Sekmadieniniai pamąstymai Vasario 16-ąją. Tautos galios šiandien


Print

Suverenios šiuolaikinės Lietuvos valstybės galios kilo iš Vasario 16 d. akto, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, nesiremdama jokiu plebiscitu.

Plebiscitai tuo metu jau buvo žinomi, tačiau aplinkybės (okupacija) padiktavo būtent tokį buvusios Mindaugo Lietuvos Karalystės lietuvių etninėse ribose atgaivinimo moderniame pavidale kelią.

Beje,  tuo metu nedaug trūko, kad Lietuva vėl būtų karalystė, valdoma karaliaus Mindaugo II, tiesa, per dinastinį ryšį priklausoma nuo Vokietijos.   

Šiandien nesame okupuoti, tad plebiscitai, referendumai yra natūrali mūsų demokratinės valstybės gyvenimo sudėtinė dalis, įtvirtinta Konstitucijoje ir įstatymuose.

Vykstant pasirengimui referendumui dėl draudimo Europos Sąjungos valstybių piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise ir dėl lengvesnių sąlygų surengti referendumus apskritai, iškilo klausimai dėl šiuolaikinės Lietuvos Respublikos suverenių galių priklausymo Tautai, suvokiant ją kaip piliečių visumą.

Ginčijamasi, ar Tautos galios yra absoliučios, ar referendumu priimtoje Konstitucijoje Tauta, perleidusi visą eilę galių demokratiškai išrinktiems savo atstovams, turi teisę persigalvojusi taip paprastai, referendumo iniciatyvinei grupei sumąsčius kokį nors referendumui teikiamą tekstą ir surinkus tris šimtus tūkstančių rinkėjų, pritariančių jo svarstymui referendume, parašų perduoti rinkėjams spręsti tai, ką pagal Konstituciją įgalioti spręsti išrinktieji Tautos atstovai.

Tautos galios spręsti visus valstybės gyvenimo klausimus referendumais išlieka absoliučios

Nežiūrint Konstitucijos I skirsnio nuostatų, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai, niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių, Konstitucijos XIV skirsnis nurodo kitaip.

Ypač I skyriaus 9 straipsnio: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.“ šviesoje.

Štai 147 Konstitucijos straipsnis nurodo, kad sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

147 straipsnį galima suprasti tik taip, kad 300 tūkstančių rinkėjų parašų reikia ne referendumui surengti, o tik tam, kad konstitucinis sumanymas privalomai būtų svarstomas Seime.

O patekusiam į Seimą tokiam sumanymui pagal 148 straipsnį jis turi būti svarstomas ir dėl jo balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo (sumanymas) laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Taigi, net per didelį vargą surinkus 300 000 parašų, iš anksto nujaučiant, kad 2/3 visų Seimo narių nepritars konstituciniam sumanymui (priešingu atveju, Seimas ir pats, kur kas paprasčiau, ¼ Seimo narių iniciatyva, teigiamai išspręstų tokį konstitucinį sumanymą), daug kainuojanti parašų surinkimo akcija nueitų veltui.

Apie jokias Tautos galias pačiai (referendumu) keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją nekalbama. Tai išimtinė Seimui Tautos patikėta galia (išskyrus išimtinę Tautos galią referendumu pakeisti Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika", jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, ir išimtinę teisę tik referendumu keisti kitas pirmojo Konstitucinio skirsnio "Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatas).

Atsiimti savo suverenias deleguotas galias iš demokratiškai išrinktų atstovų (Seimo, Prezidento) Tauta šiuo metu kitaip negu per Seimą negali. Seimui neigiamai žiūrint į Konstitucijos keitimo iniciatyvas, Tautai belieka du keliai – artimiausiuose Seimo rinkimuose balsuoti už tuos kandidatus, kurie pažadės įgyvendinti Tautos lūkesčius pakeičiant ar papildant Konstituciją, arba pačiai inicijuoti referendumą XIV Konstitucijos skirsnio, o jei prireiktų – ir I skirsnio, nuostatų pakeitimui tokiu būdu, kad Konstituciją pakeisti ar papildyti galėtų ir ji pati ar tik ji pati.

Bet absoliuti Tautos galia spręsti visus valstybės gyvenimo klausimus referendumais išlieka. Nes akivaizdu, jog yra realūs mechanizmai, užtikrinantys Konstitucijoje Seimui ir Prezidentui, kitoms institucijoms perleistų galių susigrąžinimą Tautai bet kada, žinoma, tik laikantis jos pačios priimtos Konstitucijos ir įstatymų.

Ar įvyks referendumas?

Šią savaitę Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius išreiškė nuomonę, kad referendumas gali būti sustabdytas Seime, nes viena jo teksto nuostata, dėl žemės nuosavybės, prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.

Referendumo įstatymas teisę oficialiai vertinti referendumo tekstą, kai už jį pasisakė 300 tūkstančių rinkėjų, suteikia tik Seimui. Koks jis (tekstas) bebūtų, net pats idiotiškiausias.

Referendumo įstatymo 14 straipsnis „Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą priėmimo tvarka“ imperatyviai nurodo, kad gavęs tinkamai įformintą iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka šį Įstatymą, Seimas sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje privalo svarstyti tik referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

Kita vertus, niekas neatšaukė ir Konstitucinės normos 29-iems Seimo nariams kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Seimo jau paskelbtų teisės aktų, tarp jų – ir nutarimų, atitikimo Konstitucijai išaiškinimo.

Belieka apgailestauti, kad iki šiol neatsirado politikų ir teisininkų, kurie pasiūlytų įstatymų leidėjui būdus, kaip eliminuoti akivaizdžiai nekonstitucingus iniciatyvinių grupių referendumui teikiamus tekstus ar jų dalis, šiuo atveju žemės nuosavybės klausimu neatitinkančius Konstitucijos 147 ir 148 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, jau pradinėje teksto registravimo stadijoje. Neveliant Tautos į beprasmišką parašų rinkimo kampaniją, rinkėjų supriešinimą.

Reikalas, aišku, labai subtilus, nes yra didelis pavojus suvaržyti Tautos galias įvairiais spekuliatyviais „Konstitucijos dvasios“ aiškinimais, taip sudarant galimybes užkirsti kelią ir teisėtai referendumų iniciatyvai, jei ji neatitiks tekstų vertintojų interesų.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.02.16; 16:35


Prisijunkite prie diskusijos