Šaltojo karo metodų paieškos


Print

Išplėtota rusiška propaganda ir dezinformacija vargu ar įtikino Vakarus, jog Ukrainą valdo nacistai, o Krymas atiteko Rusijai tik todėl, kad šito norėjo pusiasalio gyventojai.

Tačiau rusiško melo ir iškraipymų lavina įtikino kai kuriuos Amerikos politikus, jog rusiška propaganda – milžiniškas pavojus JAV ir Europos Sąjungos saugumui po Sovietų Sąjungos griūties.

Įtakingi Amerikos kongresmenai reikalauja, kad oficialusis Vašingtonas atnaujintų savąją propagandą. Edas Roisas, Tarptautinių ryšių komiteto pirmininkas, teigia, jog „rusiškoji propaganda veikia aršiai, stengdamasi išardyti demokratinį stabilumą“.

Pats ryškiausias rusiškos propagandos bei dezinformacijos ruporas – televizija RT. Ši televizija deda milžiniškas pastangas tam, kad diskredituotų Kremliaus kritikus bei pateisintų Vladimiro Putino elgesį.

Rusiška propaganda kartais tokia beprotiška, joje skamba tokie neįtikėtini „faktai“, kad jais patikėti – neįmanoma. Bet rusiška propaganda ir nesiekia, kad žmonės ja patikėtų. Rusiškos propagandos tikslas – sunaikinti gynybinius barjerus. Rusiškai propagandai svarbu taip įsiskverbti į žmonių sąmonę, kad šie prarastų gebėjimą atskirti, kur tiesa, o kur jau melas. Ištrynus šį barjerą pasekmės gali būti ypač baisios. Tai – Kadrio Liko, European Council on Foreign Relations organizacijos atstovo, nuomonė.

Vakarai baiminasi, kad Kremliaus įtaka stiprėja tarp Baltijos rusakalbių, kuriems peršamas promaskvietiškas nacionalizmas. Vakarai taip pat baiminasi, jog tuo pačiu metu lietuviams, latviams bei estams peršamos NATO ir ES struktūras žeminančios žinios.

Amerikos kontra veiksmai – per daug silpni ir siauri. Šiam darbui vadovauja federalinė Informacijos platinimo taryba (BBG), kuri prižiūri ir „Amerikos balsą“, ir panašias radijo laidas, transliuojamas Artimiesiems Rytams, Kubai ir Azijai.

Baltijos šalių kontra veiksmai – taip pat per silpni. Latvija pavadino Kremliaus propagandą esant „informaciniu karu“. Bet Baltijos šalių darbai silpninant „informacinį karą“ – beveik nepastebimi. Oficialioji Ryga paragino kurti bendrą trims šalims rusakalbę televiziją, kurią matytų ir Lietuvoje, ir Latvijjoje, ir Estijoje. Estija ruošiasi sukurti savąjį nepriklausomą rusakalbį kanalą dar iki šių metų pabaigos.

Didžioji Britanija ir Danijos Karalystė paragino ES skirti rimtų lėšų nuo Kremliaus nepriklausomų rusakalbių televizijų kūrimui bei finansavimui. Vokietija ruošiasi paleisti savąjį rusakalbį kanalą, kuris būtų matomas bei girdimas Baltijos šalyse. Baltijos šalyse jau buvo rusų kalba transliuojama speciali Amerikoje sukurta programa. Tačiau žiūrovų ji vis tik surinko per mažai, kad projektą būtų buvę galima tęsti.

Kongresmenai Edas Roisas ir jo kolega Eliotas Engelis pasiūlė pakeisti „Amerikos balso“ vaidmenį. Jie mano, kad „Amerikos balsą“ reikėtų paversti į žiniasklaidos priemonę, kuri palaikytų oficialiojo Vašingtono politiką ir ženkliai praplėsti teritoriją, kurioje ji būtų matoma.

Tačiau esama ir prieštaraujančiųjų. Jei „Amerikos balsas“ taps oficialiu Vašingtono ruporu, juo nustots pasitikėti kaip objektyviu ir nešališku. Toks žingsnis tik sustiprins Kremliaus įtaką.

JAV skambina pavojaus varpais dar ir todėl, kad prorusiškų žiniasklaidos priemonių ženkliai padaugėjo Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje. Šiems portalams talkina ir gausus būrys vadinamųjų trolių, kurie rašo tendencingus komentarus, užsipuola objektyvius, principingus, nešališkus komentatorius, ir analitiniai centrai, kontroliuojami už Rusijos pinigus.

Kokį atsaką duos Europa? ES kuria darbo grupę iš „propagandos griovėjų“, kurie demaskuos kaltinimus dėl rusofobijos. NATO tuo pačiu sukūrė Rygoje specialų propagandos atpažinimo ir neutralizavimo centrą.

Tačiau ekspertas Kadri Likas abejoja, ar šios pastangos taps efektyvios. Vakariečių kalbos apie žmogaus teises ir demokratines laisves atrodo melagingomis, kai matome, kas dedasi, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose. Kai gyveni Londone, tai žinai tikrąją padėtį. Bet kai šiuos priekaištus išgirsta rusai, jiems atrodo, jog tarp Didžiosios Britanijos ir Rusijos nėra jokio skirtumo arba tas skirtumas – labai menkutis.

Slaptai.lt nuotr.

Informacijos šaltinis – The Guardian.

2015.04.28; 10:31


Prisijunkite prie diskusijos