Quo vadis, Ukraina?


Ver­tin­da­mi nau­jos po­li­ti­nės jė­gos po­sū­kį Uk­rai­nos vals­ty­bės gy­va­vi­mo ska­lė­je, ne­ga­li­me ne­pa­žy­mė­ti ša­liai gre­sian­čių pra­ra­di­mų dau­ge­ly­je sri­čių, žiū­rint nuo 18 me­tų Ne­pri­klau­so­my­bės pa­siek­tų re­zul­ta­tų vir­šū­nės. Jų yra ne vie­nas.

Po­li­tiš­kai at­ro­dy­tų, kad Char­ko­vo pak­tas kiek­vie­nai ša­liai lei­do pa­siek­ti sa­vo: Ru­si­jai pa­vy­ko iš­spręs­ti ka­ri­nio lai­vy­no dis­lo­ka­ci­ją Kry­me prak­tiš­kai pu­sei am­žiaus, su tei­se pra­tęs­ti ne­ri­bo­tam lai­ko­tar­piui, o Uk­rai­nos pre­zi­den­tas ga­li džiaug­tis lai­mė­jęs 30 proc. du­jų kai­nos bei tuo, kad yra pa­nai­kin­tos anks­tes­nė­je (2009 m. sau­sio mėn.) du­jų su­tar­ty­je esan­čios sank­ci­jos dėl ma­žes­nių du­jų ap­im­čių už­pir­ki­mo – tai leis jo va­do­vau­ja­mai po­li­ti­nei jė­gai grei­tu lai­ku už­tik­rin­ti eko­no­mi­nį sta­bi­lu­mą, ku­rį jie ža­dė­jo sa­vo rin­kė­jams.

Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į skai­čius, pa­siek­ta nau­da ke­lia daug abe­jo­nių. Pa­gal su­nau­do­ja­mų du­jų ap­im­tį Uk­rai­na skaičiuojant pagal gyventojų skaičių pra­len­kia Ki­ni­ją – ati­tin­ka­mai 70,7 mlrd. m3 ir 39 mlrd. m3 (Lie­tu­va su­var­to­ja 3,1 mlrd. m3), ta­čiau pa­gal plie­no ga­my­bą Ki­ni­ja pirmauja santykiu 9:1.

JAV ir Uk­rai­nos ver­slo ta­ry­bos pre­zi­den­tas Mor­ga­nas Wil­liam­sas tei­gė, kad Uk­rai­nos ir Ru­si­jos du­jų su­si­ta­ri­mai nė­ra abi­pu­siai nau­din­gi. Ypač pa­vo­jin­gas, jo nuo­mo­ne, yra pas­ku­ti­nis V. Pu­ti­no pa­siū­ly­mas su­vie­ny­ti ru­siš­ką „Gaz­pro­mą“ ir Uk­rai­nos „Naf­to­haz Uk­rai­na“. Ru­sų vals­ty­bi­nis mo­no­po­lis­tas, jo nuo­mo­ne, leng­vai pra­ris Uk­rai­nos kom­pa­ni­ją, ir ša­lis taps pri­klau­so­ma nuo Ru­si­jos.

Iš kar­tu po pak­to pa­si­ra­šy­mo V. Ja­nu­ko­vy­čius pra­bi­lo apie po­rei­kį pa­di­din­ti du­jų už­pir­ki­mą dar 3 mlrd. m3 per me­tus. Opo­nen­tų nuo­mo­ne, to­kiu at­ve­ju ne­ten­ka pras­mės vi­si anks­čiau pra­dė­ti pro­jek­tai dėl ener­gi­jos tau­py­mo pra­mo­nė­je ir gy­ve­na­mo­jo būs­to ūky­je bei dėl al­ter­na­ty­vios ener­ge­ti­kos. Eks­per­tai tei­gia, kad pi­ges­nė du­jų kai­na yra nau­din­ga tik me­ta­lo ir che­mi­jos pra­mo­nin­inkams iš Re­gio­nų par­ti­jos val­do­mos Ry­tų Uk­rai­nos, nes šiems ne­rei­kės in­ves­tuo­ti į ino­va­ci­jas.

