Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Vokietijos sprendimą vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui mūsų šalyje.
„Tai stiprus Aljanso vienybės ir solidarumo ženklas. Keturi priešakinių pajėgų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje padeda užtikrinti atgrasymą ir viso regiono gynybą“, – sakė šalies vadovė.
Aktyviai prisiėmę lyderystę vadovauti NATO batalionui Lietuvoje, vokiečių kariai taip pat sėkmingai sutelkė kitų sąjungininkų pajėgas, efektyviai prisideda stiprinant jų kovinę parengtį.
„Rusijai neteisėtai užgrobus ukrainiečių laivus ir įkalinus jų įgulas Kerčės sąsiauryje ir tęsiant agresiją prieš Ukrainą, akivaizdu, kad Kremlius neketina atsisakyti savo postimperialistinių ambicijų“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Todėl, pasak prezidentės, tokia geopolitinė realybė reikalauja sustiprinto NATO sąjungininkų buvimo visame rytiniame flange, tiek užtikrinant oro gynybą, tiek greitą karinės paramos atvykimą.
Pirmadienį šalies vadovė susitiko su Vokietijos Heseno žemės Landtago pirmininku Norbertu Kartmannu, Europos Parlamento Užsienio reikalų bei Pramonės ir energetikos komitetų nariu Reinhardu Buetikoferiu, Bundestago nariu Jugenu Hardtu bei Lietuvos ir Vokietijos forumo pirmininke Gabriele Gylyte-Hein.
Konferencijoje, kurioje aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas tiek dvišaliu lygiu, tiek bendros pastangos stiprinant ES vienybę ir saugumą, dalyvavo įtakingi Vokietijos krikščionių demokratų ir žaliųjų partijų politikai.
Be kitų klausimų, susitikimo dalyviai diskutavo ir apie atsako į hibridines grėsmes stiprinimą.
„Kibernetinės atakos, priešiška propaganda, geopolitiniai energetikos projektai kelia didelę grėsmę Vakarų demokratinėms visuomenėms ir, nesulaukus jiems tinkamo atsako, gali padaryti didžiulę žalą Europos saugumui“, – sakė šalies vadovė.
Sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje formatu Lietuva vadovauja kuriant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Prie šios Lietuvos iniciatyvos stebėtojo teisėmis prisijungė ir Vokietija.
