Slaptas policijos sandarbininkas teisme liudijo prieš savo buvusį dėstytoją


Print

Baudžiamojoje plungiškio Andriaus Kavecko byloje – vis daugiau aiškumo. Šių metų balandžio 12-ąją Plungės rajono teisme surengtas dar vieno teismo posėdis. Svarbus posėdis. Pagaliau apklaustas pagrindinis A.Kaveckui kaltinimus iškėlusios Plungės rajono prokuratūros liudytojas. Omenyje turiu Pavelą Iljiną.

Tikrai nesuklysiu tvirtindamas, jog P.Iljino liudijimai šioje baudžiamojoje byloje – itin svarbūs. Galbūt – svarbiausi. Apart P.Iljino liudijimų Plungės rajono prokuratūra neturi jokių bent kiek rimtesnių kaltinimų plungiškiui A.Kaveckui. Taigi viešame Plungės rajono teismo posėdyje balandžio 12-ąją išdėstyta policijai talkinusio P.Iljino versija leidžia bent jau labai rimtai svarstyti, ar plungiškis A.Kaveckas tikrai toks baisus, žiaurus, ciniškas, kerštingas, kaip šiuo konkrečiu atveju bando įrodyti valstybės kaltintojai.

Beje, balandžio 12-osios teismo posėdžio būta triukšmingo. Pirmiausia liudytojas P.Iljinas piktinosi, esą visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas nėra objektyvus, vadindamas jį “abejotinos reputacijos asmeniu”.

Antra: prokurorė Danutė Rudienė posėdžio metu pateikė pretenzijų A.Kavecko advokatui Arūnui Marcinkevičiui. Suprask, advokatas vilkina teismo procesą, pateikdamas liudytojui P.Iljinui begalę neva nereikalingų klausimų. Tada advokatas A.Marcinkevičius pareiškė siekiantis prokurorės D.Rudienės nušalinimo. Mat prokuratūros atstovė, jo manymu, akivaizdžiai trukdo gynybai deramai atlikti savo pagrindinę pareigą – smulkiai, nuodugniai ir išsamiai išsiaiškinti visas įvykių aplinkybes bei priežastis.

Teisėjui Vaidui Gasiūnui nieko kito nebeliko kaip tik svarstyti prašymo nušalinti valstybės kaltintoją pagrįstumą. Po pertaukos teisėjas perskaitė nutartį, kurioje sakoma, jog prokurorė D.Rudienė nenušalinama. Tačiau neskundžiamoje teisėjo V.Gasiūno nutartyje buvo įvardinta, kokias teises, pareigas bei prievoles Lietuvos teismuose turi tiek kaltintojai, tiek gynėjai.

Vaizdžiai tariant, buvo pakartota visiems bent kiek teisėsaugos klausimais besidomintiems žinoma aksioma: Lietuvos įstatymai neriboja advokatų veiklos apklausiant į teismo posėdį pakviestus asmenis, o kaltintojams draudžiama trukdyti advokatams pateikti klausimus, prašymus bei nušalinimus. Klausimų advokatai galį pateikti tiek, kiek mano esant reikalinga. Įdomu ir tai, kad po šio incidento prokurorė  A.Kavecko advokatui daugiau nepateikė nė vieno priekaišto.

Taigi balandžio 12-osios teismo posėdyje nuobodžiauti neteko. Tačiau šiandien, be abejo, svarbiausias yra P.Iljino pasakojimas. Ką byloja P.Iljino liudijimai? Atidžiai klausydamasis jo tvirtinimų bei jam teismo proceso dalyvių pateikiamų klausimų nuolat svarsčiau, ar galima aklai tikėti tuo, ką dėsto šis vyras? Man pasirodė, kad P.Iljino parodymuose esama esminių nelogiškumų.

P.Iljino parodymais remiamasi plungiškio A.Kavecko baudžiamojoje byloje. P.Iljinas tvirtina, jog A.Kaveckas prašė, kad jis ar jo pažįstami asmenys atlikų mažiausiai keletą nusikaltimų: sumuštų kaimyno sūnų, išprievartautų dukrą, padegtų automobilį, apiplėštų butą… Tačiau apklausos metu paaiškėjo, kad A.Kaveckas nieko neprašė, tai pats P.Iljinas jam siūlė galimus keršto variantus.

Sunku suprasti, kodėl P.Iljinas staiga puolė talkinti Lietuvos policijai, su kuria, remiantis jo paties prisipažinimais, “santykiai nėra patys geriausi”? Sunku suvokti ir aplinkybę, kodėl Klaipėdos ir Plungės policijos pareigūnai aklai pasitikėjo ką tik iš įkalinimo įstaigos tuo metu paleisto P.Iljino pasakojimu apie neva nusikaltimus rezgantį A.Kavecką.