Ru­si­ja lai­mė­jo is­to­riš­kai jai svar­bią po­zi­ci­ją sa­vo ge­o­po­li­ti­niams tiks­lams įgy­ven­din­ti. Jos ka­ri­nis lai­vy­nas Juo­do­jo­je jū­ro­je leis re­a­li­zuo­ti ša­lies, tu­rin­čios di­dė­jan­čią įta­ką ne tik po­stso­vie­ti­nė­je erd­vė­je, vaid­me­nį. Šis fak­tas taip pat tar­nau­ja Ru­si­jos, kaip stip­rios ša­lies, įsi­ga­lė­ji­mui ir už­sie­nio, ir vi­daus po­li­ti­ko­je.

Ru­si­jo­je šiam žings­niui, be abe­jo, bu­vo ruoš­ta­si ne vie­ną die­ną. Po­li­to­lo­gai tei­gė, kad šiuo at­ve­ju Ru­si­jos po­li­ti­kos spe­cia­lis­tai re­a­li­za­vo se­niai, gal­būt dar prieš Oran­ži­nę re­vo­liu­ci­ją su­kur­tą  pla­ną, ku­riam bu­vo lauk­ta tin­ka­mos pro­gos.

Pre­zi­den­tas D. Med­ve­de­vas, 2009 m. sau­sio 29 die­ną kal­bė­da­mas Fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos (FST) po­sė­dy­je Mask­vo­je, pa­žy­mė­jo, kad te­ko su­de­rin­ti vi­sų spe­cia­lių­jų jė­gos struk­tū­rų, tei­sė­sau­gos or­ga­nų dar­bą ir ko­or­di­nuo­ti jų veik­lą tam, kad  Gru­zi­ja ir Uk­rai­na pa­grei­tin­tai ne­įsto­tų į NATO al­jan­są. Pre­zi­den­tas pa­gy­rė FST, kad ši, pa­sak jo, „sėk­min­gai įvyk­dė jai iš­kel­tus už­da­vi­nius“.

Su­ve­re­niai ir de­mo­kra­tinei Uk­rai­nai Med­ve­de­vo ir Ja­nu­ko­vy­čiaus pak­tas ta­po po­li­ti­niu pra­ra­di­mu. Vie­na svar­biau­sių ati­duo­tų de­mo­kra­tijos po­zi­ci­jų yra fak­tiš­ki pa­si­kei­ti­mai Uk­rai­nos po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je. Apie tai by­lo­ja ne vien bū­dai, kaip bu­vo pa­si­ra­šy­tas ir ra­ti­fi­kuo­tas Char­ko­vo pak­tas. Ne­tru­kus po V. Ja­nu­ko­vy­čiaus inau­gu­ra­ci­jos bu­vo pa­skir­ta prak­tiš­kai Re­gio­nų par­ti­jų su­da­ry­ta vy­riau­sy­bė. Uk­rai­nos sri­ty­se pa­skir­ti gu­ber­na­to­riai, ku­rie yra tie­sio­giai pa­val­dūs V. Ja­nu­ko­vy­čiui – be­veik vi­si iš Do­nec­ko re­gio­no ir pri­klau­san­tys šiai po­li­ti­nei jė­gai. To­liau bu­vo pa­siek­ta Re­gio­nų par­ti­jos ko­a­li­ci­jos par­la­men­ti­nė dau­gu­ma ir pa­jung­tas sa­vo įta­kai Kon­sti­tu­ci­nis teis­mas. Po­li­to­lo­gai tei­gė, kad da­bar­ti­nis Uk­rai­nos va­do­vas tu­ri dau­giau ga­lių ne­gu ant­ra­sis pre­zi­den­tas, ku­rį 2005 me­tais pa­kei­tė V. Juš­čen­ko.

Šie fak­tai kal­ba, kad Uk­rai­na at­si­sa­ko de­mo­kra­tijos ir jos prin­ci­pų ir tam­pa pre­zi­den­ti­ne res­pub­li­ka, nors tas ir prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. At­si­sa­ko­ma ir par­la­men­ta­riz­mo tra­di­ci­jų – pir­muo­ju Par­la­men­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju iš­rink­tas part­ne­rio – ko­mu­nis­tų par­ti­jos, o ne opo­zi­ci­jos at­sto­vas, kaip pri­im­ta de­mo­kra­tijos ša­ly­se. Tai­gi ga­li­ma teig­ti, jog Uk­rai­no­je vyks­ta val­džios mo­no­po­li­za­vi­mas – vis­kas tam­pa pa­val­du vie­nai po­li­ti­nei jė­gai ir vie­nam as­me­niui.

Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti dar vie­ną pa­sky­ri­mą, ku­ris ir­gi skal­do Uk­rai­nos vi­suo­me­nę. Nau­jo­je vy­riau­sy­bė­je Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ru bu­vo pa­skir­tas Dmit­ri­jus Ta­bač­ni­kas, ku­ris pa­si­sa­ko už dvi­kal­bys­tės Uk­rai­no­je įve­di­mą, yra su­ar­tė­ji­mo su Ru­si­ja ša­li­nin­kas. Be to, daug abe­jo­nių ke­lia D. Ta­bač­ni­ko moks­lų dak­ta­ro laips­nio įgi­ji­mo tei­sė­tu­mas. Šio vei­kė­jo sky­ri­mas mi­nist­ru su­kė­lė ma­si­nius stu­den­tų pro­tes­tus, nes, kaip pa­aiš­kė­jo, ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti Eu­ro­po­je pri­im­tos nor­mos – į aukš­tą­sias mo­kyk­las pri­im­ti ne­pri­klau­so­mo mo­ki­nių te­sta­vi­mo pa­grin­du, ir su­grą­žin­ti se­ną nor­mą, kai eg­za­mi­nai vyk­da­vo pa­čio­je įstai­goje. Be to, vy­riau­sy­bė pa­rė­mė ne tik šį mi­nist­ro pa­siū­ly­tą įsta­ty­mą, bet ir pa­nai­ki­no rei­ka­la­vi­mą lai­ky­ti vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus uk­rai­nie­čių kal­ba. Ko­vo 30 die­ną da­lis tau­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių de­pu­ta­tų ban­dė Par­la­men­te pri­im­ti nu­ta­ri­mą at­leis­ti šį mi­nist­rą, ta­čiau ne­su­rin­ko pa­kan­ka­mo skai­čiaus bal­sų.

D. Tab­čni­ko as­me­ny­bė da­liai vi­suo­me­nės ne­pri­im­ti­na ir dėl as­me­ni­nės veik­los, su­si­ju­sios su by­li­nė­ji­mu­si teis­muo­se, ir dar dėl to, kad jis aukš­ti­na so­vie­tų sis­te­mos va­dus, men­ki­na da­bar­ti­nius Va­ka­rų Uk­rai­nos gy­ven­to­jus ir pat­rio­tus, ko­vo­ju­sius dėl ne­pri­klau­so­my­bės Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kais. Jis, pa­vyz­džiui, gre­ti­na dėl sa­vo kraš­to ati­da­vu­sius gy­vy­bę pat­rio­tus ir to­ta­li­ta­ri­nį Sta­li­no re­ži­mą: „Sta­li­no to­ta­li­ta­riz­mo ir Ban­de­ros to­ta­li­ta­riz­mo pri­gim­tis yra ab­so­liu­čiai vie­no­da“. Jo nuo­mo­ne, pi­lie­čiai tu­ri tei­sę sta­ty­ti pa­min­klus Sta­li­nui. Ge­gu­žės 5 die­ną Za­po­ro­žės mies­te ko­mu­nis­tų pa­sta­ty­tas pa­min­klas ta­po dar vie­na vi­ni­mi į de­mo­kra­tijos kars­tą – dėl to nei cen­tri­nė, nei vie­ti­nė val­džia ne­pri­eš­ta­ra­vo.

Ma­tant to­kius Re­gio­nų par­ti­jos veiks­mus ir rin­kė­jų ne­by­lų pri­ta­ri­mą, ne­rei­kia ste­bė­tis, kad Do­nec­ko sri­ties teis­mas pri­ėmė spren­di­mą pa­nai­kin­ti Uk­rai­nos did­vy­rio var­dą Ste­pa­nui Ban­de­rai – vie­nam iš Uk­rai­nos na­cio­na­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos, sie­ku­sios Uk­rai­nos ne­pri­klau­so­my­bės, va­do­vų.

