Sistema bijo tiesos, nes tiesa ją sugriaus


Kartais praslysta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nėra lyderių, kurie idėjas skleistų ir jas pajėgtų įgyvendinti. Tokia problema egzistuoja.

Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačiųjų visuomenės sluoksnių. Taip yra todėl, kad pagrindiniai laikraščiai, TV, radijo ir net interneto portalai atstovauja tik turčių interesus ir yra visiškai nesuinteresuoti suteikti auditoriją tiems visuomenės atstovams, kurie nusistovėjusią tvarką galėtų nors kiek patobulinti.

Dabartinė sistema arba santvarka idealiai tenkina, nors ir nedidelį, tačiau labai galingą ir įtakingą šalies gyventojų sluoksnį, kurie savo rankose sukoncentravę pagrindines šalies gėrybes. Tai tenkina ir gana pilkus, jokiomis originalesnėmis idėjomis neišsiskiriančius politikus, kurie, vergiškai pataikaudami turtuoliams, gauna savo pyrago gabalą nuo jų stalo. Jie kaip velnias kryžiaus bijosi drąsių, turinčių savo nuomonę, protingų politikų, kurie gali sutrikdyti šią tariamą ramybę ir sujaukti jų planus.

Suprantama, išlaikyti tokią sistemą, kurioje didesnė dalis yra beteisiai ir beturčiai, bet vis tik nesusitaikę su šia neovergove,  garsiai įvardijama kaip demokratija ir laisva rinka, nėra paprasta. Tai reikalauja pastangų ir daug pinigų. O kadangi pinigų labai norisi, tai šį vaidmenį sėkmingai atlieka žiniasklaida, kuri seniai yra kapitalo tarnaitė. Būtent jos pagalba valdoma visuomenė, ji skaldoma, kiršinama ir pastoviai kaip narkotikais maitinama įvairiais skandalais, skandaliukais, tam pasitarnauja ir visiškai komercializuota popso kultūra, jėgos, smurto kultas ir pigaus skonio filmai.

Ar jūs per pastaruosius dešimt metų skaitėte nors vieną gerą analitinį straipsnį šalies dienraščiuose? Ar matėte tikrai įdomią nepriklausomų žurnalistų (jei tokių dar yra?) surengtą diskusiją apie šalies vystymosi alternatyvas, o gal teko matyti ar girdėti oficialiai mažumai neatitinkančią nuomonę pagrindiniuose dienraščiuose arba TV kanaluose? Ne ir dar kartą ne. Manau, bet kuriam mąstančiam tautiečiui jau pabodo vis tų pačių labai abejotinų gabumų, jau nekalbant apie jų moralę, politikų pastovūs lėkšti sąmojai, sklindantys iš TV ekranų. Ką  protingo žiūrovas gali sužinoti iš etatiniais tapusių kalbėtojų A.Šedžiaus, S.Stomos, A.Valinsko, A.Salamakino, R.Žilinsko, D.Meiželytės, K.Brazauskienės, G.Kirkilo arba jau TV žvaigždėmis tituluojamų, ciniškai meluojančių, su teisėsauga pastoviai problemų turinčių A.Zuoko ir V.Usapskicho?

Kokią pasaulėžiūrą susiformuos šalies jaunimas, nuolat matydamas Zvonkės – Bunkės nuogybes arba spręsdamas kryžiažodį, kas „pagamino“ Radžį – brolis su seserimi ar vis tik ne? Kokios moralės jis pasimokys iš Irmos Jurgelevičiūtės vagysčių istorijų ir ypač „turiningų“ lėkštų sąmojų, laidomų iš TV ekranų kiekvieną šeštadienį šokių konkursų susireikšminusių komisijų narių. Be tokių “perliukų” mūsų žiniasklaidą jau sunku įsivaizduoti. Šiame pasaulyje viskas tampriai susieta. Jeigu žiniasklaida, kuri neginčytinai turi didžiulę įtaką augančios kartos pasaulėžiūros formavimui, pasirenka ne moralius, pakylėtus, dvasinius, o ciniškus piniguočių ir vagių interesus, tai ir visuomenė pradeda taip pat elgtis ir tai toleruoti.

Jau užaugo ir susiformavo jauna karta, kuriai apgauti ir pavogti, ypač iš valstybės, tai – ne nusikaltimas, o skatintinas pavyzdys. Ne paslaptis, kad dalis jaunimo balsuoja už tokius kaip A.Zuokas, V.Uspaskichas ir teisinasi, o ko jūs jiems pavydite, jeigu jie sugebėjo “prasisukti” – tai šaunuoliai, jie verti pagarbos ir mes privalome taip pat elgtis. Jau netoli diena, kai bus džiaugiamasi ne tuo, kad pavogė, o tuo, kad dar bevogdami kažkiek paliko kitiems.

