Šiuolaikiniai žiniasklaidos terminatoriai


Print

Žurnalistas – tai šiuolaikinis terminatorius. Robotas, vykdantis tam tikras funkcijas ir misiją. Kokia ta misija, nustato korporacija, kuriai jis priklauso ir vykdo paskirtas funkcijas. Taip žurnalistą su terminatoriumi palygino Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius, gegužės 12 dieną dalyvavęs mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Žiniasklaidos modelių transformacija skaitmeninėje terpėje“.

Idėja žurnalistus prilyginti robotams kilo iš filmo „Terminatorius: išsigelbėjimas“, kuriame veiksmas vyksta 2018 metais, kai nebelieka miestų ir pasaulyje prasideda naujas laikotarpis – viskas nyksta. D. Radzevičius tokį laikotarpį priskiria ir 2010 metais vyraujančiai Lietuvos žiniasklaidai: jei filme nebelieka miestų, tai čia nebėra autoritetų. Kai vyrauja nuolatinės mokesčių reformos, Lietuvos gyventojams rūpi tokios temos kaip pedofilija, finansinė krizė ar valdžios siūlomos pramogos – Seimo šou. Žurnalistas tapo nebeįdomus.

„Terminatoriuje“ robotai yra įvairių lygių. Panaši situacija ir žiniasklaidoje. Viename skelbime ieškoma žurnalisto, galinčio atlikti tik tris paprastas funkcijas: rašyti straipsnius, rengti pranešimus spaudai ir kurti prezentacinius laiškus. „Tai yra toks nesudėtingas terminatoriaus tipas, pats žemiausias, kuris laksto, gali užpulti ir leisti nuodų – daugiau nieko“, – sakė D. Radzevičius. Tačiau net ir toks paprastas terminatorius privalo atitikti nemažai reikalavimų: turi būti iniciatyvus, kūrybingas, pareigingas, t.y. laiku atlikti visas patikėtas funkcijas. Jo atlyginimas priklauso nuo atlikto darbo: „gausi ordiną tik tada, kai „nukilinsi“ kokį priešą“, – paaiškino LŽS pirmininkas. Šiam terminatoriaus tipui priešingybė – portalo administratorius -žurnalistas. Jis turi atlikti įvairias funkcijas kaip portalo administravimas, naujienų kūrimas ir priežiūra, straipsnių rašymas, portalo analizė, ataskaitų ruošimas ir daugelį kitų. Tačiau tokiam žurnalistui keliama reikalavimų dar daugiau. Jis yra tarsi aukščiausio lygio terminatorius.

Tačiau kad ir kokio lygio terminatoriui būtų priskiriamas žurnalistas, jis vis tiek bus pavaldus kitam – aukštesniam už jį. „Kaip noriu, taip elgiuosi – tokią poziciją gali pasirinkti tik tas, kuris samdo žurnalistą“, – teigė D. Radzevičius. Tad žurnalistas yra samdomas terminatorius, kuriam įdedama matrica su paskirta misija – sunaikinti priešą arba ką nors išgelbėti. LŽS vadovas taip pat pridūrė, kad dėl to žurnalistas negali savarankiškai mąstyti ir pats spręsti: „Terminatorius negali nukrypti nuo savo misijos, nes kitaip jis yra sunaikinamas“.

Žurnalistas nebūtinai turi priklausyti korporacijai, būti kitų valdomas – vykdyti jam paskirtas užduotis. Jis gali pats ieškoti temų, apie ką rašyti, filmuoti ar fotografuoti. Taip daro slaptai.lt vyr. redaktorius Gintaras Visockas. Jis viską daro savarankiškai nuo niekieno nepriklausomas. Tam, kad užsidirbtų, surenka pinigus iš žmonių, norinčių ką nors patalpinti jo portale. Todėl jį galima vadinti savarankišku terminatoriumi. G. Visockui nereikia rūpintis, ar jo misija įvykdyta, nes taip yra užkoduota įdėtoje matricoje. Čia jis yra laisvas pats pasirinkti. Tad, kaip yra pasakęs profesorius Gintautas Mažeikis, „žurnalistai – tai asmenys, kurie objektyvumą derina su režisūra ir pinigais“.

“Universiteto žurnalistas”

Portalo Slaptai.lt nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, pateikęs savo požiūrį į šiandieninės žiniasklaidos atstovus.

2010.05.24


Prisijunkite prie diskusijos