R. Žemaitaitis siūlo atsisakyti kačių ir šunų ženklinimo atgaline tvarka


Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.

Seimui sprendžiant dėl privalomo kačių ir šunų ženklinimo, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sako, kad įstatymas negali galioti atgaline tvarka.
 
„Jeigu gyvūnai yra atvesti iki naujo įstatymo įsigaliojimo, tai neturi būti pareigos ir prievolės juos registruoti ar ženklinti“, – sako pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms įregistravęs politikas.
 
Todėl jis siūlo išbraukti iš ketvirtadienį planuojamo priimti įstatymo nuostatą, kad tokios katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre ir kad už jų paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į registrą atsako jų laikytojas ar savininkas.
 
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama“ Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas ketvirtadienį spręs dėl gyvūnų ženklinimo tvarkos. „Jei bus pritarta siūlymui, visi privalės savo šunis, kates ir šeškus ženklinti: po oda įleisti mikroschemą. Tikslas – reguliuoti gyvūnų populiaciją. O aš manau – plauti pinigus. Maža to, norimas rezultatas nebus pasiektas, o didžiausios problemos laukia kaimo gyventojų“, – prognozuoja  R. Žemaitaitis.
 
Kalbos apie kaimo katinų ženklinimą, jo nuomone,  yra utopinės. „Gal pasiūlymo autoriai nėra buvę tikrame kaime? Juk daugelis kaimo kačių nėra ant rankų nešiojami gyvūnai – tik bastosi šalia namų. Pareina, paėda, išeina peliauti. Pabandykite tokį katiną užlaikyti glėbyje – sudraskys ir sukąs net per odines pirštines“, – sako R. Žemaitaitis.
 
Kikas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jo vertinimu, ženklinimas iš esmės nėra blogis, tačiau kaip prievolė – bevertis, nenaudingas. „Skambiai tariant – gyvūnų fašizmas. Pasitreniruosime su gyvūnais, o vėliau kaimo moterys galės ženklinti savo vyrus: stebėti, ar neužsuko pas kokią kaimynę, ar kurioje troboje su draugeliais girtuokliauja?“, – ironizuoja politikas.
 
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.

Be to, R. Žemaitaičio nuomone, dalis žmonių, kurie norėtų priglausti kokį benamį gyvūną, po sprendimo įsigaliojimo jau to nedarys, nes reikalaujamas veiksmas kelia papildomų problemų.
 
Jo nuomone, realus problemų sprendimas būtų visai kitoks. „Pirma – gyventojai turi registruoti savo augintinius savivaldybėje arba seniūnijoje. Iš veisyklų perkami augintiniai privalo būti sterilizuoti. Kai kuriose šalyse gyvūnai parduodami su sutartimi, kad tam tikrame amžiuje bus atlikta sterilizacija. Trečia – veterinarijos gydytojai išduoda gyvūno dokumentą, kuriame yra surašytos ir visos būtinos procedūros – skiepai, sterilizacija ar kiti dalykai“, – siūlo  Seimo narys.
 
R. Žemaitaitis pastebi, kad net ir ženklintos katės atsives neženklintų kačiukų. „Jei jau turime milijonus eurų bevertėms mikroschemoms, gal skirkime juos tikrai efektyviai sterilizavimo programai“, – ragina jis.
 
Seime ketvirtadienį planuojamos priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos numato, kad katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.18; 00:01
print

Vienas komentaras

  • Manau jog žmonės, kurie rūpinasi savo augintiniais ir juos prižiūri, neturi problemų dėl veisimosi. Sterilizuoja atsakingai. Sunegalavusius veža į visą parą veikiančias klinikas. O tie kaimo gyvūnai, kurie maitinasi visur, kur kas ką numeta, veisis ir toliau. Nors miestuose tikrai yra sumažėję benamių gyvūnų. Ar gyvūnų organizacijos daro tokį naudingą darbą, ar žmonės patys atsakingiau priima sprendimus įsigyti augintinį?

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.