Smolensko lėktuvo katastrofa suskaldė Lenkijos kultūros veikėjus


Print

Smolensko tragedijos aidas atsirito ir iki kūrybinių sluoksnių: kino veikėjai, rašytojai ir menininkai ginčijasi, kaip galima atvaizduoti 2010 metų lėktuvo katastrofą meniniame kūrinyje ir ar apskritai verta tai daryti, rašo The New York Times korespondentas Danas Bilefskis.

Keletas žymių lenkų aktorių jau atsisakė filmuotis režisieriaus Antonio Krauzės filme „Smolenskas“, pranešama publikacijoje. Pats 73 metų režisierius būgštauja, kad filmas gali netekti daugelio milijonų valstybinės paramos dėl to, kad jame pateikiama versija prieštarauja oficialiajai.

Įsiplieskusį Lenkijoje „kultūrinį karą“ sukėlė skirtingas požiūris į katastrofos priežastis, perduoda žurnalistas. Ir Lenkijos, ir Rusijos tyrimai nepriklausomai vienas nuo kito priėjo išvadą, kad katastrofos priežastis – blogas regimumas ir žmogiškasis faktorius.

Tačiau skeptikai tvirtina, kad tai buvo nužudymas, karo paskelbimas arba įmantrus valstybės perversmas, sakoma straipsnyje.

„Sąmokslo teorijų įvairovė apsuka galvą“, – pripažįsta D.Bilefskis. „Tiesos ieškotojai“ kaltina rusus, kad jie paskleidė virš nusileidimo tako dirbtinį rūką, įtaisė lėktuve sprogmenų ir nužudė Kačinskį už tai, kad jis rėmė Gruziją kare prieš Rusiją.

Turinys toks:

pagrindinis „Smolensko“ veikėjas – lenkų žurnalistas – atlieka tyrimą, palaipsniui nudengdamas paslapties skraistę nuo valdžios slepiamos informacijos apie tragediją. Pasak A.Krauzės, jis ketina nuvainikuoti visiškai melagingą oficialiąją informaciją, ir jam orientyras yra Ketrin Bigelou filmas „Taikinys numeris vienas“.

Režisieriaus kritikai, savo ruožtu, būgštauja, kad juosta taps politiniu pasisakymu, vaizduojančiu tiesą.

Režisierius Borisas Lankošas kaltina žuvusiojo prezidento šalininkus už jo mitologizavimą ir lenkų aukos komplekso eksploatavimą. „Tai kultūrinė liga“, – įsitikinęs B.Lankošas. „Mums nuolat tvirtinama, kad esame išrinktoji tauta, – tęsia režisierius. – Kankinystės kultas, kuris atsispindi tokiuose filmuose kaip „Smolenskas“, labai pavojingas, nes pagrįstas melu“.

„Man atrodo, kad aš privalau nufilmuoti tą filmą, net jeigu gausis taip, kad aš būsiu vienas prieš visus. Aš ketinu parodyti tiesą“, – nenusileidžia A.Krauzė.

Isterija dėl „Smolensko“ privedė dar vieną režisierių – Juliušą Machulskį – prie išvados, kad apie katastrofą galima filmuoti tik parodiją. „Jeigu jau filmuoti apie tai kiną, tai „Borato“ arba Mončio Paitono stiliumi, kur vienos vidutinės reikšmės Vidurio Europos šalies kvaištelėjęs prezidentas verčia tupdyti lėktuvą per rūką bulvių lauke“, – samprotauja J.Machulskis.

Rašant straipsnį dalyvavo Džoanna Berendt.

Šaltinis: The New York Times

2013.06.04


Prisijunkite prie diskusijos