Seimo akiratyje – abejonės dėl atliekų deginimo


Print
Tokių šiukšlynų ypač gausu Vilniaus pakraščiuose. Įdomu, kas už juos sumoka? Slaptai.lt nuotr.

Seimo Energetikos komisija imasi iniciatyvos išsiaiškinti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektų pagrįstumą, įvertinant prieštaringą informaciją apie galimus atliekų kiekius ir ekonominę naudą.

Trečiadienį komisija į specialų posėdį kviečia jėgainių projektus vystančios „Lietuvos energijos“, Aplinkos, Energetikos, Finansų ir Ūkio ministerijų bei asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovus.

Europos Komisija yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.

Seimo Energetikos komisija ir Aplinkos apsaugos komitetas šių metų pradžioje kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, išreikšdami abejones jėgainių, ypač Kauno, ekonomine nauda ir galimybėmis aprūpinti jas degintinomis atliekomis. Parlamentarai pasigedo projektų kaštų ir naudos analizės.

Atkreipiamas dėmesys, kad valdžios institucijos ir ekspertai iki šiol nesutaria dėl realių degintinų atliekų kiekių. Tuo tarpu pramonininkai yra viešai išreiškę nuogąstavimus, kad siekiai priversti juos atliekas ne perdirbti, o pristatyti deginti jėgainėms gresia dideliais nuostoliais, ypač baldų pramonei.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, nė viena institucija iki šiol negali pasakyti, kiek tiksliai šalyje susidaro degintinų atliekų.

„Svarbu išsigryninti, kurie iš tų skaičių yra teisingi, kad nepadarytume kaip su atliekų rūšiavimo gamyklomis – kad nepasidarytume perteklinių įrenginių, kurių išlaikymas, eksploatavimas po to gula ant tų pačių vartotojų pečių“, – birželį „Žinių radijui“ sakė K. Mažeika.

Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto teigimu, pramonės atliekas planuojančiai deginti Kauno jėgainei trūks atliekų. Tuomet esą galimi tik du scenarijai – arba bus siekiama baldų pramonės po gamybos likusius antrinius produktus pripažinti kenksmingomis atliekomis, arba sukurti sąlygas atliekų importui į Lietuvą.

„Jeigu bus įpareigojimas po gamybos likusią produkciją vežti deginti į jėgaines, tai galiu pasakyti vienareikšmiškai ir bet kam įrodyti – baldų pramonė bankrutuos, reikės dėti spynas ant vartų ir uždaryti visus fabrikus“, – sakė R. Beinortas.

Kaip teigia Seimas Aplinkos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas, Lietuva permoka už energetikos objektų statybas ir taip neužtikrina mažesnių energijos kainų vartotojams.

Pasak jo, vien Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto kaina per dvejus metus išaugo 20 proc., o projektuojama jėgainės galia sumažėjo perpus.

„Kai 2014-2015 metais be konkurso paskirta objekto statytoja „Lietuvos energija“ pradėjo planuoti Vilniaus atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę, jos elektrinis pajėgumas planuotas iki 145 MW, o šiluminė galia – iki 240 MW. Kaina – iki 328 mln. eurų. Po dvejų metų energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino objekto finansavimą – 381 mln. eurų. Tačiau elektros pajėgumas liko tik 73 MW, šiluminė galia – vos 169 MW“, – teigiama Seimo nario pranešime.

Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojama statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų. Vilniuje planuojama jėgainė degins komunalines atliekas, o Kaune, be komunalinių, planuojama deginti pramonės atliekas ir nuotekų dumblą.

Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ duomenimis, Lietuvai įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus ir daugiau atliekų rūšiuojant, naujos deginimo jėgainės jau 2024-2025 metais patirs degintinų atliekų trūkumą.

Aplinkos ministerijos ir Lietuvos pramonininkų skaičiavimais, per metus šalyje susidaro iki 100 tūkst. tonų, „Ekokonsultacijų“ duomenimis – apie 80 tūkst. tonų deginti tinkamų pramonės atliekų. Teigiama, kad šie kiekiai ateityje tik mažės.

Tuo tarpu „Lietuvos energija“ tvirtina, kad 2030 metais Lietuvoje susidarys apie 400 tūkst. tonų degintinų pramonės atliekų. Pasak šios valstybės įmonės atstovo Nerijaus Rasburskio, net pritrūkus pramonės atliekų, jėgainės bus aprūpintos, kadangi esą bus galima atkasti sąvartynus ir deginti juose palaidotas atliekas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.24; 23:00