Rinkimai Baltarusijoje – be pokyčių


Print

Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ko par­la­men­to rin­ki­mai. Pa­rei­gū­nai pa­skel­bė 109 lai­mė­ju­sius kan­di­da­tus, iš 110 vie­tų Na­cio­na­li­nio Su­si­rin­ki­mo At­sto­vų Rū­muo­se.

Vi­si lai­mė­ju­sie­ji at­sto­vau­ja re­ži­mo po­li­ti­ką pa­lai­kan­čioms par­ti­joms. De­pu­ta­tas ne­iš­rink­tas tik Go­me­lio sri­ty­je, No­vo­be­lec­ko apy­gar­do­je. Bu­vo 16 apy­gar­dų, vi­sur rink­ta tik iš vie­no kan­di­da­to.

Nuo­sai­kio­sios opo­zi­ci­jos vei­kė­jai, ku­rie da­ly­va­vo rin­ki­muo­se, iš par­ti­jos „Tei­sin­ga­sis pa­sau­lis“ ir Li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­jos sa­vo kan­di­da­tų ne­at­šau­kė, ta­čiau jie vis tiek į par­la­men­tą ne­pa­te­ko.

Dėl gau­sių rin­ki­mų tvar­kos pa­žei­di­mų ir pro­tes­tuo­da­mos prieš de­pu­ta­tų „sky­ri­mą“ Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­to rin­ki­mus boi­ko­ta­vu­sios dvi pa­grin­di­nės opo­zi­ci­jos jė­gos – Jung­ti­nė pi­lie­čių par­ti­ja ir Bal­ta­ru­si­jos liau­dies fron­tas – ra­gi­no žmo­nes ver­čiau vyk­ti gry­bau­ti ar­ba žve­jo­ti, užuot bal­sa­vus, to­kiu bū­du iš­reikš­ti pro­tes­tą dėl di­si­den­tų ka­li­ni­mo ir rin­ki­mų klas­to­ji­mo.

Rin­ki­mų ko­mi­si­jos pa­rei­gū­nai pa­skel­bė iš anks­to už­sa­ky­tus re­zul­ta­tus, o rin­kė­jų ak­ty­vu­mą bu­vus 74,3 proc., bet opo­zi­ci­ja iš­juo­kia be­gė­diš­kai su­klas­to­tus rin­ki­mus. Pa­sak jų ste­bė­to­jų, jie ma­tė bal­suo­jant tik 38 proc. rin­kė­jų. Kai ku­rio­se vie­to­se rin­kė­jų re­a­lus ir ofi­cia­lus ak­ty­vu­mas sky­rė­si nuo 10 iki 70 proc. Juk Bal­ta­ru­si­jos val­džiai rei­kė­jo pa­ro­dy­ti, jog vi­suo­me­nė rin­ki­mų boi­ko­to idė­ją vi­siš­kai at­me­tė, kad Bal­ta­ru­si­jos „de­mo­kra­tijos“ rin­kė­jai yra daug ak­ty­ves­ni pa­ly­gi­nus su Va­ka­rų de­mo­kra­tijomis.

Tei­gia­ma, kad iš­anks­ti­nia­me bal­sa­vi­me, ku­rio da­ly­viai pa­pras­tai su­da­ro di­de­lę bal­sa­vu­sių­jų da­lį, pa­ste­bė­tas as­me­nų bal­sa­vi­mas po ke­lis kar­tus. Jei esi ka­rys da­li­ny­je, stu­den­tas uni­ver­si­te­te ar dar­buo­to­jas ga­myk­lo­je, iš es­mės ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo ne­bal­suo­ti – atsiunčiamas autobusas ir visi vežami bal­suo­ti. Re­a­liai, jei­gu at­im­tu­me tuos pri­vers­ti­nius bal­sus, ak­ty­vu­mas rin­ki­muo­se bū­tų dar ma­žes­nis nei fik­sa­vo ne­pri­klau­so­mi ste­bė­to­jai.

