundymas prieš Putiną ir Rusiją“. 

Tokius komentarus ne visada lengva atskirti nuo tikrų, tęsia Klausas, bet žiūrint iš arčiau metasi į akis „išsireiškimų ir terminijos stereotipai“. Antai, dažnai vartojamas žodžių derinys „Maidano fašizmas“ ir „karo kurstymas“. „Pasitelkus tokią terminiją, matyt, bandoma pasinaudoti labai išplitusiu tinkluose polinkiu į sąmokslo teorijas ir suburti po savo vėliavomis visus tuos, kas ir taip jau seniai mano, kad autoritetinga žiniasklaida turi „monopoliją“ išsakyti priešo „necenzūruojamo“ informacijos platinimo tinkluose nuomonę“, – rašo autorius.

Sprendžiant iš lavinos įžeidimų bei kaltinimų priešingo požiūrio besilaikantiems žurnalistams ir žmonėms, tokia taktika būna „žymia dalimi“ rezultatyvi, priduria jis.

Kitą internete organizuotų kampanijų skiriamąjį bruožą nurodė 3sat kanalu transliuojamos  televizijos programos „Kultūros metas“ ("Время культуры") redaktorius Markusas Dilmanas: „žiūrovų“ komentarų bangos apie kokią nors laidą pasirodo ne iškart po jos transliacijos eteryje, o pagal kažkokį „savą grafiką“.

Toliau Klausas pasakoja apie vieną iš paskutinių Rusijos propagandistų „triukų“: prisidėti prie vieno iš jau esamo Vakarų Europoje protestų judėjimo ir panaudoti jį kaip „Trojos arklį“ saviems tikslams pasiekti. Būtent taip atsitiko su „savaitinėmis demonstracijomis“, rašo jis.

Rytų tyrimų centro Varšuvoje atlikto tyrimo „Rusijos informacinio karo anatomija“ autorių nuomone, per Krymo operaciją Rusija „pademonstravo visam pasauliui informacinės kovos galimybes ir potencialą“. Pranešime sakoma, kad „specialioji propaganda“ buvo atkurta Rusijoje pertvarkant armiją 2000-aisiais, o „sistemingas“ psichologinio ir propagandinio karo metodų kūrimas pradėtas dar 1942 metais Stalino įsakymu.

Savą propagandinių kampanijų vertinimą Die Welt prašymu pateikė ir sociologas Aleksanderis Hausleris. Jų ideologinį užpildymą jis palygino su kverfrontu, tokiu būdu pabrėždamas paradoksalų dviejų priešingų politinio spektro flangų – kairiojo ir dešiniojo – lozungų sumaišymą. Tą ypatybę pažymėjo ir gegužės mėnesį Potsdame vokiečių ir lenkų surengto seminaro žurnalistams dalyviai, sakoma straipsnyje.

Kaip pažymėjo organizacijos „Reporteriai be sienų“ Vokietijos skyriaus vadovas Kristianas Miras, be viso kito, informacinis karas pavojingas tuo, kad jis gali išprovokuoti savicenzūrą. Pastaruoju metu jo organizacija pastebi „paslėptos diktatoriškų ar autoritarinių valstybių propagandos socialiniuose tinkluose puslapiuose vokiečių kalba“ suintensyvėjimą, ir, beje, tokie reiškiniai paprastai susiję arba su Ukrainos konfliktu, arba su kova už pilietines teises Turkijoje.

Šaltinis: Die Welt

2014.06.16; 05:26


Prisijunkite prie diskusijos