Seimo diskusijoje konstatuota: “asmenų suėmimo reglamentavimas geras, tačiau taikymas – ydingas”


Print

Vasario 21-ąją Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas yra jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Diskusijos dalyvius sveikinęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad reglamentuodama ir taikydama sulaikymą ir suėmimą Lietuva privalo laikytis europinių standartų. Anot politiko, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvai tik pradėjus stojimo į Europos Sąjungos procesą vienas iš esminių Europos Komisijos priekaištų Lietuvos teisėsaugai buvo susijęs būtent su žmogaus teises pažeidžiančiu kardomosios priemonės taikymu. Tai, kad, Lietuvai skaičiuojant dešimtus narystės Europos Sąjungoje metus, problema išlieka, yra nepriimtina.

Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto (LŽTSI) atstovas Karolis Liutkevičius sakė manąs, kad suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė (ultima ratio) neturėtų būti taikoma kitiems tikslams, išskyrus tinkamam baudžiamajam procesui užtikrinti. Juo labiau ji neturi būti taikoma kaip spaudimo priemonė suimtiems asmenims.

Tuo tarpu teismai patenkina apie 95 proc. prašymų dėl suėmimo ir tik mažiau negu 10 proc. apeliacijų dėl jo panaikinimo. LŽTSI atstovas pastebėjo, kad tokia Lietuvoje taikoma praktika yra nukrypimas nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kurioje laikomasi nuostatos, kad įtariamojo nusikaltimu asmens bėgimo ar slapstymosi tikimybė negali būti matuojama jam gresiančios bausmės dydžiu.

Anot Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovo Aloyzo Kruopio, pastaraisiais metais Lietuvos apeliaciniame teisme ženkliai daugėja skundų dėl suėmimo taikymo, iš kurių 3–4 proc. yra patenkinami. Apygardų teismuose tokių skundų patenkinama daugiau  – 4–12 proc. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad patys teismai mato, jog problema egzistuoja ir imasi priemonių taisyti klaidoms. Jo nuomone, siekiant pagerinti padėtį galimai padėtų ir teisėjų, ir visuomenės požiūrio į kardomąsias priemones keitimas.

Juk kalbant apie įtariamus asmenis suėmimas paprastai pateikiamas kaip natūralus dalykas ir atvirkščiai – įtariamojo palikimas laisvėje ar paleidimas į laisvę neretai palydimas nuostabos ir nesupratimo. Naudinga būtų ir nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suėmimų taikymo apžvalga (paskutinė daryta 2004 m.), taip pat kitų ES šalių analogiškos praktikos analizė.

Teisės institutui atstovavęs Skirmantas Bikelis įžvelgė paradoksą tame, kad mažėjant nusikalstamumui daugėja suėmimų. Bene kaip didžiausią problemą jis įvardijo, kad  suėmimas skiriamas asmenims net tuomet, kai laisvės atėmimo bausmė jam realiai net negresia.

Jam pritarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gintaras Goda. Anot teisėjo, bet kuri prievartos priemonė  privalo būti proporcinga, turi egzistuoti realus ir pagrįstas jos poreikis.

Advokatas ir M. Romerio universiteto atstovas Raimundas Jurka teigė, kad kuo ilgiau norima laikyti asmenį suimtą, tuo kruopščiau turi būti ištyrinėti suėmimo pagrindai.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, apibendrindamas diskusiją, akcentavo, kad išklausius pasisakymus, įsitikinta, jog tema aktuali, o diskusija – savalaikė. Anot jo, dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad suėmimas Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotas gana gerai. Sulaukta ir konkrečių pasiūlymų keisti įstatymą, tačiau į pataisas būtina žiūrėti sistemiškai, kad nebūtų iškreipta jo visuma.

Taip pat pastebėta, kad turi keistis ir visuomenės, ir suėmimus skiriančių asmenų mentalitetas bei požiūris į žmogaus teises, taip pat surastas balansas tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo teisių. Suėmimas negali būti laikomas darbo rezultatų vertinimo rodikliu, juo labiau kad per pastaruosius kelis metus pasitaikė vienetiniai atvejai, kai iš suėmimo paleistas asmuo pabėgo ar pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.  

Apskritojo stalo diskusiją "Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina?" Seime surengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra. Renginyje dalyvavo politikai, teismų, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų atstovai, mokslininkai, žmogaus teisių gynėjai, žiniasklaidos atstovai.

Dalia Latvelienė yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja.

2012.02.22


Prisijunkite prie diskusijos