Seimas atnaujino Nacionalinio saugumo strategiją


Lietuvos sargybiniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas ketvirtadienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją.
 
Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimo darbo grupei vadovavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad saugumo aplinkos pokyčiai pareikalavo iš naujo įvertinti, kaip sutelktomis valstybės ir jos piliečių pastangomis užtikrinti nacionalinio saugumo interesų stiprinimą.
 
„Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Autoritarinės valstybės kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms. Pagrindinės grėsmės Lietuvai ateina iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos“, – sakė ministras.
 
Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime, atnaujintoje strategijoje išskiriami trys nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždavinius formuojantys ramsčiai: pasirengimas valstybės gynybai, valstybės ir visuomenės atsparumo didinimas bei Lietuvos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos užtikrinimas.
 
„Kryptingas trijų strategijoje įtvirtinamų ramsčių plėtojimas leis užtikrinti potencialaus užpuoliko atgrasymą ir efektyvią gynybą nuo karinių, hibridinių ar kitų nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
 
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Strategijoje iškelti uždaviniai, kuriais siekiama prisidėti ir prie tarptautine teises grįstos pasaulio tvarkos ir Euroatlantinės bendrijos stiprinimo. Nustatyti Lietuvos užsienio politikos prioritetai, kuriais bus stiprinimas Lietuvos interesų atstovavimas pasaulyje“, – pridūrė ministras.
 
Atnaujintoje strategijoje, kaip pažymi KAM, didelis dėmesys skiriamas visuotinės gynybos modelio plėtojimui, valstybės pasirengimo valdyti krizes stiprinimui, kritinės infrastruktūros ir sektorių atsparumo stiprinimui nuo autoritarinių režimų įtakos.
 
Strategijoje keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.
 
Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.
 
Vienas iš prioritetų yra ir valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.
 
Ekonomikoje žadama parengti priemones, skatinančias Lietuvos verslininkus ieškoti rinkų ir bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis.
 
Iki šiol galiojo 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.12.17; 00:05
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.