Ke­lias į val­džios uzur­pa­ci­ją, nors ir pri­deng­tas žmo­nių ma­ni­pu­lia­vi­mo tech­no­lo­gi­jo­mis, yra ly­di­mas ir ki­tais žmo­nių tei­sių ap­ri­bo­ji­mais – in­for­ma­ci­jos su­tei­ki­mo, nau­jie­nų cen­zū­ros ir žo­džio lais­vės ap­ri­bo­ji­mais.

Apie prag­ma­tiz­mo po­li­ti­kos aki­brokš­tus de­mo­kra­tijai ir tie­sai kal­ba  ir da­bar­ti­nio Uk­rai­nos pre­zi­den­to po­zi­ci­ja dėl vie­no opiau­sių Uk­rai­nos is­to­ri­jos skau­du­lių – 1930-ųjų bad­me­čio. Kaip ži­nia, 25 pa­sau­lio ša­lys, tarp jų ir Lie­tu­va, pri­pa­ži­no, kad šis Sta­li­no re­ži­mo nu­si­kal­ti­mas prieš uk­rai­nie­čių tau­tą, nu­si­ne­šęs nuo 7 iki 11 mln. gy­vy­bių, bu­vo uk­rai­nie­čių tau­tos ge­no­ci­das. Tas pats pa­sa­ky­ta ir Uk­rai­nos įsta­ty­muo­se. Ne­pai­sant to, V. Ja­nu­ko­vy­čius, pa­tai­kau­da­mas ofi­cia­liai Ru­si­jos po­zi­ci­jai, ba­lan­džio 27 die­ną Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je pa­skel­bė, kad bad­me­tis ne­bu­vo Uk­rai­nos tau­tos ge­no­ci­das. Tuo jis ne tik įžei­dė mi­li­jo­nų uk­rai­nie­čių at­min­tį, bet ir pa­žei­dė Uk­rai­nos įsta­ty­mą, ku­ris drau­džia ofi­cia­liems as­me­nims taip teig­ti.

Su šiuo įvy­kiu su­si­jęs ir pir­mas aki­vaiz­dus žo­džio lais­vės ap­ri­bo­ji­mo at­ve­jis. Uk­rai­nos te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „1+1“ žur­na­lis­tas su eks­per­tais ke­ti­no pa­nag­ri­nė­ti šį V. Ja­nu­ko­vy­čiaus pa­si­sa­ky­mą tei­si­niu as­pek­tu, ta­čiau jam „iš aukš­čiau“ nebu­vo ­leis­ta reng­ti lai­dos. Kai ku­rie ap­ri­bo­ji­mai bu­vo tai­ko­mi ir  „CTB“ te­le­vi­zi­jos ka­na­lo žur­na­lis­tams, dėl to Eu­ro­pos žur­na­lis­tų fe­de­ra­ci­ja bei Tarp­tau­ti­nės žur­na­lis­tų fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos gru­pė krei­pė­si į Uk­rai­nos val­džią pro­tes­tuo­da­ma dėl žur­na­lis­tų tei­sių pa­žei­di­mų. Re­gio­nų par­ti­jos at­sto­vė O. Bon­da­ren­ko į tai at­sa­kė, kad jei­gu ir bu­vo pa­žei­di­mų, tai juos tu­ri nag­ri­nė­ti Uk­rai­nos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra, o ne už­sie­nis.

Žmo­gaus lais­vių pa­žei­di­mu ta­po ir ne­tie­sio­gi­nis at­vy­ki­mo į Ki­je­vą, kur ge­gu­žės 11 die­ną tu­rė­jo vyk­ti opo­zi­ci­jos  su­reng­tos pro­tes­to ak­ci­jos, blo­ka­vi­mas – au­to­ins­pek­ci­ja stab­dė trans­por­tą, bu­vo nuim­ti kai ku­rie marš­ru­tai. Dar dau­giau – bū­ta ke­ti­ni­mų pa­žeis­ti ir dar­bi­nin­kų tei­ses. Re­gio­nų par­ti­ja siū­lo Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sos pro­jek­tą, ku­ria­me nu­ma­to­ma 48 va­lan­dų dar­bo sa­vai­tė, o tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, ku­rio­je nu­ma­ty­ta 40 va­lan­dų dar­bo sa­vai­tė. Taip pat pro­jek­te nu­sta­ty­ta mak­si­ma­li dar­bo die­nos truk­mė – 12 va­lan­dų – ga­li bū­ti pra­tęs­ta su­ti­kus dar­bi­nin­kui. Dėl to­kių dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mų prieš­ta­rau­ja Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri, tarp kit­ko, kar­tu su JAV ir Vo­kie­ti­ja prieš po­rą me­tų  sky­rė Uk­rai­nai 3 mln. JAV do­le­rių nau­jo dar­bo ko­dek­so pa­ren­gi­mui. Da­bar ši ini­cia­ty­va at­si­dū­rė re­gio­ni­nin­kų ran­ko­se.

