Seimas pritarė dr. A. Bubnio skyrimui į LGGRTC vadovus


Arūnas Bubnys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimas ketvirtadienį slaptu balsavimu paskyrė istoriką dr. Arūną Bubnį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generaliniu direktoriumi. Už šią Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą kandidatūrą preliminariais duomenimis balsavo 76 parlamentarai, o 34 – prieš, du biuleteniai buvo sugadinti.
 
Vienas aktyviausių buvusio Centro direktoriaus Ado Jakubausko kritikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas diskusijoje prieš balsavimą dėl naujojo LGGRTC vadovo paskyrimo teigė, kad kandidatas turi didelę mokslinio darbo patirtį atliekant istorinius tyrimus. Tuo metu opozicija kritikavo A. Bubnį dėl to, kad jis buvo vienas iš 17 Centro darbuotojų, kurie kreipėsi į Seimą dėl LGGRTC susidariusių problemų.
 
„Yra didžiulis skirtumas su buvusiu direktoriumi, nes (A. Bubnys – ELTA) yra istorikas profesionalas, kuris žino, ką daro, pats asmeniškai tyrė tas temas, ir niekada pats asmeniškai nesikabino į valdiškas kėdes, o tiesiog dirbdavo savo darbą“,– kandidatą palaikė A. Anušauskas.
 
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Robertas Šarknickas tvirtino, kad A. Bubnys buvo vienas iš 17 darbuotojų, neva siekusių nuversti buvusį Genocido centro vadovą. Būtent dėl šios priežasties „valstietis“ teigė nepalaikysiąs šio kandidato.
 
„Aš nesu asmeniškai prieš šitą žmogų, bet aš esu prieš neteisingą metodą. Galėjote pasirinkti neutralų žmogų, nebūtinai iš tų pasirašiusių ar nepasirašiusių, tai būtų viskas skaidru, tvarkinga ir niekas tam neprieštarautų“,– sakė R. Šarknickas.
 
Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas kritikavo A. Bubnį ir dėl vadybinių kompetencijų. „Darbiečio“ neįtikino kandidato siūlymai, kaip jis bandys išspręsti Centre susiklosčiusią konfliktinę situaciją.
 
„Šio kandidato dalykinės ir vadybinės savybės taip pat kelia daug klausimų. Nėra jokio aiškumo, kokia kryptimi bus nukreipta Centro veikla. Svarbiausia, lieka neaišku, ar kandidatas tęs A. Jakubausko pradėtas reformas“,– sakė M. Puidokas.
 
Tačiau konservatorius A. Anušauskas tvirtino priešingai ir teigė neabejojantis A. Bubnio vadybinėmis kompetencijomis, kurias pagrindžia jo atliktas darbas vadovaujant Lietuvos ypatingajam archyvui.
 
„Tas kolektyvas, jam vadovaujant, ant savo rankų, fiziškai, tie šeši žmonės išnešė visą KGB archyvą iš tų supelijusių rūsių ir sukūrė normalias saugojimo sąlygas, atrinko, sutvarkė ir perdavė dabar egzistuojančiam Ypatingajam archyvui“,– sakė A. Anušauskas.
 
Kandidato mokslines kompetencijas gyrė ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, tvirtinusi, kad A. Bubnio mokslinė patirtis leis jam tinkamai atlikti LGGRTC vadovo pareigas.
 
 „Ypač vertinu A. Bubnio mokslinį darbą. 30 savo gyvenimo metų jis paskyrė būtent mūsų valstybės sudėtingų kovų dėl laisvės ir nepriklausomybės, okupacijų brutalumo, tautos Genocido, trėmimų tyrimams, bet svarbiausia, kad šis žmogus neabejingas savo istorijai“, – sakė konservatorė P. Kuzmickienė.
 
Pats A. Bubnys praėjusią savaitę prisistatydamas Seimo nariams, atmetė kritiką, kad jis neva tyčia siekė „nuversti“ buvusį LGGRTC generalinį direktorių A. Jakubauską, taip siekdamas pats užimti šias pareigas. A. Bubnio teigimu, kreipiantis į Seimą dėl A. Jakubausko, jis su 16 kitų kolegų tiesiog siekė pateikti kritiką, tačiau nenorėjo būtinai atstatydinti buvusį vadovą iš pareigų.
 
„Mūsų, 17 istorikų, rašte mes kritikavome veiksmus, tačiau nereikalavome, kad būtų pašalintas Centro vadovas“, – iš Seimo tribūnos praėjusį ketvirtadienį kalbėjo dr. A. Bubnys, atmesdamas idėją, kad siekė organizuoti perversmą.
 
„Aš nesutikčiau su tokiu įvardinimu kaip perversmas, nes tuose mūsų 17 istorikų raštuose, kuriais kreipėmės į Seimą, mes kritikavom buvusio generalinio direktoriaus veiksmus, tačiau mes niekur nereikalavome, kad Centro generalinis direktorius būtų pašalintas iš pareigų“, – teigė A. Bubnys, pridurdamas, kad nors dauguma Centro darbuotojų palaikė buvusį vadovą A. Jakubauską, jų palaikymas nebuvo nukreiptas prieš patį A. Bubnį.
 
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, teikdama parlamentui A. Bubnio kandidatūrą, tvirtino, kad šis istorikas turi tvirtą paramą tiek mokslininkų bendruomenėje, tiek pačiame Genocido centre.
 
„Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame LGGRTC. A. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Genocido centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija“,– tuomet kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
 
Anksčiau Genocido tyrimo centro vadovo pareigas ėjusį A.Jakubauską Seimas po slapto balsavimo atleido balandžio 1 dieną. A. Jakubauskas iš pareigų buvo atleistas po kelis mėnesius užsitęsusios krizės Centro viduje, kai LGGRTC darbuotojai pareiškė nepasitenkinimą jo vadovavimu. Tai, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.
 
Įtampas centre taip pat pakurstė tai, kad A. Jakubauskas atleido istorikę Mingailę Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos. Pasak A. Jakubausko, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką Centrui, o už neteisingos informacijos sklaidą.
 
Tuo metu A. Bubnys Eltai yra sakęs, kad tapęs Genocido tyrimų centro direktoriumi jis M. Jurkutę kviestų grįžti į darbą LGGRTC.
 
Kaip skelbiama LGGRTC puslapyje, svarbiausios A. Bubnio mokslinio darbo kryptys yra lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje.
 
Pagal įstatymą LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 13:45
print

Vienas komentaras

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.