Seime pritarta siūlymams stiprinti Rezervinį (stabilizavimo) fondą


Print

Seimas priėmė Biudžeto sandaros, Valstybės iždo ir kelių kitų įstatymų pakeitimus. Naujasis reglamentavimas, kuriuo sustiprintas Rezervinis (stabilizavimo) fondas, leis užtikrinti spartesnį būtinųjų atsargų, kurių pagrindinė paskirtis finansuoti viešąsias paslaugas ekonominiu sunkmečiu, kaupimą.

Priimtais teisės aktų pakeitimais nustatoma, kad į Rezervinį (stabilizavimo) fondą nuo 2016 metų  įplauks daugiau lėšų iš papildomų finansavimo šaltinių: kasmet bus pervedama iš valstybės biudžeto 50 proc. gautų lėšų, gautų, privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, valstybei priklausančių akcinių bendrovių sumokėtų dividendų, lėšų, gautų viešo aukciono būdu pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą bei kitus nekilnojamuosius daiktus, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Į fondą taip pat bus pervedamos ir perteklinio valstybės biudžeto lėšos bei Privatizavimo fondo lėšų likutis, o pats fondas, įvertinus mažėjančias valstybės turto privatizavimo apimtis, naikinamas.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos, prireikus, galės būti naudojamos valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos išskirtinės aplinkybės Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Tai gali būti didelis ekonomikos nuosmukis arba nepaprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei.

Tokiu laikotarpiu finansiškai stiprus fondas leis išvengti skolos augimo arba ją sumažinti.

Pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad į Rezervinį (stabilizavimo) fondą dėl naujosios tvarkos kasmet pateks apie 50 mln. eurų.

Atsižvelgiant į pastaraisiais metais mažėjančias privatizavimo apimtis, atsisakyta galiojančių nuostatų, susijusių su Privatizavimo fondu, t.y. šis fondas naikinamas, o jame esančios lėšos pervedamos į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.

Pajamos, gautos privatizavus ir pardavus valstybės turtą, bus naudojamos valstybės reikmėms finansuoti pagal atitinkamas valstybės biudžeto programas. Taip bus užtikrinama valstybės pajamų ir išlaidų kontrolė, skaidrumas ir efektyvumas.

Ankstesniais metais pardavus didžiuosius objektus, dabar privatizuojami smulkūs objektai, todėl mažėja privatizavimo pajamos: 2009 metais į Privatizavimo fondą buvo gauta 217,6 mln. eurų pajamų, 2010 metais – jau tik 10,8 mln. eurų, 2012 m. – 3,5 mln. eurų, 2013 metais – 3,6 mln. eurų, 2014 metais – 5,1 mln. eurų.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2015.11.18; 05:22


Prisijunkite prie diskusijos