Re­al­ly, back to the USSR?

Ko­kia at­ei­tis lau­kia Uk­rai­nos? Apie tai ga­li­ma spė­lio­ti, ta­čiau jau da­bar aiš­ku, kad ten­den­ci­ja kryps­ta į pra­ei­tį ar bent į bu­vu­sią SSRS idė­jų sis­te­mą. Įsta­ty­mus lei­džian­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja prak­tiš­kai ap­tar­nau­ja vie­ną po­li­ti­nę gru­puo­tę, ne­pai­so­ma ša­lies įsta­ty­mų. Opo­zi­ci­ja Par­la­men­te ga­li tap­ti val­do­ma, o dau­gia­par­tiš­ku­mas – for­ma­liu. Ta­čiau net­gi Ru­si­jos pa­vyz­dys ro­do, kad au­to­ri­ta­ri­nis val­dy­mo mo­de­lis nė­ra efek­ty­vus, juo­lab kai dau­gu­mą val­džios ver­ti­ka­lė­je su­da­ro iš­ei­viai iš vie­no – Do­nec­ko – re­gio­no. Tai yra sig­na­las ir val­dan­čiai dau­gu­mai, ir opo­zi­ci­jai, ku­ri tu­ri stip­rė­ti, ki­taip de­mo­kra­tijos ide­a­lus pa­lai­kan­čios opo­zi­ci­jos lau­kia vi­siš­kas pra­lai­mė­ji­mas.

O val­dan­čio­ji Uk­rai­nos ko­a­li­ci­ja su kiek­vie­na die­na stip­ri­na sa­vo po­zi­ci­jas, pa­si­telk­da­ma ir  sa­vo part­ne­rę Ru­si­ją. Ne­se­niai įvy­ku­sio vi­zi­to į Kry­mą me­tu Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Uk­rai­nai Mi­chai­las Zu­ra­bo­vas pa­reiš­kė, kad kiek­vie­nam Uk­rai­nos re­gio­nui bus pa­skir­tas  Ru­si­jos re­gio­nas, ko­or­di­nuo­jan­tis jų mak­si­ma­liai efek­ty­vų ben­dra­dar­bia­vi­mą. „Ru­si­jos gu­ber­na­to­riai tu­ri su­pras­ti, kad abi­pu­sių kon­tak­tų klau­si­mas yra toks pat svar­bus, kaip ir pa­sė­ti ar su­rink­ti der­lių“, – sa­kė jis. Ben­dra­dar­bia­vi­mui tuoj pat pri­ta­rė V. Ja­nu­ko­vy­čius. Jo nuo­mo­ne, rei­kia „pa­ruoš­ti, pa­si­ra­šy­ti ir pra­dė­ti re­a­li­zuo­ti tarp­vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio, eko­no­mi­nio ir hu­ma­ni­ta­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo pro­gra­mą il­ga­lai­kei per­spek­ty­vai – ma­žiau­siai 10 me­tų“.

Dar vie­nu žings­nių į pra­ei­tį yra Ru­si­jos kontr­žval­gy­bos dar­buo­to­jų su­grą­ži­ni­mas į Kry­mą po ge­gu­žės 17-18 die­no­mis vy­ku­sio Ru­si­jos ir Uk­rai­nos pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­mo. Per­nai gruo­dį, kai Uk­rai­na de­non­sa­vo su­tar­tį dėl jų bu­vi­mo, jie bu­vo iš­siųs­ti. Pa­grin­das tam bu­vo žval­gy­bi­nin­kų pra­dė­tas agen­tų ver­ba­vi­mas ir ban­dy­mai su­ži­no­ti vals­ty­bi­nes pa­slap­tis.

