Rusijos parama Lietuvoje veikiantiems visuomenininkams lieka paslaptimi


Print

“Tikrai ne”, – paprašyta įvardyti savo vadovaujamos teatro grupelės rėmėjus, atsakė Zoja Radzivilova.

Ji yra Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo teatro susivienijimo „Žaliasis žibintas“ režisierė ir vadovė. Gerai lietuviškai kalbanti moteris, kuri, beje, per pastaruosius Seimo ir savivaldos rinkimus (atitinkamai 2011 ir 2008 metais) buvo Lietuvos rusų sąjungos kandidatė, neslėpė susierzinimo dėl prašymo paviešinti iš pirmo žvilgsnio paprastus dalykus. Z.Radzivilovos aiškinimu, mūsų šalyje veikiančios organizacijos gaunama parama iš užsienio – nebe “Lietuvos reikalas”.

Tačiau pagal Asociacijų įstatymą ir Viešųjų įstaigų įstatymą atitinkamo statuso Lietuvos organizacijos (taigi ir “Žaliasis žibintas”, kuris yra įregistruotas kaip asociacija) visuotiniam narių susirinkimui privalo pateikti metines veiklos ataskaitas, kuriose, be kita ko, turi atsispindėti ir metinė finansinė atskaitomybė. Įstatymuose taip pat nurodoma, kad metinės veiklos ataskaitos yra viešos ir kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu asociacija ar viešoji įstaiga turi sudaryti sąlygas su jomis susipažinti.

Tiriamosios žurnalistikos centro “ReBaltica” žurnalistei paminėjus šiuos įstatymų reikalavimus Z.Radzivilova, atrodė, dar labiau suirzo, ir pareiškė, kad dėl domėjimosi jos vadovaujamos finansais mus paskųs Maskvoje įsikūrusiam fondui “Russkij Mir”.

Z.Radzivilovos atsisakymas pateikti jos vadovaujamos organizacijos finansinius duomenis atspindi daugelio panašių organizacijų poziciją. “ReBaltica” Lietuvoje elektroniniu paštu ir telefonu susisiekė su daugiau kaip dvidešimčia nevyriausybinių rusų tautinės mažumos organizacijų ir paprašė galimybės susipažinti su jų metinėmis ataskaitomis. Tačiau nė vienos ataskaitos nepavyko gauti. Motyvai, kodėl rašytinių ataskaitų negalima gauti, buvo įvairūs: vienų organizacijų lyderiai aiškino tokių ataskaitų apskritai nerengiantys, kai kurie visai noriai atsakinėjo į klausimus telefonu, bet dokumentų galiausiai taip ir nepateikė.

“ReBalticai” tyrimo metu pavyko gauti kai kurių organizacijų vadovų patvirtinimus, kad jie iš dalies yra remiami Vyriausybinio Rusijos fondo “Russkij Mir”. Pats fondas į ReBaltica raštu išdėstytus paklausimus apie paramą Baltijos šalyse veikiančioms organizacijoms neatsakė. Rusijos ambasados Lietuvoje sekretorius Zauras Letifovas taip pat atsisakė kalbėtis apie “Russkij Mir” fondo teikiamą paramą – teigė negalintis nurodyti jos apimčių ar gavėjų.

Kas yra “Russkij Mir”?

Fondas “Russkij Mir”, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsteigtas 2007 metais yra skirtas, kaip pats nurodo, propaguoti rusų kalbą, kaip rusų nacionalinį paveldą bei svarbų Rusijos ir pasaulio kultūros aspektą, ir remti rusų kalbos mokymo programas užsienyje.

Vienas milijardas rublių (apie 20 milijonų eurų) – tiek fondui “Russkij Mir” buvo skirta iš Rusijos valstybės biudžeto pirmiesiems dvejiems veiklos metams (2007-2008 metams). Tai rodo Rusijos auditorių, tikrinusių darbui su tėvynainiais užsienyje skirtų pinigų panaudojimą, ataskaita. Fondas teigia, kad yra remiamas ir privačiomis lėšomis. “ReBaltica” fondo prašė pateikti naujesnius duomenis, tačiau į prašymus elektroniniu paštu ir telefonu nebuvo sureaguota.

Fondui “Russkij Mir” vadovauja Viačeslavas Nikonovas – buvęs Rusijos prezidento Boriso Jelcino patarėjas bei KGB veikėjas. Šiuo metu jis yra vienas iš viešųjų ryšių paslaugas teikiančios bendrovės “Politika” savininkų. Jis taip pat yra šios bendrovės vadovas. “Politika” interneto svetainėje nurodoma, kad jo klientai – didelės Rusijos kompanijos, bendrovė taip pat teikė paslaugas Rusijos prezidento administracijai, Dūmai ir kitoms valstybės institucijoms.

