Rusiška žiniasklaida Baltijos šalyse: pliusai ir minusai


Print

“Rusijos priešas – mūsų draugas” Estijoje, “siuvimo mašinos” Latvijoje ir “Kremliaus ranka” reklamos rinkoje Lietuvoje… Straipsnyje pateikiama žiniasklaidos priemonių apžvalga Baltijos šalyse ir svarstoma, ar jos iš tiesų yra nepriklausomos, kaip rodo žiniasklaidos laisvės indeksai.

Dalyje, skirtoje Lietuvai, daugiausia dėmesio skiriama žiniasklaidai rusų kalba, ypač „Pirmajam Baltijos kanalui“. Kritikuojama šio kanalo politika ir didėjantis laidų skaičius jame lietuvių kalba. Kaip Pirmojo Baltijos kanalo sėkmės šaltinis nurodoma ir aplinkybė, kad jam negalioja Lietuvoje priimti reklamos apribojimai, kadangi jis registruotas ne Lietuvoje.

Taip pat kritikuojama Rusijos vykdoma paramos rusiškiems laikraščiams politika, kuri, autorių teigimu, nukreipta į furšetų žurnalistams rengimą, o ne leidinių finansavimą.

„ rusakalbė žiniasklaida (Lietuvoje) ne gyvena, bet išgyvena. Jos pagrindinis skaitytojas – rusakalbės inteligentijos likučiai, o vyresniojo amžiaus žmonės įpratę prie spausdinto žodžio. Kalbėti apie rusakalbės spausdintos žiniasklaidos įtaką ar poveikį mąstymui – naivu ir net juokinga. Paprasčiau pasakyti, kad jos nepastebi ir ją ignoruoja. Išgyvena rusiška žiniasklaida tik iš reklamos ir Rusijos paramos.

Rusijos Vyriausybė aktyviai naudoja tokią žiniasklaidą vien informuoti tėvynainius, gyvenančius užsienyje.

Todėl reguliariai ne tik Maskvoje, bet ir Astanoje, Kijeve, Minske, Vilniuje ir kitose buvusių sovietinių respublikų sostinėse organizuojami forumai ir konferencijos, kuriose aptariami rusakalbės žiniasklaidos bendradarbiavimo ir bendro veikimo buvusioje sovietinėje erdvėje klausimai.

Kaip taisyklė, tokiuose renginiuose susirinkę žurnalistai bendrauja vieni su kitais, skundžiasi gyvenimu, visokie rusų valdininkai juos išklauso nutaisę ypatingai rimtus ir užjaučiančius veidus ir tuo viskas baigiasi.“

Parengta pagal Regnum.ru publikacijas.

2012.04.12


Prisijunkite prie diskusijos