Vėl pri­si­min­tas se­nas, Uk­rai­nos vien­ti­su­mui pa­vo­jų ke­lian­tis mi­tas apie ša­lies fe­de­ra­li­za­vi­mą. Pro­ru­siš­kai nu­teik­tų or­ga­ni­za­ci­jų Kry­me at­sto­vai, tarp ku­rių yra ir or­ga­ni­za­ci­ja „Se­vas­to­pol-Krym-Ros­si­ja“, pa­rei­ka­la­vo, kad V. Ja­nu­ko­vy­čius at­nau­jin­tų 1992 me­tų Kry­mo kon­sti­tu­ci­jos vei­ki­mą ir fe­de­ra­li­zuo­tų Uk­rai­ną. Ša­lies fe­de­ra­li­za­ci­ja yra mi­ni­ma Re­gio­nų par­ti­jos pro­gra­mo­je, to­dėl jos ša­li­nin­kai siū­lo „pra­dė­ti fe­de­ra­li­za­vi­mą nuo Kry­mo“.

Po­li­to­lo­gai tei­gia, kad ne­ida­ma link de­mo­kra­tijos, ši po­li­ti­nė jė­ga nu­si­ris iki SSRS lai­kų idė­jų, o gal ir iki ka­ri­nės, pra­mo­ni­nės ša­lies mo­de­lio – šiuo at­ve­ju ji tu­ri pa­si­telk­ti di­džiu­les lė­šas ar­ba jos lau­kia su­grį­ži­mas į at­nau­jin­tą SSRS.

Opo­zi­ci­jos veiks­mai

Gal­būt ge­riau­siai da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją Uk­rai­nos de­mo­kra­tinių jė­gų sto­vyk­lo­je api­bū­di­no Par­la­men­to pro­uk­rai­nie­tiš­ko po­li­ti­nio blo­ko „Mū­sų Uk­rai­na“  de­pu­ta­tas Ta­ra­sas Stec­ki­vas: „Kiek­vie­nam mū­sų ant kak­tos yra Uk­rai­nos ide­a­lų iš­da­vys­tės ant­spau­das. Tik ei­da­mi į žmo­nes, mes ga­li­me šį ant­spau­dą nu­plau­ti“.

Opo­zi­ci­ja, pa­aiš­kė­jus, kad val­dan­tie­ji ima­si vi­sų prie­mo­nių, tarp ku­rių – ir tei­siš­kai ne­pa­grįs­ti po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Svo­bo­da“, „juo­dą­jį ant­ra­die­nį“ or­ga­ni­za­vu­sios pro­tes­tą prieš Char­ko­vo pak­to pa­si­ra­šy­mą, na­rių iš­kvie­ti­mai pa­si­aiš­kin­ti į tei­sė­sau­gos or­ga­nus, or­ga­ni­za­to­rių są­ra­šo rei­ka­la­vi­mas,  – nu­spren­dė vi­so­je Uk­rai­no­je steig­ti Liau­dies gy­ny­bos ko­mi­te­tus. Apie tai ge­gu­žės 10 die­ną pra­ne­šė de­vy­nios po­li­ti­nės opo­zi­ci­nės par­ti­jos ir ži­no­mi Uk­rai­nos vi­suo­me­ni­niai vei­kė­jai. Jie ke­ti­na, kaip skel­bia­ma de­kla­ra­ci­jo­je, „at­si­žvel­giant į pa­vo­jų pra­ras­ti Uk­rai­nos… vals­ty­bin­gu­mą ir de­mo­kra­tijos lai­mė­ji­mus, … su­vie­ny­ti pa­stan­gas ir ko­or­di­nuo­ti vi­sas Uk­rai­nos de­mo­kra­tines, vals­ty­bin­gu­mą pa­lai­kan­čias jė­gas“. Ki­ti šio ko­mi­te­to tiks­lai – ap­gin­ti ša­lies su­ve­re­ni­te­tą ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą, su­stab­dy­ti prieš uk­rai­nie­čių kul­tū­rą nu­kreip­tą hu­ma­ni­ta­ri­nę po­li­ti­ką, ne­leis­ti už­sie­nie­čiams kon­tro­liuo­ti stra­te­gi­nių įmo­nių ir pra­mo­nės ša­kų, gin­ti pa­grin­di­nes pi­lie­čių lais­ves ir oru­mą, iš­sau­go­ti Uk­rai­nos eu­ro­at­lan­ti­nį kur­są.