Dau­ge­lis ste­bė­to­jų bu­vo per­se­kio­ja­mi, jiems ne­bu­vo lei­džia­ma dirb­ti sa­vo dar­bo. Be­je, tik ma­žiau nei 1 proc. bal­sų skai­čiuo­to­jų bu­vo de­le­guo­ti opo­zi­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jų. Tie­sa, per šių rin­ki­mų kam­pa­ni­ją bū­ta nau­jo­vės – pir­mą sy­kį vy­ko te­le­vi­zi­jos de­ba­tai, bet rin­kė­jai vis tiek liko apa­tiš­ki – ar ga­li bū­ti ki­taip, kai re­zul­ta­tas ir taip aiš­kus. Sun­ku ko nors ki­to ti­kė­tis, kai eg­zis­tuo­ja ab­so­liu­ti ži­niask­lai­dos kon­tro­lė, o opo­zi­ci­jos ir val­džios jė­gos yra vi­siš­kai ne­ly­gia­ver­tės.

Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos nu­ro­dė, kad lai­ko­tar­pį prieš rin­ki­mus žy­mė­jo opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tų areš­tai. Kaip pa­skel­bė Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ESBO) va­do­vau­ja­ma tarp­tau­ti­nė ste­bė­to­jų mi­si­ja, rin­ki­mai ne­bu­vo lais­vi, ne­ša­liš­ki ar­ba kon­ku­ren­cin­gi, ne­bu­vo už­tik­rin­tos pi­lie­čių tei­sės į su­si­rin­ki­mų ir sa­vi­raiš­kos lais­vę bei tei­sė kel­ti kan­di­da­tū­ras. Tai­gi šie ta­ria­mi rin­ki­mai su­stip­rins pre­zi­den­to Alek­san­dro Lu­ka­šen­kos au­to­kra­ti­nį, jau 18 me­tų trun­kan­tį val­dy­mą.

Pats A. Lu­ka­šen­ka, ge­le­ži­niu kumš­čiu va­do­vau­jan­tis 9,5 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čiai ša­liai, sek­ma­die­nį pa­smer­kė ra­gi­ni­mus boi­ko­tuo­ti rin­ki­mus, pa­reiš­kė, kad tai da­ran­tys yra „bai­liai, ne­tu­rin­tys ką pa­sa­ky­ti žmo­nėms“, ir ti­kė­da­ma­sis ei­li­nio nei­gia­mo ESBO mi­si­jos įver­ti­ni­mo, pa­reiš­kė: „Jei­gu ir šį­kart bus ke­lia­mos abe­jo­nės dėl Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių pa­si­rin­ki­mo, ne­ži­nau, ko­kie dar stan­dar­tai ga­lė­tų bū­ti pa­kan­ka­mai ge­ri per bū­si­mus rin­ki­mus“. Jis kal­ti­no opo­zi­ci­ją, kad ji esą per sil­pna po­li­ti­nei ko­vai ir ne­va iš tik­rų­jų ne­no­ri val­džios.

A. Lu­ka­šen­kai ir jo ar­ti­miau­sios ap­lin­kos pa­rei­gū­nams yra už­draus­ta at­vyk­ti į JAV bei Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lis bei tai­ko­mos ki­tos sank­ci­jos dėl ne­de­mok­ra­ti­nio re­ži­mo. San­ty­kiai su Va­ka­rų ša­li­mis smar­kiai pa­šli­jo, kai Mins­kas ėmė­si rep­re­si­jų prieš gat­vių pro­tes­tus, įsi­plies­ku­sius po A. Lu­ka­šen­kos per­rin­ki­mo 2010 me­tų gruo­dį. Tą­syk bu­vo su­im­ta dau­gy­bė pre­zi­den­to opo­nen­tų. Dau­ge­liui jų bu­vo skir­tos lais­vės at­ėmi­mo baus­mės, po ku­rių jie ak­ty­viai ne­be­si­reiš­kė po­li­ti­ko­je ar­ba pa­bė­go iš ša­lies.