Fondo patariamajai tarybai vadovauja Liudmila Verbickaja – Valstybinio Sankt Peterburgo universiteto rektorė bei Tarptautinės rusų kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos vadovė.

Ji yra laikoma gera Putino žmonos draugė. Tarybai, be kitų, priklauso artimas prezidento Vladimiro Putino bičiulis, Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas, taip pat Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas.

Tiek fondo valdyba, tiek patariamoji taryba yra tvirtinamos Rusijos prezidento.
Fondo pinigų dalybos iš pirmo žvilgsnio vyksta pagal vakarietiškus principus – paprastai norintys gauti paramą turi rengti paraišką ir dalyvauti konkurse. Tačiau fondo metinės ataskaitos pateikia tik fragmentišką informaciją ir neleidžia sužinoti visų paramos gavėjų ir sumų, kurios buvo išdalintos. Iš ataskaitų aišku, kad per pirmuosius ketverius veiklos metus fondas parėmė 800  projektų Europos šalyse, Rusijoje ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose.

„Paradoksas tas, kad yra šnekama apie viešąją diplomatiją, kultūrinę politiką – tokią efektyvią, kaip vykdo JAV, Britanija ir panašiai, bet pasiimtas konceptas absorbuojamas senų institucijų ir senų pareigūnų, – apie fondo vadovus “ReBalticai” kalbėjo akademikas, Europos integracijos studijų centro analitikas Nerijus Maliukevičius.

“Finansų paskirstymas irgi yra nelabai aiškus ir apskritai pati idėja turi labai daug sąskambių su archajiška sovietine kultūrinės politikos veikla. Jeigu mąstytume apie efektyvumą iš Rusijos pusės, tam, kad tokia politika būtų efektyvi, aišku, tokiuose fonduose ar tokiose organizacijose turėtų dirbti vien tik šios srities specialistai, išmanantys ne tik Rusijos kultūrinį svorį, bet ir tas visuomenes, kuriose dirbama. Dabar ten yra tarsi specialistų ir profesionalų su artimais valdžiai žmonėmis mišinys“, – sakė N.Maliukevičius.

Ką “Russkij Mir” finansuoja Lietuvoje?

Peržiūrėjus fondo viešai pateikiamą gautų paraiškų sąrašą, kuriame nurodomi ir duomenys apie paraiškų patenkinimą, dalinį patenkinimą ar atmetimą, matyti, kad 2010-2011 metais paramą gavo bent aštuonios Lietuvoje veikiančios organizacijos: jau minėtas “Žaliasis žibintas“, Klaipėdoje veikiantis Tarptautinis kultūros ir meno centras, Rusų kultūros centras Vilniuje, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, taip pat Visagine esantis tarptautinis poilsio centras “Lupas”, Panevėžyje įsikūrusi Tarptautinė jaunimo sąjunga, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacija ir Rusų tėvynainių asociacija.

Šiame sąraše neminimi Rusų kalbos ir kultūros centrai universitetuose, nes jie finansuojami tiesiogiai – jie nekonkuruoja dėl vadinamųjų “grantų”. Tokius už fondo pinigus įsteigtus ir palaikomus centrus Lietuvoje priėmė dvi valstybinės aukštosios mokyklos – daugiausia pedagogus ruošiantis Lietuvos edukologijos universitetas ir Šiaulių universitetas. Nors universitetai valstybiniai, jų autonomija leidžia jiems tokius centrus priglausti iš esmės be valstybės kontrolės.

Kai kurioms “Russkij Mir” remiamoms organizacijoms vadovauja ir politinių partijų kandidatų į Seimą ar savivaldybes sąrašuose figūruojantys asmenys, tačiau ne visi jie yra rusų tautinės mažumos partijų atstovai. Prie tokių būtų galima priskirti minėtą Z.Radzivilovą, taip pat verslininką Igorį Krasikovą, kuris vadovauja Rusijos tėvynainių asociacijai bei yra Rusų sąjungos atstovas Visagino savivaldybės taryboje.

Visagino savivaldybės taryboje dirba ir Tarptautinio poilsio centro “Lupas” vadovė Liudmila Vojevodina, tačiau ji yra Liberalų ir centro sąjungos atstovė.

Lietuvos edukologijos universtetui, priglaudusiam vieną iš Lietuvoje veikiančių Rusų kalbos ir kultūros centrų, vadovaujantis Algirdas Gaižutis priklauso Lietuvos liaudies partijai. Šios neparlamentinės partijos vadovė Kazimira Prunskienė praėjusį rudenį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos V.Putino vedama partija “Vieningoji Rusija”, partijos renginiuose nuolat vieši svečiai iš Rusijos, pati K.Prunskienė ne kartą yra pareiškusi, kad geri Lietuvos santykiai su Rusija yra vienas iš jos partijos išsikeltų tikslų.

