Rusiškasis fašizmas – specifinė fašizmo forma


Print

Nuo 2011 metų pradžios Rusijoje klostosi itin grėsminga padėtis. Didžiulį atgarsį sukėlė sausio 24 dieną įvykdytas sprogdinimas Maskvos Domodedovo oro uoste. Per šį sprogimą žuvo 35 žmonės, per 100 žmonių sužeista. Per mėnesį keli sužeistieji mirė.

O štai sausio 14 dieną Maskvoje be žinios dingo žurnalistė Jekaterina Silina. Sausio 19 dieną du žurnalistai buvo pagrobti Norilsko mieste, pagrobėjai juos sumušė, priverstinai girdė alkoholiu, ir kurį laiką įkalino rūsyje. O vėliau išvežė juos 200 kilometrų nuo Norilsko ir sausio 21 dieną paleido.

Tuo tarpu Stavropolio krašte sausio 21 dieną įvykdytas visą Rusiją sukrėtęs nusikaltimas. Čia nužudyti 8 žmonės – su įtakingais valdžios veikėjais susijęs kriminalinis lyderis P.Slizajevas (Chanas) ir dar 5 jo šeimos nariai, sodininkas bei vairuotojas. O sausio 27 dieną FSB darbuotojai Dagestane nušovė partizanų vadą A.Huseinovą.

Domodedovo oro uoste įvykdyto teroro akto tyrimas tęsiamas. Tardomi savižudžiui sprogdintojui neva talkinę 18 metų Ingušijos gyventojas Baširas Chamchojevas ir kelios ingušų bei čečėnų kilmės moterys. Be to, paskelbta žymaus karo vado R.Daudovo paieška, ieškomos ir A.Abdulajeva bei R.Adžijeva. Vienai iš jų – 17 metų, kitai – 16 metų, teigiama, kad jos yra gerai parengtos šachidės – savižudės. Ieškomas ir Dagestano emyru tituluojamas R.Gadžididajevas. Šis 31 metų karo vadas įtariamas ir dar dėl dviejų rezonansinių nusikaltimų organizavimo: dėl 2007 metais įvykdyto Dagestano parlamento deputato G.Magomedovo nužudymo ir 2009 metais įvykdyto Dagestano vidaus reikalų ministro A.Magometjarovo nužudymo.

Tuo tarpu Šiaurės Kaukaze ir toliau vyksta partizanų bei okupacinių struktūrų atstovų susirėmimai. Štai vasario 3 dieną Dagestano Kizliaro mieste nušauti keturi milicijos pareigūnai, o prieš kelias savaites iki šio įvykio, sausio 17-ąją, netoli Kabardos-Balkarijos respublikos sostinės Nalčiko nušauti du buvusio Kabardos – Balkarijos vidaus reikalų ministro generolo A.Šogenovo apsaugos darbuotojai. O štai vasario 14 dieną Dagestane įvyko du sprogimai. Juose trys milicijos pareigūnai žuvo, dar 25 milicininkai sužeisti. Žymus Rusijos politologas A.Malašenko teigia: “Kaukaze vyksta pilietinis karas, Kremlių palaikančios jėgos pralaimi moralinę kovą, vis dažniau patiria ir pralaimėjimus tiesioginėje kovoje. Kremliaus vadai gali kalbėti ką nori, bet jau akivaizdu – Rusija Kaukazą praranda“.

O žurnalistai Rusijoje vėl tampa taikiniais. Štai iki šiol nerandama be žinios dingusios jaunos žurnalistės Jekaterinos Silinos. Ji dingo Maskvoje sausio 14 dieną, ir jokių jos pėdsakų neaptikta. Ši 17 metų žurnalistė nuo 14 metų rašė straipsnius, kurie buvo spausdinami įvairiuose laikraščiuose, skelbiami interneto svetainėse. Nuo 2010 metų pradžios ji artimiausiai bendradarbiavo su naujienų agentūra www.iarex.ru. J.Silinos ieško teisėsauga ir jos bičiuliai, bet žurnalistė iki šiol nerasta, tad manoma, kad ji tapo gerai suplanuoto pagrobimo ir nužudymo auka.

Šalies kriminalizacija yra viena iš pagrindinių Rusijos problemų. Įtakingi valdžios pareigūnai jau prieš daugelį metų įsitraukė į mafijos gretas. Štai Maskvos srities gubernatorius generolas B.Gromovas dar prieš du dešimtmečius, tuomet dar dirbdamas SSSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju, pradėjo artimai bendradarbiauti su kriminaliniais lyderiais A.Kikališviliu, J.Kobzonu ir Š.Kalmanovičiumi. Šie ryšiai išliko ir vėliau. 1991-1994 metais J.Kobzonas, kriminalinis lyderis O.Kvantrišvilis, generolas B.Gromovas ir tuometinis Maskvos milicijos vadovas generolas A.Pankratovas dažnai susitikdavo, kartu puotaudavo ir aptardavo įvairius reikalus. Š.Kalmanovičius 2002-2008 metais užėmė tuometinio prezidento V.Putino patarėjo pareigas, o nuo 2009 metų pradžios buvo gubernatoriaus B.Gromovo patarėju. Iš Lietuvos kilęs Š.Kalmanovičius 2009 metų lapkritį Maskvoje nušautas, šis nusikaltimas iki šiol nėra atskleistas, keliamos tik šio nužudymo versijos.

O tai, kad aukšto rango valdžios pareigūnai dangsto mafijos narius, yra vieša paslaptis. Štai 2010 metų kovo pradžioje Maskvoje suimtas prieštaringos reputacijos verslininkas Leonidas Kaplanas (Lano) -artimas su įtakingais politikais susijusių “įteisintų vagių“ (vory v zakonie) A.Usojano (Hasano) ir Z.Kalašovo (Šakro) bendražygis. Ispanijos teisėsauga L.Kaplaną ir jo bendrus K.Manukianą bei V.Tiuriną (Tiuriką) kaltino stambių aferų organizavimu. Tačiau Rusijos teisėsauga neišdavė šių veikėjų Ispanijai, ir 2010 metų gruodį juos iš kalėjimo paleido.

Šiuo metu keičiasi padėtis ir Baškirijos respublikoje. Šioje respublikoje formuojasi prieš okupantus kovojantys partizanų būriai. Šiuo metu prasideda 2010 metų pavasarį suimto įtakingo Baškirijos partizanų lyderio B.Plijevo teismas. Kartu su juo teisiami ir keturi jo bendražygiai. Atokiuose Baškirijos rajonuose partizanai įsirengia slėptuves, ginkluojasi, vyksta jų susirėmimai su vidaus kariuomenės bei specialiųjų pajėgų daliniais.

Dar 2010 metų gruodžio 23 dieną FSB pareigūnai ir specialiojo dalinio “Alfa“ būrys suėmė atsargos pulkininką G.Kvačkovą – pogrindinės patriotinės organizacijos “Minino ir Požarskio draugija“ vadovą. Jis kaltinamas ginkluoto perversmo organizavimu ir laikomas kalėjime, nors jokių akivaizdžių įrodymų tyrėjai neturi.

Tuo metu fašistų grupuotės atvirai siautėja Rusijos miestuose. Apie šią grėsmingą situaciją pasisako žurnalistas D.Žvanija: “Gruodžio mėnesį Maskvoje ir kitose miestuose prieš kaukaziečius surengti masiniai pogromai – tai faktiškai fašistinis pučas. Smogikų minios, šaukdamos šūkius “Rusija rusams“ ir “Hail Hitler“, puolė tamsesnio gymio žmones, juos mušė, plėšė kaukaziečių valdomas kavines bei parduotuves. Rusiškas fašizmas – kažkokia specifinė fašizmo forma: fašistų klanų nariai eina gatvėmis su svastikomis ant rankovių, su striukėmis, ant kurių išpiešti Če Gevaros portretai ir dvigalviai ereliai, su šūkiais “Rusija –rusams“, “Už Rusiją, už Putiną“.

