Sauliaus Skvernelio reakcija į medikų reikalavimus rodo policinį, o ne politinį stilių


Print
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje

Politologai sako, kad ne tik streikai ar visuomenės grupių protestai, bet ir kalbos apie juos yra retas ir neįprastas reiškinys Lietuvoje. Galbūt dėl to užuominos apie demokratinėms valstybėms savaime suprantamas pilietines akcijas, turint omenyje galimus medikų streikus, Premjerui Sauliui Skverneliui pasirodė kaip grėsmingas politinis drebėjimas.

Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį „Žinių radijui“ pareiškė, kad gydytojų kalbos apie galimą streiką yra ne kas kita kaip šantažo forma. Tokie medikų reikalavimai, anot S. Skvernelio, yra neperspektyvūs ir Vyriausybei įtakos neturės.

Šią ganėtinai griežtą retoriką išprovokavo pastaruoju metu vis garsiau kalbantys ir reikalavimus keliantys sveikatos sistemos darbuotojai. Neseniai susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė reikalauja ženkliai kelti atlyginimus sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms.

Nepaisant sveikatos ministro Aurelijaus Verygos ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) trečiadienį pasiekto preliminaraus susitarimo medikų algas nuo kitų metų gegužės didinti 20 proc., LMS iniciatorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad laikosi anksčiau iškeltų reikalavimų didinti atlyginimus 30 proc. nuo kitų metų sausio. Neįsiklausius į šio kol kas neformalaus medikų sambūrio reikalavimus, teigia V. Kasiulevičius, gydytojai gali kaip spaudimo priemonę naudoti įvairių formų protestą.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gediminas Kazėnas teigia, kad toks S. Skvernelio pareiškimas rodo politinės kultūros problemas ir socialinio kapitalo stygių valstybėje. Anot MRU docento, valstybinio lygio reformos, ir ypač tokių sričių kaip sveikatos ar švietimo sistemų, visada būna skausmingos ir sunkios. O esant susipriešinimui tarp valdžios ir tautos, – kalbėjo G. Kazėnas, – sunku tikėtis sėkmės.

„Kai tauta nepasitiki valdžia, o valdžia nesiklauso piliečių, sunku tikėtis, kad „stumiamos“ reformos būtų priimtos. Tad vienas esminių veiksnių, nuo kurio priklausys tai, ar reforma bus sėkminga ar ne, yra valdžios ir visuomenės komunikacija“, – apibendrino politologas.

Nesant sutarimo tarp valdžios ir visuomenės, – samprotavo G. Kazėnas, – rizikuojama, kad pati reforma pareikalaus labai didelių išteklių, o rezultatai bus pasiekti tik daliniai arba visai jokių. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politologas pabrėžė, kad protestai, mitingai bei tam tikrų visuomenės grupių mobilizacija, siekiant konkrečių tikslų, rodo pilietinės visuomenės brandą.

„Tad labai keista, kad demokratinės valstybės aukščiausi vadovai tokias akcijas įvardina „šantažu“ ar nepageidautina visuomenės interesų raiškos forma“, – S. Skvernelio komunikaciją apibendrino MRU docentas.

MRU dėstytoja Rima Urbonaitė S. Skvernelio pareiškimą apibendrino teigdama, kad Premjeras komunikacijoje tebesivadovauja „policininko“ stiliumi. „Bandomas rodyti kietas stuburas, pamirštant, kad politika yra derybų ir kompromisų menas.“ Anot R. Urbonaitės, tokiu būdu sprendžiamas konfliktas gali būti tiesiog dar labiau pagilintas.

MRU dėstytoja taip pat pabrėžė, kad R. Skvernelio retorika sveikatos sistemoje dirbančių žmonių atžvilgiu, primena „nulinės sumos“ žaidimą.

„Piliečiai Lietuvoje retai išeina į gatves, retai mobilizuojasi. Kitaip tariant, pilietinė visuomenė yra ganėtinai silpna. Tad kyla klausimas, ar valdžios interesas yra turėti stiprią pilietinę visuomenę, ar, priešingai, – fragmentuotą“, – samprotavo R. Urbonaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 02:00