Apskritai daugiausia rusų tautinei mažumai (ji sudaro kiek daugiau nei 5 proc. gyventojų) atstovaujančios partijos – Lietuvos rusų sąjunga ir Rusų aljansas – negali pasigirti populiarumu. Parlamente jos neturi nė vienos vietos, o per pastaruosius savivaldos rinkimus šios dvi partijos dalyvavo tik keliose savivaldybėse.

Lietuvos rusų sąjunga siekė postų Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine, pastarųjų dviejų savivaldybių tarybose gavo atitinkamai dvi ir vieną vietas. Rusų aljansas savarankišką kandidatų sąrašą pateikė tik Klaipėdos rinkėjams ir gavo tris vietas. Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse Rusų aljansas į politiką bandė patekti bendrais sąrašais su lenkų tautinei mažumai atstovaujančia Lenkų rinkimų akcija. Į Sostinės savivaldybės tarybą buvo išrinkti du Rusų aljanso atstovai, Švenčionių rajono – vienas.

Kadangi “Russkij Mir” nepateikia išsamių duomenų apie visus paramos gavėjus ir tik kelios organizacijos pačios atskleidė, kokią paramą gavo iš šio fondo, “Rebaltica” neturėjo galimybės apibendrinti šio fondo paramą Lietuvoje veikiančioms tautinių mažumų organizacijoms. Surinkti duomenys pateikia tik fragmentišką vaizdą apie paramos gavėjus Lietuvoje.

Pavyzdžiui, biudžetinė įstaiga Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras nurodė, kad projektui “Mano žvilgsnis į Čechovo pasaulį” gavo per 10 tūkst. eurų. Projekto vadovė Irina Morozova teigė, kad tai pirmas centro projektas, kurį parėmė “Russkij Mir”. 2012 metų pradžioje startavęs projektas, I.Morozovos teigimu, sieks naudoti netradicinius mokymo metodus nagrinėjant rusų klasiko Antono Čechovo literatūros kūrinius, norint grąžinti Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro mokinių susidomėjimą rusų kalba ir literatūra. Projekto metu bus organizuojamas konkursas, kuriame centro mokiniai turės netradiciniais būdais pateikti savo A.Čechovo kūrinių interpretaciją.

Tarptautinio poilsio centro “Lupas” su fondo parama rengė stovyklą Bulgarijoje. Pasak poilsio centro vadovės L.Vojevodinos, gauta 12 tūkst. eurų parama, už kuriuos jaunimo grupė iš Lietuvos  Bulgarijoje su kitų šalių bendraamžiais skautiškai praleido 11 dienų 2011 metų liepą.

Viena veiklesnių iš pastaraisiais metais “Russkij Mir” fondo paremtų organizacijų – Tarptautinė jaunimo sąjunga. Tarp 2011 metų projektų, kuriems skirta fondo parama, yra pirmą kartą vykęs jaunųjų rusakalbių žurnalistų konkursas Točka.RU (Точка.РУ), taip pat jau trejus metus rengiamas meninio skaitymo konkursas “Rusų kalba” (Родная речь).

Organizacijos vadovė Inesa Čekolajeva (Grigaliūnienė) nurodė, kad gautos paramos dydžio ji negali atskleisti – tai esą konfidenciali informacija.

Be “Russkij Mir” fondo, minėtus projektus įgyvendinti esą padėjo Rusijos ambasada Lietuvoje ir rėmėjai. Paramos šiems projektams ji sakė prašiusi ir iš Lietuvos kultūros ministerijos, tačiau jos negavo.

Kiek anksčiau ta pati organizacija, “Russkij Mir” remiama, leido laikraštį „Tėvynainio šauklys“ (“Вестник соотечественника”). Klausiama apie šį projektą, I.Čekolajeva aiškino šį leidinį buvus kultūrinį, nors paskaičius jį matyti, kad jame nemažai vietos skirta  Rusijos propaguojamam šios šalies, kaip vaduotojos nuo fašizmo, vaidmeniui Antrojo pasaulinio karo metu pristatyti. Šis leidinys kas mėnesį ėjo nuo 2008 sausio iki 2010 balandžio.

Parlamentaras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas atkreipia dėmesį, kad Rusija per fondus Lietuvai mestais „kultūriniais“ pinigais dažnai kliudo tautinės mažumos integracijai.

„Tokiose vietose, kaip tiesiogiai “Russkij Mir” finansuojami centrai universitetuose, skaidrumo turėtų būti daugiau, tuo labiau, kad fondas naudojasi mūsų demokratinės valstybės suteiktomis galimybėmis visuomeninei veiklai“, – sakė A. Anušauskas.

www.rebaltica.lt

2012.02.03


Prisijunkite prie diskusijos