Apie grėsmingą situaciją Rusijoje pasisako ir žymi disidentė, publicistė Valerija Novodvorskaja: “Mūsų šalyje dvelkia ne senovės Rusia, o kažkokiu naftalinu. Panašu, kad kuriamas planas, kaip iš rusiško pakrūminio fašizmo sukurti modernesnį fašizmo modelį. Viešojoje erdvėje regime daug spekuliacijų, vis kalbama apie “nacionalinį klausimą“. Galiu pasakyti tiek – ten, kur yra subrendusi nacija, ten nėra “nacionalinio klausimo“, o ten, kur telkiasi politinės šiukšlės (hitlerininkai, stalinistai, putinistai), ten kuriami priešai. Kaip kadaise darė Stalinas, Hitleris, Musolinis, taip dabar veikia Putinas ir jo klika. Ši klika jau prikūrė daug priešų – “blogieji“ kaukaziečiai, “blogieji“ estai, Vakarų spec. tarnybų nupirkti demokratai“.

Rusijoje dabar sklando ir smagus posakis – “Putin spasajet ne rubl, a Rubliovku“ (Putinas gelbėja ne rublį, o Rubliovką). Žvelgiant į dabartinę padėtį Rusijoje, į svarbius procesus įtakojančias asmenybes, galima pateikti po kelis skirtingose barikadų pusėse esančioms jėgoms atstovaujančiasasmenybes, kurios yra tarsi šių kovojančių jėgų pavyzdžiai. Štai artimi Putino ir Sečino parankiniai Rogozinai – diplomatas, vienas iš ryškių Kremliaus ideologų Dmitrijus Rogozinas bei jo giminaitis, „Kremliaus magu“ vadinamas KGB generolas Grigorijus Rogozinas ir oligarchas Olegas Deripaska, įvardijamas kaip “Kremliaus iždininkas“. Tai asmenys, tarnaujantys Kremliaus vadams ir už tai gaunantys didžiulę naudą.

O žvelgiant į opozicijos gretas, galime pasitelkti kelis pavyzdžius. Štai vienas iš B.Jelcino bendražygių Borisas Nemcovas, dar 1996-1999 metais aršiais kovojęs su KGB-FSB klanų nariais, ir dabar kovojantis su Rusijoje įsigalėjusiais saugumiečiais. Tai ir jaunosios kartos politikai Ilja Jašinas bei Ilja Budraitskis – subrendę jau putinizmo valdymo laikotarpiu – nuo 2000 metų ir aktyvesnę politinę veiklą pradėję tik 2003-2004 metais.

Vienas iš opozicijos lyderių, istorikas Ilja Budraitskis teigia: „Rusijos valstybė yra griaužiama erozijos, ji juda link suirimo ribos. Šalyje dar nemažai tokių, kurie džiaugiasi Putinu, jo žiauriu ir arogantišku elgesiu, jo imperialistine retorika ir susidorojimu su opozicija. Bet pažvelkime į istoriją – po nuožmaus Ivano Rūsčiojo valdymo periodo atėjo nuosmukio periodas – “didžioji smuta“. Tuomet Rusija jau buvo prie žlugimo ribos. Ir dabar regime grėsmingus procesus – tai kažkoks grįžimas i viduramžius. Rusijoje kur kas daugiau demokratijos buvo prieš šimtą metų – 1911 metais. Tuomet buvo didesnė spaudos laisvė, susirinkimų laisvė, o Valstybės Dūmoje posėdžiavo daug opozicijos atstovų“.