P.Iljinas teisme tikino, jog išėjęs į laisvę suprato galįs sulaukti teisėsaugos pareigūnų provokacijų. Ir tai – logiška. O išgirdęs plungiškio A.Kavecko prašymus atlikti keletą nusikaltimų čia pat sumetė, jog policija greičiausiai jam spendžia spąstus. Tada nedelsiant kreipėsi į policiją piktindamasis, kam ši jį provokuoja. Policininkai dievagojosi prieš P.Iljiną nerengiantys jokių provokacijų. Tokia versija nuskambėjo balandžio 12-ąją. Bet juk A.Kaveckas niekad P.Iljinui neskambino ir byloje nėra jokių įrodymų, bylojančių, jog būtent A.Kaveckas skambina P.Iljinui, o ne P.Iljinas – A.Kaveckui. Teisėjo pagarsintos pokalbių išklotinės akivaizdžiausiai byloja, jog A.Kaveckas nieko neprašo – tai P.Iljinas jam perša įvairius nusikalstamus variantus.

Advokato A.Marcinkevičiaus klausinėjamas pagrindinis liudytojas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis staiga nutarė talkinti policininkams, kurių nemėgsta, su kuriais – prasti, įtemti santykiai. Klausantis advokato klausimų ėmė aiškėti ir priežastys, kodėl prokurorė D.Rudienė prašė nutraukti P.Iljino apklausą, bandydama apsaugoti vienintelį valstybės kaltintojų liudytoją nuo nepageidautinų klausimų, bylojančių apie prieš A.Kavecką greičiausiai surengtą provokaciją.

Būtent advokato A.Marcinkevičiaus pateiktų klausimų dėka išryškėjo svarbiausi P.Iljino liudijimų nelogiškumai. Beje, leidžiantys įtarti, jog P.Iljinas, skandindamas plungiškį A.Kavecką, galimai siekia savanaudiškų tikslų – įsiteikti policininkams ir teisėsaugai dėl jam pačiam tuo metu pareikštų įtarimų ir kaltinimų nusikalstamomis veikomis. 

Todėl neatmestina versija, jog plungiškiui A.Kaveckui pateikti kaltinimai – pritemti, sutirštinti. Teismo posėdyje klausantis P.Iljino liudijimų buvo sunku patikėti, jog A.Kaveckas dėl viso labo buitinio pobūdžio nesutarimų (namo bendrijos reikalai) tikrai būtų rimtai ryžęsis sunkiems nusikaltimams – sumušti, išprievartauti, padegti, apvogti.

Svarbu nepamiršti ir aplinkybės, jog P.Iljinas prisipažino neturįs jokio pagrindo asmeniškai nekęsti A.Kavecko. A.Kaveckas kadaise buvo jo fizinio lavinimo dėstytojas. Tačiau P.Iljinas buvo oficialiai atleistas nuo fizinio lavinimo užsiėmimų. Tad jo santykiai su dėstytoju – labai epizodiški. Tiksliau tariant – jokie. Jie viso labo tebuvo susitikę trumpam, vos keletą kartų. Tad labai įtartina, kai išėjęs iš įkalinimo įstaigos P.Iljinas savo buvusiam fizinio lavinimo dėstytojui, su kuriuo iki tol niekad nebendravo, staiga nusiuntė SMS žinutę apie pasikeitusį mobiliojo telefono numerį. Kam siųsti SMS žinutę apie pasikeitusį mobiliojo telefono numerį žmogui, su kuriuo anksčiau nebendrauta?

Teismo posėdžių salėje teisėjas pagarsino slapta darytų pokalbių stenogramas. Klausantis cituojamų slapta įrašytų pokalbių su plungiškiu A.Kavecku būtina pabrėžti, kad ne A.Kaveckas pirmasis ieškojo P.Iljino. Tai P.Iljinas įkalbinėjo keršyti kaimynui. Akivaizdu, kad būtent P.Iljinas aktyviai, užtikrintai tikina galįs pats ar kitų vyrų pagalba atlikti net ir sudėtingus nusikaltimus. O A.Kaveckas nerodo jokios iniciatyvos, nieko neprašo, nieko nereikalauja. Tiesiog klausosi P.Iljino aiškinimų, kiek daug jis galįs padaryti, ir viso labo prisipažįsta, jog nemėgsta kaimyno. O dėl P.Iljino siūlomų keršto variantų aiškiai atsako, kad jam to nereikia

Tad nenuostabu, jog advokatas A.Marcinkevičius teisėjui V.Gasiūnui įteikė oficialų prašymą pareikalauti iš Klaipėdos ir Plungės VPK duomenų, kurie leistų susidaryti aiškesnę nuomonę, kaip iš tikrųjų buvo užfiksuotas P.Iljino ir policijos pareigūnų bendradarbiavimas prieš A.Kavecką rengiant nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

Svarbi ir dar viena detalė. Duodamas parodymus P.Iljinas ne sykį leido sau pabrėžti, jog A.Kaveckas – “geras žmogus, bet pagautas impulso galįs prisišnekėti”. Bet nepamirškime Lietuvos Konstitucijoje užfiksuotos nuostatos, jog žmogus už savo mintis nėra baudžiamas.