Gyvas pavyzdys: A.Zuokui vadovaujant Vilniaus  Gedimino prospekto rekonstrukcija. Vienas ponas Dievas težino, kiek ten buvo išleista pinigų, ypač atliekant požeminius darbus. Tačiau A.Zuoko šalininkų argumentai gelžbetonio kietumo: koks skirtumas – prospektą juk suremontavo. Nesvarbu, kad plytelės jau byra, ne argumentas, kad tai – mūsų visų, t.y. miestiečių, pinigai, suremontavo ir taškas. Arba kad ten, kur stovi „Siemens“ arena, įsigytas, padedant tam pačiam A.Zuokui, bendrovės „Rubikonas“ naudai  60 ha žemės sklypas, vertas apie vieno milijardo litų. Vis tiek nesvarbu. Svarbiau, koks A.Zuokas „krūtas“, kad prasuko, besiruošdamas Seimo rinkimams, „fintą“ su „šarvuočiu“, čia tai – lygis. Būtent už tai balsuojame.

Arba pono Viktoro užpirktos TV laidos aiškinant, kokie niekšai prokurorai neįrodę, iš kur pas jį atsirado net 25 milijonai nelegalių litų, kuriuos jis išleido politinei reklamai, vykdydamas savo šeimininkų, davusių tuos milijonus, užduotį, be tankų, o rinkimais perimti šalies politinę sistemą. Ir ką jūs manote, mūsų žiniasklaida dirba gana efektingai. Jokia informacija ir paviešinimai, kad ponas Viktoras labai koneveikė Lietuvą besislapstydamas Maskvoje, kur prašėsi net Rusijos pilietybės bei bendradarbiavo su tos šalies specialiosiomis tarnybomis, nesumažina šalies gyventojų noro matyti jį Lietuvos premjeru. Visiškai įmanomas scenarijus. Jei už naujus šeimininkų skirtus milijonus lietuviška žiniasklaida pasistengs, tai ponas Viktoras nevažiuos į Lukiškes, o iškilmingai įžengs į Gedimino 11, taip nusinešdamas iš panosės per anksti reitingų užmigdyto A.Butkevičiaus svajonę. Tokių mūsų žiniasklaidos „atidirbimo“ už investuotas „babkes“ pavyzdžių labai daug. Šie, ko gero, ryškiausi ir akivaizdžiausi.

Ką ten M.Plytniko eilinai „svaičiojimai“ (nors iš principo teisingi), juk niekas net nebando bent pasmerkti akivaizdaus A.Zuoko „atidirbimo“, kai jis net sirgdamas skubėjo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje „Vilniaus energijos“ akcijų perleidimą visiškai niekiniai bendrovei, teturinčiai 37 eurų įstatinį kapitalą. Kur jūs skaitėte šio nusikaltimo, padaryto viduryje baltos dienos, pasmerkimą, o gal metėte mūsų garsiųjų „demaskuotojų“ TV laidą? O Artūras tai darė su kažkada tai buvusiu savo „priešu“ Viktoru. Kuris geriausiomis specialiųjų tarnybų tiesa, beje, ir vagių  tradicijomis vadovaudamasis šią aferą užtušavo. Jis tą pačią dieną, tik po šio nusikalstamo balsavimo Vilniaus taryboje, garsiais riktelėjo, kad išeina iš koalicijos su A.Zuoku. Išeit neišėjo, o dėmesį nukreipė, tai faktas.

Kaip sakoma, kas garsiausiai rėkia „laikykite vagį”? Ogi pats vagis. Tą patį galima pasakyti ir apie „tvarkiečių“ lyderių R.Pakso ir V.Mazuronio mėgstamą pasvarstymą, kaip jie įvestų tvarką, jei gautų valdžią. Jei taip, kaip padėjo „išgaruoti“ iš vis nepastatomo Vilniaus stadiono 50 milijonų litų, kurių nerado Valstybės kontrolė, vadovaudami Vilniui, tai ačiū, nesinori tokios tvarkos.

Lygiai kaip jau tapęs demagogija konservatorių lyderio A.Kubiliaus pasamprotavimas apie moralią politiką, kurią pamiršo darydamas ir dangstydamas G.Kirkilo LEO.lt milijardinę aferą, arba jų nesugebėjimas panaikinti tarpininkus, plaunančius milijonus energetikoje, ypač dujų ir elektros ūkiuose. Kaip pajudinsi „Dujotekaną“, jeigu po to reikės judinti brolius Garbaravičius, o jie juk savi, konservatoriai. Arba kaip pasmerksi D.Kreivį už akivaizdų pasišiukšlinimą, jeigu jis net su bažnyčia sutaria. Bet vėl gi mūsų žiniasklaidai tai nekliūna. Parašinėja dėl „garo nuleidimo,“ kaip pozicija su opozicija pasisvaido sulūžusiomis ietimis dėl akių, o stambiai to judinti negalima. Tabu. Tik pajudink – tai atsilieps savininkų pelnams, o tai jau šventa.