Rusijos valdžios struktūros vis agresyviau elgiasi su jiems neįtinkančiais užsienio žurnalistais. Sausio pabaigoje iš Rusijos ištremtas britų žurnalistas T.Hardingas, iki šiol į Rusiją neįleidžiama 2008 metais iš šalies ištremta Moldovos žurnalistė N.Morar. Beje, N.Morar buvo pateikusi prašymą suteikti jai Rusijos pilietybę, nes ji 6-erius metus gyveno Rusijoje, o jos vyras yra Rusijos pilietis. Tačiau vasario pradžioje prezidentas D.Medvedevas šį Moldovos žurnalistės prašymą atmetė, ir tą pačią dieną suteikė Rusijos pilietybę iš Moldovos kilusiam Grigorijui Karamalakui, ,,Bulgaro“ pravarde žinomam kriminaliniam lyderiui. Nors 2010 metais Moldovos valdžia pateikė prašymą išduoti G.Karamalaką dėl pavojingų nusikaltimų – nužudymų bei reketo, kuriuos jis 2000-2005 metais įvykdė Moldovos teritorijoje, bet Rusijos valdžia atsisakė jį išduoti.

Šiandien jau absoliučiai atsiskleidė Rusiją valdančio Kremliaus režimo Šiaurės Kaukazo tautų atžvilgiu vykdyta agresyvi politika. Ji žlunga. Nors 2000-2002 metais buvo vykdomas didžiulis puolimas prieš čečėnų partizanų būrius, tai nedavė apčiuopiamų rezultatų. Palaipsniui visame Šiaurės Kaukaze atsirado už laisvę kovojančių partizanų būriai ir greta oficialios, prokremliškos valdžios, pradėjo formuotis ir alternatyvi valdžia. Kremliaus ideologų – A.Dugino, D.Rogozino, V.Nikonovo, G.Pavlovskio ir aršių kariuomenės bei FSB generolų sukurta strategija nepasiteisino. O pastaruoju metu Rusijoje vis aktyviau besireiškiantys patriotai – J.Ševčiukas, Z.Prilepinas, I.Budraitskis, N.Boltianskaja ir kiti jų bendražygiai kovoja su išdavikais – V.Putinu, I.Sečinu, V.Jakuninu, O.Deripaska ir kitais Rusijos valdančiosios vertikalės viršūnėse įsitvirtinusių klanų nariais.

Rusiją valdantis Kremliaus režimas nuskurdino, pažemino šalį, jau apie 35 procentai šalies gyventojų atsidūrė žemiau skurdo ribos. Kai kuriuos Sibiro regionus valdo kinai, šalyje tiesiog siautėja fašistų gaujos ir totalitarinės sektos. Štai Sibire scientologų sektos nariai įžūliai reketuoja verslininkus. Rusijos kalėjimuose kali daugybė politinių kalinių – tai „Jukos“ akcininkai ir darbuotojai M.Chodorkovskis, P.Lebedevas, A.Pičiuginas, žurnalistas O.Lurje, mokslininkas I.Danilovas, čečėnų karo vadai R.Machauris, V.Tazijevas ir dar daug už laisvę kovojusių čečėnų, ingušų ir kitų Kaukazo tautų partizanų. Žurnalistas I.Murtazinas prieš keletą savaičių – sausio 31 dieną paleistas iš kalėjimo, kuriame praleido beveik 2 metus. Nuo 2010 metų spalio kalėjime uždaryti ir meno grupės “Voina“ (“Karas“) nariai O.Vorotnikovas ir I.Nikolajevas, į valdžios nemalonę jie pateko dėl viešose vietose rengtų spektaklių, kurių turinys buvo nukreiptas prieš V.Putiną ir FSB. Vakarų spaudoje iki šiol aprašomos įtakingų valdžios pareigūnų vykdytos represijos prieš Rusijoje veikusį užsienio verslininkų įsteigtą koncerną “Capital Hermitage“. Buvo vykdomos neteisėtos kratos, valdžios pareigūnai iš koncerno pagrobė ir negrąžino didžiules pinigų sumas, o “Capital Hermitage“ juristas S.Magnitskis buvo suimtas, mušamas ir 2009 metų lapkritį kalėjime nužudytas. Tad kalbėti apie demokratiją ar teisines normas dabartinėje Rusijoje neverta.

Nuotraukoje: Rusijoje be žinios prapuolusi žurnalistė Jekaterina Silina.

2011.02.27


Prisijunkite prie diskusijos