Rugsėjo sesijoje: atsakas Rusijos spaudimui ir naujų rinkimų laukimas


Print

Strasbūre pasibaigė pirmoji jau paskutiniųjų 2009-2014 m. kadencijos metų Europos Parlamento sesija. Po rugpjūčio mėnesį tiek Europos Parlamentą, tiek kitas ES institucijas trumpam užmigdžiusios atostogų pertraukos europarlamentarai į Elzaso sostinę susirinko spręsti anaiptol ne su poilsiu ir vasara susijusių klausimų.

Tarp jų – reakcija į karščiausius pasaulinės politikos įvykius Sirijoje bei Egipte, itin išaugusio Rusijos spaudimo Rytų Partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms vertinimas, biodegalų gamybos taisyklės, kurios turėtų apriboti tradicinių biodegalų gamybą ir paspartinti perėjimą prie naujų šios kuro rūšies gamybos būdų, bankų priežiūros mechanizmo sukūrimas, skaitmeninis saugumas ir kita.

Europarlamentarai taip pat išklausė jau paskutiniojo Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso pranešimo dėl padėties Europos Sąjungoje, kuriame portugalų politikas, neoficialiomis žiniomis, pasibaigus kadencijai ketinantis siekti NATO generalinio sekretoriaus posto, apibendrino ne tik tai, ką pavyko pasiekti per besibaigiantį darbo penkmetį, bet ir įvardino iššūkius bei trūkumus, kurių nepavyko išvengti.

Artėjant naujos kadencijos Europos Parlamento rinkimams, kurie visose ES šalyse vyks ateinančių metų gegužės pabaigoje, šios plenarinės sesijos metu buvo duotas startas oficialiai EP rinkimų informacinei kampanijai, kurios šūkis „Veik. Spręsk. Paveik“.

Rytų Partnerystės šalys raginamos nepasiduoti Rusijos spaudimui

Reaguodamas į pastaruoju metu ypač suaktyvėjusias Rusijos pastangas prekybinėmis, mokestinėmis ir kitokiomis ekonominėmis priemonėmis daryti spaudimą Rytų Partnerystės programoje dalyvaujančios valstybėms – ypač Ukrainai, Moldovai ir Armėnijai – ketvirtadienį Europos Palamentas priėmė atskirą rezoliuciją. Vienas jos teikėjų nuo savo frakcijos, Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE), buvo ir Lietuvos europarlamentaras Leonidas Donskis.

Neseniai Rusija uždraudė didžiausio Ukrainos saldumynų gamintojo produkcijos bei apribojo Moldovos vyno importą. Šiomis ir panašiomis priemonėmis Rusija siekia atgrasinti minėtas šalis nuo asociacijos susitarimų pasirašymo ar parafavimo per lapkričio 28-29 d. Vilniuje vyksiantį ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą. Tikimasi, kad jo metu Ukraina pasirašys, o kitos Rytų partnerystės šalys parafuos asociacijos ir laisvos prekybos susitarimus su ES.

Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai smerkia nepriimtiną Rusijos spaudimą Rytų partnerystės šalims ir kviečia gerbti nepriklausomų valstybių suverenitetą bei nesikišti į jų vidaus reikalus. Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad Rusijos daromas spaudimas peržengia prekybos aspektą ir yra akivaizdus politinis spaudimas, tad ES raginama imtis veiksmų siekiant apginti Sąjungos partnerius bei parodyti tvirtą paramos ženklą visoms Rytų partnerystės šalims, savo siekius ir pasirinkimą siejančioms su Europa.

Tuo tarpu Rytų Partnerystės šalys raginamos tęsti pasirengimą ES Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje ir „nepasiduoti joms daromam spaudimui“. Europarlamentarai tvirtai remia šiame susitikime numatomus pasirašyti ar parafuoti susitarimus su tomis šalimis, kurios „tam pasirengusios ir to nori“.

Atskira rekomendacija ketvirtadienį priimta ir dėl Baltarusijos, kurios dalyvavimas Rytų Partnerystės programoje yra sustabdytas dėl su demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms standartais prasilenkiančios oficialiojo Minsko vykdomos politikos. Dokumentą Užsienio reikalų komitete parengė Lietuvos europarlamentaras Justas Vincas Paleckis. Pirmasis jo parengtas dokumento variantas, kuriame buvo teigiama, jog žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje pagerėjo bei siūloma švelninti sankcijas Minsko režimui, gegužę sukėlė didelį nepasitenkinimą ne tik Europos Parlamente, bet ir Baltarusijos opozicinių ir nevyriausybinių organizacijų tarpe. Pakoreguoto dokumento tekstas po išsakytų pastabų tapo daug griežtesnis.

„Veik. Spręsk. Paveik.“

„Veik. Spręsk. Paveik.“ (“Act. React. Impact”) – tai rugsėjo plenarinės sesijos metu startavusios keturių etapų 2014-ųjų EP rinkimų visuomenės informavimo kampanijos šūkis. 2014-ųjų gegužės 22-25 dienomis vyksiantys Europos Parlamento rinkimai turės daug naujovių, kuriomis siekiama paskatinti ES piliečius labiau domėtis europine darbotvarke ir įtakoti ES lygmeniu priimamus sprendimus. Efektyviausias būdas tai daryti – dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Juo labiau, kad renkant naujos kadencijos Europos Komisijos pirmininką bus privalu atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Paprasčiau tariant, užimti EK pirmininko postą daugiausia galimybių turės tos politinės šeimos, kuri rinkimuose gaus daugiausia EP mandatų, atstovas. Toks sprendimas jau dabar duoda teigiamų rezultatų – viešojoje erdvėje pasirodančios politikų, kurias pagrindinės Europos politinės partijos gali siūlyti į EK pirmininko postą, pavardės skatina domėjimąsi artėjančiais rinkimais.

Trečiadienį startavusio pirmojo kampanijos etapo metu bus siekiama paaiškinti visuomenei naujus Europos Parlamento įgaliojimus ir jų poveikį žmonėms, gyvenantiems Europos Sąjungoje. Antrajame etape, kuris tęsis nuo šių metų spalio iki kitų metų vasario, bus pabrėžiamos penkios pagrindinės temos – ekonomika, užimtumas, gyvenimo kokybė, pinigai ir ES reikšmė pasaulyje.

Trečiasis etapas – tikroji rinkimų kampanija – prasidės kitų metų vasario mėnesį. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama rinkimų datai populiarinti. Visuomenės informavimo kampanija tęsis ir po EP rinkimų – tol, kol po rinkimų susirinkę naujosios kadencijos Europos Parlamento nariai patvirtins naująjį Europos Komisijos pirmininką bei darbą pradės naujos sudėties Europos Komisija.

Slaptai.lt nuotr.

Informacijos šaltinis – www.donskis.lt

2013.10.01


Prisijunkite prie diskusijos