Jei pavargote nuo politikos, intrigų, ekonominių galvosūkių, pranešimų apie karus, susirėmimus ir teroro aktus, – pasižvalgykite po pasaulio zoologijos sodus. Visi gyvūnai, pradedant drugeliu ir baigiant leopardu, – nuostabūs, nepakartojami. Į juos žvelgiant ateina tikroji ramybė ir palaima. Į gyvūnus žvelgdami nesiliaujame stebėjęsi gamtos grožiu. Būtent grožėdamiesi gamta imame tikėti […]

Apie Kęstučio Ptakausko „Ryto rasos sodą“, augantį  Alytuje, Ramybės gatvėje, žinau seniai, kai ką esu matęs nuotraukose, televizijos ekrane. O pabuvojau jame tik dabar, gegužės 28 d. Nedaug trūko – būčiau pavėlavęs, nes šeimininkas ketino išvykti. Bet jis maloniai sutiko mūsų palaukti, atvykusiems parodė savo nuostabius kūrinius, leido juos fotografuoti. […]

Pasiilgom saulės, šilumos, žiedų… Žiedų jau matome, bet ne tiek, kiek norėtume, kiek šiose Slaptai.lt nuotraukose. Pavasaris labai lėtai ateina į Lietuvą. Laukiame šilumos, laukiame saulės. Tačiau sulaukiame šalnų, vėjų, vėsos. Neseniai būta net sniego… Kada galėsime pasidžiaugti tikru pavasariu? Jūsų dėmesiui – kelios dešimtys Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukų iš […]

1976 m. kovo 31 d. vakare važiavau iš Alytaus į Vilnių. Buvo daug sniego, pustė. Nuo Daugų teko grįžti: kelias „Žiguliui“ buvo neįveikiamas. Berods 1955-aisiais per moksleivių pavasario atostogas (dešimt dienų iki balandžio 1-osos) kasdien slidinėdavau. 1958-ųjų pavasaris pasižymėjo staigiu polaidžiu, galingais vandenų srautais. Buvau Vilniaus universiteto pirmakursis, mačiau Katedros […]

2017-ųjų gegužės 27 d. Alytaus 2-osios vidurinės mokyklos (dabar – Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija) 1957-ųjų metų laidos a ir b klasių draugai kviečiami į susitikimą. Prieš 60 metų išskridome iš  jaukaus lizdo šalia gražiausio pasaulyje Miesto sodo, kuriame dešimtys mokytojų mus kantriai, su meile mokė ir auklėjo. Žemai lenkiamės Jiems. Deja, […]

Galvokite apie mus. Melskitės už mus. Gyvenimas yra toks. Kodėl mes turėtumėm išnykti iš Jūsų minčių? Mes tik išnykome Jums iš akių. Mes – kitoje kelio pusėje. Šv. Augustinas Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2016.11.01; 10:12

Krinta lapas uosio, Krinta lapas klevo – Dėdė rudenėlis Žemėn atkeliavo. Purto jis berželį, Purto jis žilvitį, O pro jo kepurę Saulės nematyti. Šokit, lapai uosio, Šokit, lapai klevo Dėdė rudenėlis Žemėn atkeliavo. Vytė Nemunėlis – Bernardas Brazdžionis Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2016-10-23; 11:00  

Trečią pluoštelį ežerų krašto nuotraukų pradedu Romualdo Šimkūno knygelės „Ežerų šviesa“, išleistos 1978 m., ištraukomis. Su gamtininku, Vilniaus universiteto dėstytoju, tada teko maloniai bendrauti, „Mintyje“ redaguojant šį  jo darbą. Romualdas Šimkūnas iš čia yra kilęs; kelis kartus mūsų redakcią vežiojo po Molėtų, Ignalinos apylinkes, buvome ir Labanore, bažnyčios klebonas (deja, […]

Kirdeikiai – sena gyvenvietė, čia žmonių gyventa jau pirmame mūsų eros tūkstantmetyje. Istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta 1554 m. Prie beveik kilometrinės gatvės išdėstytos gražiai tvarkomos miestelio sodybos… Kirdeikiuose gimė Silvestras Gimžauskas (1845-1897) – poetas ir kultūros veikėjas, savo kūryba, visuomenine veikla ugdęs tėvynės ir gimtosios kalbos meilės jausmus… […]

Kati Heifner / The New York Times „Vienatvė – tai „jausmas, kurio nereikia tyrinėti“? Tai – tylus niokojimas. Bet Didžiojoje Britanijoje ji vis dažniau suvokiama kaip kažkas daugiau: rimta sveikatos apsaugos problema, kurios sprendimas nusipelno valstybinio finansavimo ir visos šalies dėmesio. Apie šią problemą rašo Keti Hefner laikraštyje The New […]

1979-aisiais turėjau didelio malonumo baidare keliauti Aukštaitijos nacionalinio parko (tada – Nacionalinio parko) ežerais, dažniausiai sujungtais upeliais, protakomis. Tik vienoje kitoje vietoje baidarę teko persinešti arba persivežti iš ežero į ežerą. Per dešimt dienų nuo Pakaso, ežerais ir Žeimena, Nerimi atplaukėme iki Vilniaus, iki Žirmūnų. Keliaudami gėrėjomės žmogaus dar mažai […]

Nuo pat ankstyvo pavasario, nuo Kovo 11-osios – minėjome, šventėme, didžiavomės ir džiaugėmės, nors negalėjome pamiršti, kad niūri nūdiena temdo naujausios Lietuvos istorijos horizontą, varo į neviltį ir net iš namų. Tik ištikimiausieji Nepriklausomybės gynėjai dar neklausia: o ką ji man davė? Skaudama širdimi jie gieda himną ir Maironio, Justino […]