Da­bar­ti­nis, dar­bą jau bai­gian­tis par­la­men­tas tik tvir­ti­no įsta­ty­mų pro­jek­tus, pa­reng­tus be­veik vien pre­zi­den­tū­ro­je. Per vi­są sa­vo ka­den­ci­ją par­la­men­tas pri­ėmė vos ke­tu­ris sa­vo pa­reng­tus įsta­ty­mų pro­jek­tus.

Lie­tu­vos po­li­ti­kai ma­no, kad sek­ma­die­nį vy­kę par­la­men­to rin­ki­mai Bal­ta­ru­si­jo­je ro­do, kad jo­kių de­mo­kra­tinių po­ky­čių ar­ti­miau­siu me­tu šio­je ša­ly­je ti­kė­tis ne­ver­ta. Prem­je­ras An­drius Ku­bi­lius apie rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je sa­kė, jog nie­ko nau­jo kai­my­ni­nė­je ša­ly­je ne­įvy­ko.

„Pa­na­šu, kad šiais rin­ki­mais A. Lu­ka­šen­ka tik pra­tę­sė sa­vo do­mi­na­vi­mo lai­ko­tar­pį“, – tei­gė Sei­mo už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys li­be­ra­las Pet­ras Aušt­re­vi­čius. „Rin­ki­mai ro­do, kad ne­at­si­ti­ko Bal­ta­ru­si­jo­je nie­ko, ko ti­kė­jo­si kai ku­rie po­li­ti­kai, nors vi­sa­da bu­vo to­kia vil­tis, kad kaž­kas pra­si­dės, kaž­kas pa­si­keis, gal A. Lu­ka­šen­ka taps nau­ju Gor­ba­čio­vu, bet nie­ko ne­at­si­ti­ko“, – sa­kė ir ki­tas Sei­mo už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys kon­ser­va­to­rius Egi­di­jus Va­rei­kis.

Jo nuo­mo­ne, po šių aki­vaiz­džiai ne­de­mok­ra­ti­nių par­la­men­to rin­ki­mų ES san­ty­kiai su Bal­ta­ru­si­ja tu­rė­tų blo­gė­ti. Anot par­la­men­ta­ro, Lie­tu­vos pa­grin­di­nis in­te­re­sas – lais­va Bal­ta­ru­si­ja, ku­rio­je vy­rau­tų lais­vos rin­kos eko­no­mi­ka, nes tai itin daug duo­tų Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, ta­čiau jei si­tu­a­ci­ja ir to­liau ne­si­keis, E. Va­rei­kio nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų leis­tis į ak­ty­ves­nes de­ry­bas su A. Lu­ka­šen­ka ir jam nu­si­leis­ti.

„Bal­ta­ru­siai yra at­si­dū­rę ak­la­vie­tė­je, jie ne­tu­ri jė­gų, kurios kaž­ką pa­keis­tų, bet pa­si­ti­kė­ji­mas re­ži­mu ma­žė­ja ir da­bar yra lau­ki­mo bū­se­na, ka­dan­gi pats dik­ta­to­rius pra­de­da de­for­muo­ti re­ži­mą. Ki­tas va­rian­tas ga­li­mas, kad A. Lu­ka­šen­ka nu­silp­tų ir re­for­mos bū­tų pra­dė­tos vyk­dy­ti be jo ži­nios“, – kal­bė­jo E. Va­rei­kis.

Su de­mo­kra­tiniais rin­ki­mais ne­su­de­ri­na­mas po­žiū­ris į rin­ki­mų ste­bė­to­jus – kai ku­rie ste­bė­to­jai, tarp jų ir Lie­tu­vos Sei­mo na­rys Ema­nu­e­lis Zin­ge­ris – ne­bu­vo įleis­ti į Bal­ta­ru­si­ją.

Nuotraukoje: Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Laikraštis XXI amžius“

2012.10.05


Prisijunkite prie diskusijos