Vi­sos Uk­rai­nos liau­dies gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku yra iš­rink­tas ži­no­mas po­etas, vie­nas Ru­cho stei­gė­jų 80 me­tų Dmyt­ro Pa­vlyč­ko. Šio ko­mi­te­to ini­cia­ty­va ge­gu­žės 11 die­ną prie Uk­rai­nos par­la­men­to bu­vo su­reng­tas pro­tes­to pik­et­as prieš V. Ja­nu­ko­vy­čiaus vyk­do­mą po­li­ti­ką. Jo me­tu pa­rei­ka­lau­ta, kad Vy­riau­sy­bės gal­va pa­si­aiš­kin­tų dėl ge­gu­žės 17–18 die­no­mis  su Ru­si­ja pa­si­ra­šy­tų su­tar­čių. Į opo­zi­ci­jos rei­ka­la­vi­mą šį kar­tą bu­vo at­si­žvelg­ta, ir jau ki­tą die­ną per Par­la­men­to po­sė­dį  de­pu­ta­tams apie die­no­tvarkėje esan­čius su­si­ta­ri­mus, ku­rie dau­gu­mo­je bu­vo hu­ma­ni­ta­ri­nės sri­ties, at­si­skai­tė vi­ce­prem­je­ras A. Kliu­je­vas.

Uk­rai­nos gy­ny­bos ko­mi­te­tai jau įsteig­ti Rov­ne, Dnep­ro­pet­rov­sko, Ter­no­po­lio, Vo­ly­nės, Char­ko­vo, Ode­sos sri­ty­se, stei­gia­mi ir ki­tur. Re­gio­nų par­ti­ja nei­gia to­kių ko­mi­te­tų rei­ka­lin­gu­mą – prem­je­ro nuo­mo­ne, Gy­ny­bos ko­mi­te­tų stei­gi­mas yra ne­są­mo­nė. Ta­čiau opo­zi­ci­ja ma­no, kad to­kiu bū­du jai pa­vyks iš­ju­din­ti pi­lie­čius, kad jie pa­si­jus­tų ir ša­lies, ir sa­vo gy­ve­ni­mo šei­mi­nin­kais, pa­si­jus­tų pa­gar­bos ver­ta pi­lie­ti­ne vi­suo­me­ne.

To­li­mes­niems veiks­mams opo­zi­ci­ja nu­ma­to pa­si­telk­ti ir Eu­ro­pos po­li­ti­nę vi­suo­me­nę – yra rengia­mi vi­si tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms rei­ka­lin­gi do­ku­men­tai, nu­ro­dan­tys gru­bius pa­žei­di­mus Med­ve­de­vo-Ja­nu­ko­vy­čiaus pak­to ra­ti­fi­ka­ci­jos me­tu. Jie bus įteik­ti Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nei Asam­blė­jai, Eu­ro­pos Par­la­men­tui, ki­toms Eu­ro­pos or­ga­ni­za­ci­joms, nu­ro­dant tuos Uk­rai­nos Kon­sti­tu­ci­jos, įsta­ty­mų, Par­la­men­to reg­la­men­to ir pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mus, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti „juo­dą­jį ant­ra­die­nį“. Šio­se Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jo­se Uk­rai­nos de­mo­kra­tinės jė­gos ke­ti­na gin­ti sa­vo po­zi­ci­ją už par­la­men­to ri­bų, nes ki­taip „da­bar­ti­nė val­džia ne­su­pran­ta“, – sa­kė „Mū­sų Uk­rai­na“ par­ti­jos at­sto­vas Vja­čes­la­vas Ky­ry­len­ko.

So­li­da­ri­zuo­da­mie­si su sa­vo tau­tie­čiais, prieš Char­ko­vo pak­to pa­si­ra­šy­mą, at­si­sa­ky­mą nuo de­mo­kra­tinių ver­ty­bių, bad­me­čio su­men­ki­ni­mą ir prieš ki­tus val­dan­čių­jų veiks­mus  pa­si­sa­kė ir uk­rai­nie­čių dias­po­ros, tarp jų ir JAV bei Ka­na­dos, at­sto­vai.

Opo­zi­ci­jos ly­de­rė J. Ty­mo­šen­ko ir­gi at­si­dū­rė val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos teis­mų tai­ki­ny­je – jai gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, nes Uk­rai­nos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ge­gu­žės 12 die­ną at­nau­ji­no 2005 me­tais nu­trauk­tą by­lą dėl ga­li­mų ky­šių Uk­rai­nos aukš­čiau­sio­jo teis­mo tei­sė­jams.

Sa­vo ruož­tu, kaip ir pa­gal­ba opo­zi­ci­jai, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja Eu­ro­pos kai­my­nys­tės po­li­ti­kos pro­gra­mo­je 2010 me­tams iš­kė­lė Uk­rai­nai dau­gy­bę rei­ka­la­vi­mų, tarp ku­rių svar­biau­sio­mis yra Kon­sti­tu­ci­jos ir ener­ge­ti­nio sek­to­riaus re­for­mos. Taip pat iš Uk­rai­nos rei­ka­lau­ja­ma, kad bū­tų pa­ge­rin­tas mak­ro­e­ko­no­mi­nis sta­bi­lu­mas, ver­slo bei in­ves­ti­ci­jų są­ly­gos, at­lik­tos re­for­mos du­jų pra­mo­nės, vie­šo ad­mi­nist­ra­vi­mo, ko­vos su ko­rup­ci­ja, ju­ri­di­nia­me sek­to­riuo­se.

Mums, krikš­čio­nims, tu­rė­tų bū­ti įdo­mus ir dva­si­nių va­do­vų po­žiū­ris į vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me vyks­tan­čius po­ky­čius. Tre­čios Uk­rai­no­je pa­gal ti­kin­čių­jų skai­čių Uk­rai­nos Grai­kų Apeigų Baž­ny­čios va­do­vas, kar­di­no­las Liu­bo­my­ras Hu­za­ras ne kar­tą pa­si­sa­kė dėl įvai­rių Uk­rai­nai svar­bių įvy­kių, pa­vyz­džiui, dėl rin­ki­mų. Tai, pa­sak jo, yra Baž­ny­čios tei­sė, ypač kai kal­ba­ma apie mo­ra­li­nes, dva­si­nes ver­ty­bes. Jo nuo­mo­ne, ide­a­liu at­ve­ju po­li­ti­ka tu­ri bū­ti vie­na aukš­čiau­sių mei­lės sa­vo tau­tai for­mų, nes „po­li­ti­ka – tai tar­na­vi­mas tau­tai“. „Po­li­ti­kai, – tei­gė kar­di­no­las Liu­bo­my­ras, – tai žmo­nės, pa­si­au­ko­ję ben­druo­me­nei: jie jai dir­ba, apie ją gal­vo­ja, vei­kia žmo­nių la­bui“. Ta­čiau po­li­ti­kas ga­li gal­vo­ti, kad jo vaid­muo – tik pra­tur­tė­ti. Tik­rais po­li­ti­kais Baž­ny­čios va­do­vas lai­ko tuos žmo­nės, ku­rie yra mei­lės ar­ti­mui pa­vyz­dys. L. Hu­za­ro nuo­mo­ne, „čia ir yra bė­da, nes Uk­rai­nos po­li­ti­kai ne­ga­vo tin­ka­mo auk­lė­ji­mo sa­vo ben­druo­me­nė­je“. To prie­žas­ti­mi jis lai­ko ko­mu­nis­ti­nių lai­kų pa­li­ki­mą, ko­mu­niz­mo fi­lo­so­fi­ją, kai ne­va vi­si rū­pi­na­si vi­sais, bet iš tik­rų­jų – tik sa­vi­mi. „Dau­gu­ma šių die­nų po­li­ti­kų iš­au­go sa­vęs iš­sau­go­ji­mo, sa­vęs pra­tur­ti­ni­mo dva­sio­je, ta­čiau ne tam, kad pa­skir­tų sa­vo gy­ve­ni­mą ar­ti­mui“, – sa­ko  Grai­kų Apei­gų Baž­ny­čios va­do­vas. 

Pa­gal Uk­rai­nos ir kitų šalių spau­dą pa­ren­gė Va­si­lis Kap­ka­nas.

„XXI amžiaus horizontai“  („XXI amžiaus“ priedas)

2010.06.09

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.