Reitingai – ar 3 lygu 437?


Print

2015 m. gruodžio 8 d. žurnalas „Reitingai“ paskelbė 2016 m. universitetų ir kolegijų studijų krypčių reitingus. Tačiau ir vertinimo kriterijai, ir tų kriterijų skaičiavimai kelia daug klausimų.

Aukštųjų mokyklų studijų programos buvo vertinamos pagal studijų kryptis ir studijų pakopas (bakalauro ir magistrantūros). Vertinant universitetų bakalauro studijų programas, 40 proc. vertinimo sudarė darbdavių atsiliepimai apie aukštosios mokyklos absolventus, o 60 proc. – įstojusiųjų vertinimo balai (20 proc. 2015 m. priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis, 20 proc. 2015m. priimtų studijuoti geriausių abiturientų procentas ir 20 proc. 2015 m. priimtų studijuoti pirmakursių žemiausias balas).

Įdomu tai, kad reitinguojant universitetus pagrindinis svertas buvo universiteto prestižiškumas, o ne studijų programų kokybė. Mat 60 proc. vertinimo balo sudarė ne Studijų ir kokybės vertinimo centro (SKVC) įvertintos studijų programos, absolventų įsidarbinimas ir sėkmingas jų prisitaikymas darbo rinkoje, o norinčiųjų studijuoti mokykloje išlaikyti egzaminai. Akivaizdu, jog šis reitingas labiau atspindi ne studijų kokybę, o studijų prestižą, nes aukščiausiais balais baigę moksleiviai dažniausiai renkasi tas studijų programas, kurios visuomenėje yra labiau vertinamos.

Tiesa, paminėtina, kad pateiktame reitinge nurodyta, kaip SKVC įvertino pedagogikos krypties studijų programas, koks absolventų įsidarbinimo procentas ir kokie absolventų atlyginimai. Pagal visus šiuos rodiklius Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) yra tarp geriausiųjų, tačiau šie rodikliai į bendrą vertinamų rodiklių sumą nepatenka.

Darbdavių nuomone, LEU absolventai pedagogikos kryptyje yra patys geriausi.

Vertinant priimtųjų rodiklius, vieni palyginimai gali sukelti juoką, o kiti tiesiog klaidina (specialiai?) visuomenę. Skaičiuojant visus anksčiau išvardytus priimtųjų rodiklius, buvo įvertinti visi 2015 m. pedagogikos krypties programų pirmakursiai konkrečiame universitete. LEU šiais metais į pedagogikos krypties studijas (35 studijų programas) priėmė 437 studentus, o Vilniaus universitetas – tik 3 studentus (1 studijų programa). Ir būtent iš šių 3 studentų buvo skaičiuojamas vidurkis (!).

Konkretus pavyzdys: tarp 3 įstojusiųjų į VU buvo vienas studentas, kuris valstybinius egzaminus išlaikė daugiau nei 88 balais, o LEU tokių studentų buvo net 60. Ar skaičiuojant 3 studentus ir taikant tokią proporcinę skaičiavimo metodiką galima teigti, kad šios studijos yra geriausios?

Kitas klaidinantis faktas tas, kad į LEU priimta studentų, kurių stojamasis balas – 0. LEU kreipėsi  į žurnalo „Reitingai“ redakciją, prašydami paaiškinti, kaip reitingų sudarytojai galėjo nurodyti, jog į pedagogikos krypties studijas LEU buvo priimti studentai, kurių žemiausias stojamasis balas yra 0. Stojantiems į LEU taikomas minimalus stojamasis balas 2, o stojusieji su žemesniais balais nebuvo priimami į studijas. Todėl ši žurnale paskelbta informacija klaidina visuomenę, o bendra LEU pozicija reitinge neatitinka tikrovės.

Kyla klausimas, ar reitingų sudarytojai, pateikdami tikrovės neatitinkančią informaciją, nesiekia susidoroti su tomis aukštosiomis mokyklomis, kurios neperka reklaminių pozicijų jų leidžiamuose leidiniuose? Gal reitingų sudarytojai tiesiog neturi pakankamos kvalifikacijos ar neatsakingai žiūri į savo darbą?

Iškyla reitingų rengėjų teisinės atsakomybės klausimas už galbūt specialiai visuomenei pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją. LEU svarsto teisiniu būdu siekti, kad būtų paskelbta tikrovę atitinkanti informacija.

Vertinant magistrantūros krypties studijų programas, buvo remtasi jau kitais kriterijais: atsižvelgta į darbdavių nuomonę, mokslo publikacijų skaičių, moksliškumą ir doktorantūros vietas. Pagal šiuos kriterijus LEU yra aiškus lyderis ir pedagogikos, ir edukologijos kryptyse.

Lietuvos edukologijos universitetas – pagrindinė ir didžiausia šalies mokytojus rengianti aukštoji mokykla, vis stipriau įtvirtinanti savo, kaip edukacinio pobūdžio universiteto, išskirtinę vietą Lietuvos ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvėje, t. y. studijų, mokslo ir praktikos srityse.

Universitetas siekia visuomenės edukacijos, pagrįstos šiuolaikine ugdymo filosofija ir naujausiomis mokslo žiniomis. LEU, plėtodamas specializuoto edukacinio universiteto modelį ir veikdamas jungtiniame klasteryjekartu su Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetais, tobulinastudijų procesą, mokslinių tyrimų organizaciją ir siekia išlaikyti prioritetiniu pedagogų, edukacijos specialistų rengimą.

Informacijos šaltinis – Lietuvos edukologijos universitetas.

2015.12.11; 05:05


Prisijunkite prie diskusijos