Skirtinga partnerystė pagal liberalus ir pagrindinį įstatymą


Print

Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta, kad šeima, kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, atsiranda vyrui ir moteriai laisva valia sudarius santuoką.

Prieš ketverius metus, 2011-aisiais, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją esą galimas dar vienas šeimos modelis, grįstas nebūtinai santuoka. Šiame išaiškinime teigiama, kad šeima gali būti kitokia, nei santuokos pagrindu sudaryta šeima, ir jai prilygino inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie esantys konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Šiuo metu Seime svarstomas Liberalų sąjūdžio frakcijos parengtas Civilinio kodekso straipsnių papildymo ir pakeitimo projektas, siejamas su Civiliniame kodekse įtvirtintomis partnerystės nuostatomis. Tikėkime, kad projektą pasirašę liberalai ir socialdemokratai tikrai bus skaitę Konstituciją ir supratę, kas joje įprasminta ir ką išaiškino Konstitucinis Teismas. Tad kodėl jie teikia prieštaraujantį Konstitucijai projektą?

Galiojančiame Civiliniame kodekse (CK) apie partnerystę kalba 3.229 straipsnis „Taikymo ribos“. Nurodoma, jog „šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.“

Kaip ir Konstitucijoje, taip ir CK aiškiai pasakoma, jog kalbama apie santykius tarp vyro ir moters. Projekto teikėjai, apibrėžiant partnerystės sąvoką, siūlo nustatyti, kad galima dviejų pilnametystės sulaukusių, artimos giminystės ryšių nesiejamų ir santuokos nesudariusių asmenų partnerystė, kai du tos pačios arba skirtingos lyties asmenys (sugyventiniai) bendrai gyvena šeimoje. Akivaizdu, kad tai peržengia CK ribas – pagrindinis šalies įstatymas nėra numatęs galimybės dviejų tos pačios lyties asmenų šeimai ar partnerystei. Toks siūlymas prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, sampratą.

Kaip jau anksčiau minėjome, Konstitucinis Teismas išaiškino šias nuostatas, jose aiškiai įvardyta, kad šio straipsnio nuostatos saugo šeimą, kuri atsirado vyro ir moters santuokos ir jų bendro gyvenimo, nesudarius santuokos, bet siekiant sukurti pastovius šeiminius santykius, pagrindu.

Naujovių iniciatoriai gali būti supainioję duris: apibrėždami partnerystės sampratą ir nesiedami jos su reikalavimu, kad abu asmenys turi būti skirtingos lyties (vyras ir moteris), pirmiausia turėtų bandyti pasibelsti į Konstitucinį Teismą ir pasiteirauti apie Konstitucijos 38 straipsnio turinį. Gali būti, kad tai puikiai žino ir kolegos Dalia Kuodytė bei Eligijus Masiulis, ir kiti projekto teikėjai. Neatmestina galimybė, jog toks teisiškai neįmanomas jų siūlomas variantas yra tik jaukas privilioti mažumų atstovus, jiems demonstruojant, kad kovojama už jų teises. Tačiau jų teisių nekonstituciniai siūlymai negalės apginti.

Nuotraukoje: komentaro autorius parlamentaras Stasys Šedbaras.

2015.05.30; 17:01


Prisijunkite prie diskusijos