Jei A.Kaveckas nemėgsta savo kaimyno, jei jį kritikuoja ne viešojoje erdvėje, tai dar nereiškia, kad būtinai kuriami realūs keršto planai. Ar lietuviškoji teisėsauga užfiksavo konkrečius, akivaizdžius A.Kavecko nusikalstamus veiksmus? Ne. Ar užfiksuoti A.Kavecko veiksmai, leidžiantys bent jau įtarti, jog jis ėmėsi bent jau pasirengimo darbų? Ne. Balandžio 12-osios posėdyje paaiškėjo net ir tai, jog A.Kaveckas nėra davęs P.Iljinui jokių pinigų, jokių avansų, kad šis pradėtų bent parengiamuosius darbus, reikalingus nusikaltimų įgyvendinimui. Tad ar čia nepažeidžiamas vienas iš pagrindinių mūsų valstybės principų – nekaltumo prezumpcija?

Beje, policija ir prokuratūra šiuo konkrečiu atveju laiku nepareikalavo iš mobiliojo ryšio kompanijos telefoninių pokalbių išklotinių, turėjusių parodyti, kas iš tiesų pirmasis skambino: A.Kaveckas – P.Iljinui ar P.Iljinas – A.Kaveckui. Galima manyti, jog jei A.Kaveckas pirmasis būtų ieškojęs savo buvusio studento P.Iljino, valstybės kaltinimą palaikančios institucijos tokių išklotinių būtų nedelsiant pareikalavusios.

Kai išklotinių pareikalavo A.Kavecko interesus ginantis advokatas A.Marcinkevičius, pasirodo, jog tokių duomenų minėtoji mobiliojo ryšio kompanija jau nebeturi – per daug laiko praėjo. Kitaip tariant, jau pasibaigę informacijos saugojimo terminai. Tačiau visos šios keistos bylos aplinkybės byloja, jog jei išklotinės būtų buvusios nepalankios A.Kaveckui, jų kaltintojai būtų pareikalavę nedelsiant, dar nepasibaigus saugojimo terminams.

Kad būtų aiškiau, dar pridursime, jog ankstesniame teismo posėdyje, kuris įvyko kovo 5-ąją, buvo apklaustas liudytojas Algirdas Kazanavičius, neva turėjęs paliudyti egzistavus kažkokius neteisėtus, įtartinus plungiškio A.Kavecko pageidavimus. Šių eilučių autorius kovo 5-ąją Plungės rajono teisme atidžiai išklausė liudytojo A.Kazanavičiaus pasakojimo. Versija, jog A.Kazanavičiaus kalba bus nepalanki plungiškiui A.Kaveckui, – nepasitvirtino. Liudytojas prisipažino, jog P.Iljino dėka buvo kartą susitikęs su plungiškiu A.Kavecku.

Tačiau apie jokius nusikaltimų užsakymus niekas nieko tądien nekalbėjo. Teisme liudijęs A.Kazanavičius pareiškė su A.Kavecku kalbėjęs tik dėl galimybės išsinuomoti sporto salę. A.Kaveckas apgailestavo, kad negalįs padėt išsinuomoti sporto salės, ir jie išsiskyrė. Štai ir visa intriga. Liudytojas A.Kazanavičius labai aiškiai pasakė: jokių pokalbių apie nusikalstamas veiklas nebuvo. Nebuvo net menkiausios užuominos.

Plungės apylinkės teismas, susipažinęs su advokato A.Marcinkevičiaus pateiktu prašymu, nusprendė apklausai kviesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos operatyvinius darbuotojus, instruktavusius P.Iljiną, kaip jam susitikti su A.Kavecku. Toks reikalavimas – logiškas. Tokios apklausos metu turėtų paaiškėti, kaip ir kodėl mūsų policija slapto įrašymo procedūrą patikėjo ką tik iš įkalinimo vietos paleistam P.Iljinui.

Kiti teismo posėdžiai baudžiamojoje plungiškio A.Kavecko byloje buvo numatyti gegužės 30-ąją – birželio 1-ąją dienomis. Tačiau prieš prasidedant posėdžiui teismą pasiekė abiejų liudytojais kviečiamų Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos operatyvininkų pranešimai apie vieno iš jų susirgimą, o antrojo – tarnybinę komandiruotę.

Kada įvyks kitas teismo posėdis šioje keistenybių kupinoje byloje, kol kas nežinoma.

Nuotraukoje: straipsnio autorius žurnalistas Gintaras Visockas.

2012.05.31 


Prisijunkite prie diskusijos