Jaunimui kalama į galvą, kad ši sistema, būdama demokratiška ir teisinga, užtikrina jums teisę į saviraišką, kuri pirmiausia gali pasireikšti per laisvą žodį. Ponai, koks rafinuotas melas, net sovietai taip „nachališkai“ nemeluodavo. Sovietai aiškino, kad partija privalo užtikrinti spaudos idėjinį švarumą, ir tą darė. O kas dar tiki, kad spauda, žiniasklaida nemeluoja, nesukčiauja, vardan naudos bet kokia kaina prastumiant per rinkimus vagis, melagius. Jų  niekas nekontroliuoja, nes ji nepriklausoma. Ar nejuokinga? Būdama privati ji priklauso savo šeimininkui, ir kaip ji gali jam nepriklausyti, jeigu šioje sistemoje egzistuoja ir kitas postulatas: nuosavybė yra šventa. Tai akivaizdu, kad žiniasklaidos laisvė yra apgaulė, o teiginys apie laisvą žodį – rafinuotas melas. Nuo ko nepriklausoma mūsų žiniasklaida – tai nuo sąžinės ir moralės sampratos.

Vieša paslaptis, kad tarpsta iš politikų ir verslininkų ne tik žiniasklaidos savininkai, o ir patys žurnalistai, kurie iš ekranų samprotauja apie moralę, sąžiningumą, gėrį ir blogį, o patys be jokios sąžinės graužaties ima grynais pinigais nemažas sumas už  pasirodymą TV laidoje arba už pozityvų interviu laikraštyje. Šiame sandėryje sutaupo abi pusės: ir duodantis, ir imantis, nes šie dalykai neapmokestinami. Jeigu atidžiai stebėsite laidas, tai ir patys greitai pradėsite suprasti, už kurias susimokėta. Būtent už panašius dalykus prieš keletą metų buvo tyliai pakeista TV 3 vadovybė, o viena ponia buvo akcininkų per naujus vadovus išprašyta vėliau, bet tai jai nesutrukdė, padirbėjus “Lietuvos ryto TV”, padaryti karjeros šuolio kitur.

Gyvendami rafinuoto melo sistemoje mūsų išrinktieji, o praktiškai už pinigus žiniasklaidos prastumtieji, neišvengiamai tarnaudami šiai sistemai patys tampa melagiais. Todėl Prezidentų, Seimo pirmininkų, premjerų, ministrų, Seimo narių kalbose girdime vieną, o darbuose matome visai ką kita. Ši melo, apgavysčių sistema yra amorali ir nusikalstama, todėl ir gimdo visuomenės apatiją, depresiją. Nenuostabu, kad pirmaujame pagal savižudybių skaičių ir kad iš čia kaip iš maro zonos masiškai traukiasi tie, kurie nenori gyventi pastovioje nuodėmėje. Kiek mes, Tautos ateities forumas (žr.www.taf.lt) stengiamės pramušti Tiesos Žodžio blokadą piniguočių žiniasklaidoje, vis atsimušame lyg į akliną sieną. Jie mūsų bijosi. Jie spausdina ir į TV laidas kviečiasi tik tuos „pranašus“, kurie švelniai kritikuodami sistemą jos nesiruošia keisti.

Mes įsitikinę, kad būtina atsisakyti melo, apgaulės, valstybinio masto nusikaltimų toleravimo ir tik apsivalius galima kurti  padorią teisingą bendruomenę. Todėl siūlome iš pagrindų keisti šią nežmonišką, amoralią sistemą. Todėl esame nepriimtini ir net pavojingi, jie mus ne tik blokuos, bet ir bandys sunaikinti. Jau bando gąsdinti grasindami. Norime to ar ne, bet siekiant išsaugoti Tėvynę Lietuvą savo vaikams, mes neturime kito kelio, tik drąsiai atvirai viską skelbti savo tautiečiams ir suprantant pavojus drąsiai kovoti prieš šių niekšų mums primestą nusikaltėlių gyvenimo būdą. Šį kelią įveiks tik patys padoriausi, drąsiausi ir pasiaukoję. O tokių Tiesos keliu einančių kasdien vis daugiau.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Tautos ateities forumo pirmininkas dr. Algimantas Matulevičius.

2011.11.02

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *