Yra „realus ir tiesioginis pavojus“, jog Vladimiras Putinas pradės užmaskuotų atakų kampaniją, kad destabilizuotų Baltijos valstybes, esančias ties rytine NATO siena.
Beno Farmerio (Ben Farmer) straipsnyje „Sekantis Putino taikinys bus Pabaltijys, perspėja gynybos ministras“, išspausdintame Didžiosios Britanijos laikraštyje „The Guardian“, rašoma, jog Maiklas Falonas (Michael Fallon) sakęs, kad Rusijos prezidentas gali pamėginti patikrinti NATO ryžtą ta pačia ardomąja veikla, kurią Kremlius vykdė Kryme ir Ukrainos rytuose.
Slapta kampanija, kuri aprėpia nesankcionuotą įsiskverbimą, propagandą, priedangoje veikiančias jėgas ir kibernetines atakas, kaip kad buvo ankstyvosiose Ukrainos konflikto stadijose, gali būti realizuota etniniam tarpusavio konfliktui kurstyti Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, pareiškė jis.
Karinė sąjunga turi būti pasirengusi atremti Rusijos agresiją, „nepriklausomai nuo jos pavidalo“, sakė Falonas, perspėdamas, kad įtampa dviejų šalių tarpusavio santykiuose stiprėja.
Gynybos ministras kalbėjo tuo momentu, kai Ukrainos kariuomenė traukėsi iš apgulto Debalcevės miesto, kurį šturmu užėmė prorusiški maištininkai. Atsitraukimas buvo sunkus pralaimėjimas Ukrainos kariškiams, kurie nuo praėjusios savaitės buvo maištininkų apsupti strateginės reikšmės mieste. Europos Sąjunga tai pavadino aiškiu Minsko susitarimo pažeidimu.
Pasak Falono, paskutiniosios derybos, siekiant atnaujinti taiką Ukrainoje, panašios į tas pastangas, kurių buvo imtasi anksčiau, bet buvo pasmerktos. Minske vykusiose derybose iš Rusijos negauta to, kad ji perduotų sienų kontrolę.
Devidas Kemeronas (David Cameron) pareiškė, kad jei Rusija nesiliaus destabilizuoti Ukrainos, tai Europa turi leisti Kremliui suprasti, kad ji sugriežtins sankcijas, kurių pasekmes Rusija jus „daugelį metų“.
Pasak ministro pirmininko, Europa negali užsimerkti prieš įvykius Ukrainoje, kur, kaip jis sakė, „viena šalis, iš esmės, ginčija kitos šalies teritorinį vientisumą“.
„Sukilėliai, kuriuos remia Rusija, Rytų Ukrainoje naudoja rusiškus granatsvaidžius, rusiškus tankus ir rusišką artileriją. Tokios ginkluotės jūs nenusipirksite per eBay. Ji tiekiama iš Rusijos, o ne iš kur kitur, mes tai žinome“, – sakė jis.
Buvusios sovietinės valstybės Latvija, Lietuva ir Estija gali būti sekančios jų destabilizavimo kampanijos, kurią rems Rusija, aukos, perspėja ponas Falonas.
Kaip pranešė NATO, Rusijos kariniai lėktuvai pernai ne kartą išbandė Baltijos šalių oro erdvę. Estija yra pareiškusi, kad vienas šalies saugumo tarnybos karininkas pernai buvo pagrobtas pasienyje ir šiuo metu laikomas Rusijoje.
Daugelis karinių analitikų abejoja, ar rytinės NATO narės įstengs susidoroti su slapta kampanija, panašia į tą, kuri buvo vykdoma pernai Ukrainoje – nereguliarioji kariuomenė, kibernetika ir sumani propaganda buvo pasitelkiamos vidiniams prieštaravimams su rusų etninėmis mažumomis išnaudoti.
Ponas Falonas kalbėjo: „Tai labai realus ir egzistuojantis pavojus. V.Putinas bandė NATO visus praėjusius metus. Prisiminkite, kiek kartų buvo pastebėti Rusijos lėktuvai ir povandeniniai laivai“.
„V.Putinas pasiuntė du Rusijos bombonešius į oro erdvę virš Lamanšo prieš dvi savaites. Mums teko skubiai pakelti į orą savo lėktuvus, kad juos išvarytume. Tai pirmas kartas po šaltojo karo, tai atsitiko pirmą kartą“.
„Tai rodo, kad jūs privalote reaguoti kiekvieną kartą, kai jis (Putinas) daro kažką panašaus, jūs turite būti pasirengę atsakyti“.
„Tai, kad Rusija smarkiai padidino išlaidas gynybai, be abejo, kelia nerimą“, – pridūrė jis.
„Jie modernizuoja savo įprastines ginkluotąsias pajėgas, jie modernizuoja savo branduolines pajėgas, ir jie išbando NATO, todėl mes privalome reaguoti“.
Jis tęsė: „Daug kas kelia nerimą. Man kelia nerimą Putinas. Nėra veiksmingos sienų kontrolės, aš nerimauju, kad jis daro spaudimą Baltijos šalims, kad jis bando NATO, nerimauju dėl povandeninių laivų ir lėktuvų“.
Atsakydamas į klausimą, ar pasaulis išgyvena naują šaltąjį karą, jis sakė: „Konfliktas kurstomas. Tankai ir šarvuočiai kerta Ukrainos sieną. Estijos pasienietis buvo pagrobtas ir vis dar negrąžintas“.
Didžioji Britanija kol kas atsisako ginkluoti Ukrainos armiją.
Ponas Falonas kalbėjo: „Mes tiekiame neletalinių ginklų. Šiuo momentu, mano nuomone, letalinių ginklų tiekimas gali privesti prie konflikto eskalavimo, bet mes tą klausimą persvarstysime“.
Informacijos šaltinis – The Guardian ir UNIAN.net
2015.02.22; 06:47
