Sekmadieniniai pamąstymai. Ar moralu Vilniuje švęsti Rusijos dieną?


Įdomu, kaip šiemet Vilniuje bus minima Rusijos diena? Oficiali paskutiniųjų kelerių metų statistika skelbia, jog 2003-aisiais Lietuvoje švęsti pradėta Rusijos nepriklausomybės diena nuolat populiarėja. Dalyvių skaičius nuo 2003-ųjų iki 2013-ųjų išaugo keliolika kartų: nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių.

Tad ir šiais, 2014-aisiais, matyt, bus gausu tiek svečių, tiek smalsuolių. Televizijos ekranuose jau gausu reklaminių pranešimų apie rėmėjus. Akivaizdu, kad šiai šventei ruošiamasi kruopščiai, kryptingai. Rusijos ambasada moka organizuoti renginius, kuriuose didžioji politika klastingai pridengiama pramogomis: triukšmingais fejerverkais, populiariais koncertais, įspūdingais atrakcionais.

Žvelgiant iš šalies, žinoma, – nieko smerktino. Žmonėms neuždrausi nei šokti, nei dainuoti. O ir nereikia drausti: šokti, dainuoti – tai ne kariauti. Tegul puoselėja savo tradicijas, papročius, tegul tobulina gimtąją kalbą…

Ir vis dėlto mes, lietuviai, būtume kvaili, jei kultūrinio pobūdžio renginiuose, dirbtinai pabrėžiančiuose rusų tautinės bendrijos išskirtinumą, neįžvelgtume ekspansinių tikslų. Ypač dabar, kai Rusija įžūliai, ciniškai skriaudžia savo kaimynę Ukrainą.

Nebūtų Rusija užpuolusi Ukrainos, nebūtų okupavusi Krymo, nebūtų trukdžiusi Ukrainos Prezidento rinkimams, – Rusijos dienos šventė Vilniaus Vingio ar Sereikiškių parke turėtų gerąjį, gražųjį kontekstą.

Bet juk šiandien Rusija vėl tapusi Blogio imperija. Gegužės 25-osios dienos žinios iš Ukrainos – kraupios. Slovjanske prasidėję rimti mūšiai, esama nukautų Ukrainos karių, žuvo užsienio žurnalistų.

Ar moralu tokiomis aplinkybėmis minėti Rusijos dieną Vilniuje? Portalo Slaptai.lt manymu, linksmai, džiugiai minėti – amoralu. Mes puikiai žinome, kas kaltas dėl Ukrainoje pralieto ir tebeliejamo kraujo. Tik niekšai ir silpnapročiai gali nežinoti, kas šiame kariniame konflikte yra agresorius, o kas – auka. Tik sąžinę, padorumą ir savigarbą praradę nemato, kad Rusija ir vėl sunkiai serga.

Tiesa, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – dar ne visa Rusija. Milijonai rusų niekuo dėti, kad Kremliaus vadovas iš kraujo, ašarų ir skausmo bando nulipdyti naują Blogio imperiją, kaip kadaise iš skausmo, ašarų ir mirčių imperijas lipdė Stalinas bei Hitleris.

Ir vis dėlto būtų gražu, jei Rusijos dienos minėjimas Vilniuje prasidėtų nuo gausios protesto akcijos prie … Rusijos ambasados Vilniuje. Jei rusų tautybės Lietuvos piliečiai gausiai susirinktų prie Rusijos ambasados su šūkiais „Šalin rankas nuo Ukrainos“ ir „Putinas – karo nusikaltėlis“, mes, lietuviai, galėtume lengviau atsipųsti.

Lietuvai būtų ramiau: štai kiek rusiškai kalbančių mūsų piliečių smerkia Rusijos invaziją į kaimyninę šalį. Mes būtinai padėkotume savo rusakalbiams piliečiams už jų pricipingumą ir drąsą.

Po tokio mitingo visai kitokią prasmę įgautų ir Rusijos dienos minėjimas. Tegul net linksmas ir džiaugsmingas.

Bet tokio gražaus žingsnio tikėtis naivu. Lietuvos rusai gausiai neprotestavo prie Rusijos ambasados Vilniuje nei tuomet, kai Kremlius pasiuntė savo kariauną į Čečėniją, neprotestavo ir tuomet, kai Rusijos kareiviai iš Gruzijos atėmė Abchaziją su Osetija. Todėl neverta tikėtis principingumo ir dabar, kai teriojama Ukraina.

Beje, net 2012-aisiais ir 2013-aisiais Vilniuje švęsta Rusijos diena turėjo negražųjį kontekstą. Tas juodasis kontekstas atsirado visai ne todėl, kad kai kurie žymūs Rusijos politikos komentatoriai šią šventę RTVi televizijos diskusinėse „Osoboje mnenije” laidose vadino Kremliaus dirbtinai sukalta, dėmesio neverta diena. Esą tai Vladimiro Putino politikos sugalvojimas. 

Blogąją aurą anuomet sukūrė karinė Rusijos kampanija prieš Gruziją.

Jei trumpam prisimintume 2012-ųjų ir 2013-ųjų metų Rusijos dienos minėjimo šventes Vilniuje, pirmiausiai derėtų pripažinti, jog tiek Rusijos ambasadorius, tiek kiti organizatoriai demonstratyviai vengė aštrių politikos kampų. Įstrigo atmintin, kaip tuometinis Rusijos ambasadorius Čchikvadzė nuolat pabrėždavo žodžius „taika”, „sutarimas”, „abipusė pagarba” ir „pasitikėjimas”. Nors kaip tik tomis dienomis Pietų Kaukaze viešėjusi JAV valstybės sekretorė Hillary Klinton pabrėžė negalinti garantuoti, jog Rusija ir vėl neruošia slaptų planų pulti Gruzijos. Dabar akivaizdu: Klinton anuomet sakė tiesą, Čchikvadzė – blefavo.

2014-aisias Vilniuje reziduoja naujas Rusijos ambasadorius. Atvykęs į Rusijos dienos minėjimą jis taip pat pompastiškai meluos, kokia taiki ir garbinga Rusija? O Lietuvos rusakalbiai jo nė nebandys nušvilpti?

Portalas Businessinsider.com paskelbė 11 žinomų žmonių, kurie neseniai palygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su nacistinės Vokietijos lyderiu Adolfu Hitleriu. Tarp tų, kurie V.Putiną lygina su A.Hitleriu – ir Didžiosios Britanijos princas Čarlzas, ir Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šaublė, ir JAV senatorius Marko Rubio, ir Kanados premjeras Stefenas Harperis, ir Rusijos intelektualas Vladislavas Inozemcovas, ir buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, ir Rusijos žurnalistė Valerija Novodvorskaja…

Šis sąrašas, tikimės, nuolat ilgės. Gėdos, kokią Rusijai atnešė prezidentas V.Putinas, lengvai nenuplausi. Belieka tikėtis, jog V.Putiną su A.Hitleriu lyginančiųjų sąrašas bus papildytas ir žinomų Lietuvos rusų pavardėmis.

Nuotraukoje: su Adolfu Hitleriu pelnytai lyginamas Vladimiras Putinas.

2014.05.25; 16:22

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *