Sekmadieniniai pamąstymai. Falsifikacijos ir liustracija


Print

Rugpjūčio 31 d. Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje pirmu svarstymu buvo priiminėjama prieštaringa Konstitucijos pataisa dėl savivaldos apskritai ir kai kurių savivaldos ypatumų okupuoto Donbaso teritorijoje. Pataisa buvo priimta, nors prieš ją balsavo bent trys iš penkių valdančiosios koalicijos frakcijų. Pataisa buvo priimta, nes už ją balsavo ne tik prezidento Petro Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko valdančiosios frakcijos, bet ir buvusių eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų opozicinė frakcija.

Valdančios koalicijos frakcija „Batkivščina“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja ekspremjerė ir buvusi politinė V. Janukovyčiaus kalinė Julija Tymošenko, balsavo prieš.  Sociologiniai tyrimai rodo, kad jos politinis reitingas netrukus viršys Prezidento, o Premjero jau seniai viršijo.

Prie parlamento rūmų tuo metu įvairių organizacijų pakviesti legaliai mitingavo Konstitucinės pataisos priešininkai. Rūmus saugojo Nacionalinės gvardijos pareigūnai. Kaip žinia, mitingas baigėsi tragiškai. Provokatorių į pareigūnus mėtyti sprogstamieji užtaisai ir net granata padarė savo juodą darbą. Trys pareigūnai jau mirė nuo sužeidimų, virš šimto buvo sužeisti. Nukentėjo ir civiliai.

Prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Keliolika mitingavusių suimta, apklausai kviečiami už mitingą atsakingų organizacijų vadovai ir nariai. Versijų, kas kaltas, žiniasklaidoje daugybė, tarp jų ir „Kremliaus ranka“.

Suprantama, Rusijos žiniasklaida įvykius prie Aukščiausiosios Rados rūmų su pasimėgavimu pateikė kaip nebaudžiamą fašistų, nacių ir benderininkų siautėjimą.

Bet visko viršūnė buvo internete paskleista žinia, kad dėl įvykių kalta ekspremjerė Julija Tymošenko.

Falsifikacija

Rusėjo 3 d. rusiškas portalas RIDUS (РИДУС)  pranešė, kad Julijai Tymošenko iškelta baudžiamoji byla. Pranešime, be kita ko, rašoma:

Ukrainos prokuratūra iškėlė Julijai Tymošenko baudžiamąją bylą pagal nusikaltimų, numatytų 293 str. (grupinis visuomeninės tvarkos pažeidimas), 294 str. 2 dalį (masinės riaušės). Ekspertams tai nėra nieko netikėto. Juk rudenį šalyje bus rinkimai. O čia dar sociologai pamėtėja malkų į ugnį: partijų, laimėjusių praėjusiuose rinkimuose, reitingai sparčiai mažėja. Jaceniuko „Liaudies frontas“ jau pasiekė statistikos paklaidos lygį. Ženkliai sumažėjo pasitikėjimas Petro Porošenkos bloku, bet pradėjo kilti „Batkivščinos“ ir „Samopomošč“ svoris“.

Kad skaitytojas nesuabejotų žinios tikrumu, jam pateikiamas Generalinio prokuroro pavaduotojo Olego Zalisko nutarimas dėl baudžiamosios bylos Julijai Tymošenkai iškėlimo ant firminio Ukrainos Generalinės prokuratūros blanko su nurodymu įteikti nutarimo kopiją Julijai Tymošenkai.

Labai daug rusiškų portalų pranešė šią žinią.

Ukrainos Generalinio prokuroro pavaduotojui O. Zalisko teko ukrainiečiams viešai telefonu paneigti dokumento tikrumą, įrodinėti, kad jis oficialiai išvykęs atostogauti, o atostogų metu pagal įstatymus negali priiminėti jokių procesinių sprendimų. J. Tymošenkai taip pat teko viešai pareikšti, kad jokio nutarimo kopijos ji nėra gavusi ir kad visa tai nesąmonė.

Nei vienas rusiškas portalas praėjus kelioms dienoms po sensacingo pranešimo nepaneigė falsifikacijos. Ir, matyt, nepaneigs.

Šis visuomenės dezinformavimo epizodas, kurį daug kas pavadintų informacinio karo elementu, priminė man istoriją, kai Lietuvai buvo „nutekinta“ „labai slapta“ (apie kurią tuo metu numanėme tik tu, aš ir visas miestas) Valstybės saugumo departamento informacija apie tai, kad Rusija gali paviešinti informaciją apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.

Šią istoriją daug kas pamiršo. Tada buvo tardomi žurnalistai, o Prezidentės patarėjai Daivai Ulbinaitei buvo iškelta baudžiamoji byla. Prokuratūra labai labai norėjo Prezidentę apklausti, bet tokios garbė Prezidentė jai nesuteikė, nes viskas ir be jos buvo aišku.

Po to buvo dar viena istorija, kai Europos Parlamento rūmuose europarlamentarams buvo išplatinta Rūtos Janutienės knyga „Raudonoji Dalia“ apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, išversta į anglų kalbą. Kilo skandalas, bet ne tas, kurio, matyt, tikėjosi knygos autorė, ne dėl knygos turinio, o dėl to, kaip knyga buvo išplatinta europarlamentarams. Juk taip ir pornografinė produkcija galėtų būti platinama tarp jų, ir dar velniai žino kas, pavyzdžiui, vokai su įtartinais milteliais.

Toje knygoje įvairūs išvedžiojimai apie neaiškius ar nepaviešintus D. Grybauskaitės biografijos faktus kam nors gali įpiršti mintį, kad D. Grybauskaitė galėjo būti susijusi su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. Tokiai minčiai patvirtinti knygoje labai trūko dokumento – pasižadėjimo bendradarbiauti ant firminio KGB blanko.

Panašių „dokumentų“, kaip tik ką matėme, gali atsirasti. Rusija čia įdirbį turi, net civilinio Malaizijos lainerio numušimo video įrašus iš kosmoso sufalsifikavo ir paskelbė.  

Liustracija

Ta proga verta pamąstyti apie teoriškai tebeveikiančio asmenų liustracijos įstatymo (Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo) prasmę.

Pirma, šiemet sukanka 25 metai Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atstatymui. Pagal galiojantį Baudžiamąjį Kodeksą taikomas senaties terminas už labai sunkius nusikaltimus (išskyrus tyčinį nužudymą) taip pat 25 metai. Už šnipinėjimą svetimai valstybei (sunkus nusikaltimas) – 16 metų. Už kolaboravimą (apysunkis nusikaltimas) – 12 metų.

Tokioje šviesoje prieš 25 ir daugiau metų asmenims inkriminuojamas bendradarbiavimas su SSSR specialiosiomis tarnybomis, nesant genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir pan. požymių, neturėtų jiems, jei ir neprisipažino, sukelti kitokių diskriminacinių pasekmių, negu paviešinimas. O jei jie tęstiniu būdu ir toliau bendradarbiauja dabar jau su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, tai čia ne liustracijos, o teisėsaugos institucijų reikalas. 

Antra, buvusios SSSR tęsėjos Rusijos Federacijos archyvuose esanti medžiaga dėl galimų falsifikacijų pasitikėjimo jau nekelia. Net ją gavus, tektų gaišti laiko ir pinigų jų autentiškumui nustatyti. Ar ne paprasčiau visą ją a priori paskelbti teisiškai niekine ir palikti istorikams, jei atsirastų galimybė su jais susipažinti. Tai mažų mažiausiai labai nuliūdintų šantažo ir šmeižto mėgėjus Kremliuje.

Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.

2015.09.06; 04:37


Prisijunkite prie diskusijos