Siūlo įvesti naują politinę administracinę sistemą Latvijoje


Print

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis interviu televizijai LNT pasiūlė įvesti naują politinę administracinę sistemą šalyje. Ir 20-čia proc. sumažinti parlamento narių skaičių – nuo 100 iki 80.

„Dėl deputatų skaičiaus išeitis gali būti labai paprasta – jų skaičius gali priklausyti nuo Latvijos gyventojų skaičiaus.

Todėl gali būti proporcija – jeigu šalyje gyvena 2,5 mln. gyventojų, tai gali būti 100 deputatų, jeigu mažiau, negu 2 mln., tai deputatų gali būti tik 80“, – siūlė prezidentas. Jis ragino šiuos klausimus apsvarstyti vietos ir užsienio ekspertams.

XXX

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis po ES aukščiausiojo lygio susitikimo naujienų agentūrai „Dow Jones“ pažymėjo, kad naujasis ES Biudžeto paktas padės euro zonai atgauti rinkų pasitikėjimą. Pasak jo, tai svarbu Latvijai, kuri siekia 2014 m. įsivesti eurą. V. Dombrovskis sakė, jog viliasi, kad Graikija tuo metu vis dar priklausys euro zonai.

XXX

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis interviu šalies televizijai LNT pareiškė, kad Latvija neturi kito pasirinkimo, kaip tik įsivesti eurą, nes tai padaryti įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą. Pasak jo, todėl nėra būtinybės rengti referendumo šiuo klausimu. „Mes neturime jokių variantų. Mes susieti su euru“, – sakė jis, pažymėdamas, kad dabar kyla tik vienas klausimas, kad Latvija įsives eurą.

XXX

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis laiške šalies premjerui ir parlamento vadovei pažymėjo, kad referendumas dėl rusų kalbos – Latvijos politinio ir ekonominio nestabilumo pasekmė. Jis paragino visus Latvijos piliečius, kurie referendume ketina balsuoti, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas, nesielgti taip, siekiant protestuoti prieš atskirų politikų veiklą. „Kas neigia latvių kalbą, kaip vienintelę valstybinę kalbą, tas neigia ir Latviją“, – sakė prezidentas. Jis paragino parlamentą priimti Konstitucijos pataisas, kurios neleistų rengti antikonstitucinių referendumų.

XXX

Vasario 18 dieną vyksiančiame referendume dėl antros valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai Latvijoje ketina dalyvauti 62,7 proc. rinkėjų, liudija apklausa, kurią sausį atliko socialinių tyrimų bendrovė „Latvijas Fakti“. „Latvijas Fakti“ vadovas Aigaras Freimanis ketvirtadienį sakė, kad 28 proc. ketina balsuoti už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai, 62,4 proc. žada balsuoti prieš šio statuso suteikimą. 12,8 proc. piliečių nusprendė referendume nedalyvauti, 13 proc. dar neapsisprendė, 4,5 proc. greičiausiai nedalyvaus, 7 proc. dar nežino, ką darys.

Referendumas dėl pataisų Latvijos Konstitucijoje, suteikiančių rusų kalbai antrosios valstybinės kalbos statusą, įvyks vasario 18 dieną. Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų – per 770 tūkst. piliečių.

XXX

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja balsų dauguma naujuoju Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru išrinko buvusį Latvijos specialiųjų užduočių ministrą visuomenės integracijos reikalams Nilą Muižnieką. Iki šiol jis ėjo Europos Tarybos komisijos kovos su rasizmu ir netolerancija pirmininko pareigas.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro funkcija yra kontroliuoti, kaip laikomasi žmogaus teisių Europos Tarybos šalyse – narėse. Ši pareigybė, kurios kadencija trunka 6 metus, buvo įsteigta 1999 metais. Nuo 2006 metų Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareigas ėjo švedas Thomas Hammarbergas.

XXX

Europos Komisija pranešė Latvijai, kad Finansų ministerija, kaip pagrindinė ES fondų skirstymo institucija, neturi įtakos ministerijų ir agentūrų priimamiems sprendimams dėl europinių fondų lėšų naudojimo mechanizmo. Laikinai nutraukiamos išmokos Latvijai iš ES fondų bei pavedama jai per 2-3 mėnesius parengti veiksmų planą ir panaikinti trūkumus valdymo ir kontrolės sistemoje.

XXX

Sergėjaus Škliudovo (“Moskovskije novosti”) straipsnyje “Antros kalbos nebus” teigiama, kad 2012 m. vasario 18 d. vyksiančiame referendume dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai Latvijoje bus nepritarta tokio statuso suteikimui, o diskusijos šiuo klausimu ilgam nurims. Toks scenarijus, autoriaus nuomone, tikėtinas, nes: už valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai turi pasisakyti 770 tūkstančių Latvijos rinkėjų, o referendumo iniciatoriai turi tik apie 300 tūkstančių gyventojų palaikymą.

Be to pati referendumo idėja išprovokuota Latvijos nacionalistų kaip atsakas į jų nesėkmingai bandytą surengti referendumą dėl vien tik latvių kalbos vartojimo mokyklose. Nors rusakalbiams atstovaujantis „Santarvės centras“ tikisi, kad nepriklausomai nuo referendumo rezultatų tai paskatins diskusijas dėl rusų kalbos, labiau tikėtina, kad klausimas bus ilgam išbrauktas iš politinės darbotvarkės.

XXX

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas Rygoje susitikime su Latvijos finansų ministru Andriu Vilku paragino Latviją neatidėti ketinimo 2014 m. įsivesti eurą. Latvijos ministras pažymėjo, kad galimas tikslas yra – subalansuoti biudžetą, kontroliuoti griežtą finansinę drausmę.

Parengta pagal INTERFAX, LETA, Dow Jones, ITAR-TASS pranešimus. 

2012.02.03


Prisijunkite prie diskusijos