Šnipinėdami vokiečius amerikiečiai elgiasi ir teisingai, ir protingai


Vokiečiai nesiliauja stebėjęsi Amerikos slaptųjų tarnybų poelgiais. Esą JAV slaptosios tarnybos neturi nei moralinės, nei juridinės teisės klausyti Vokietijos politikų pokalbių, skaityti jų elektroninių laiškų. Esą taip strateginiai partneriai nesielgia, esą tai – nedžentelmeniška, nes Vokietija – patikimas Amerikos sąjungininkas Europoje.

Na, žodis „nepasitiki“ – gal išties per daug aštrus. Amerikiečiai tiesiog vadovaujasi taisykle, jog pasitikėti draugais – būtina, bet tuo pačiu privalu tikrinti tuos, kuriuos laikai savo draugais. Ar toks atsargumas – smerktinas? Jokiu būdu. Reikia sveikinti amerikiečių budrumą. Rusai turi puikų posakį, kuris tinka visoms valstybėms ir visoms tautoms: „doveriai – no proveriai“.

Juolab kad Vokietija per pastaruosius kelis dešimtmečius suteikė ne vieną pretekstą įtarimams. Prisiminkime kad ir liūdnai pagarsėjusio buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio draugystę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Toji bičiulystė ilgai tęsėsi, toji bičiulystė buvo demonstratyvi, toji draugystė prieštaravo Baltijos šalių interesams…

O juk tokių gerhardų šrioderių šiandieninėje Vokietijoje – daug. Nejaugi Vokietija nejaučia gėdos, turinti tiek daug gerhardų šrioderių, o Amerika neturi teisės įtariai žvelgti į valstybę, kurioje gyvena daug gerhardų šrioderių?

Tad džiaugiuosi, sužinojęs naujų aplinkybių apie Amerikos žvalgybos veiklą Vokietijoje. Leidinyje Süddeutsche Zeitung ponai Džonas Getsas, Hansas Leindekeris ir Džordžas Maskolo (John Getz, Hans Leyendecker, Georg Mascolo / Süddeutsche Zeitung) paskelbė straipsnį „NSA šnipinėjo ne tik kanclerę Merkel“.

Kas rašoma publikacijoje?

„Amerikos nacionalinio saugumo agentūra (NSA – National Security Agency) ilgą laiką klausėsi ne tik Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, bet ir kitų aukštų VFR vyriausybės politikų, įskaitant atskirus ministrus, telefonų. Kai kuriais atvejais į šnipinėjimą buvo įtraukta dar ir britų žvalgyba, praneša vokiečių laikraštis Süddeutsche Zeitung, remdamasis nauja demaskuojančia Wikileaks medžiaga.

„Sekama buvo mažiausiai nuo 90-ųjų metų“, – pabrėžia leidinys. Štai, pagal šnipinėjimo taikinių sąrašą, NSA nuo 90-ųjų metų klausydavosi finansų, ekonomikos ir žemės ūkio ministrų telefonų. Amerikos specialiąsias tarnybas domino viskas – nuo vokiečių valiutos ir prekybos politikos iki bandymų išgelbėti Graikiją ir eurą. Iš viso Wikileaks pateikiami 69 telefonų numeriai, kurių buvo pasiklausoma ir anksčiau, ir dabar. Sąrašas, savo ruožtu, buvo sudarytas 2010–2012 metais.

Iš dokumentų matyti, kad NSA sąrašuose yra VFR finansų ministerijos telefonas ir faksas, tad iš to galima daryti išvadą, kad amerikiečiai klausėsi dabartinio VFR ekonomikos ministro ir vicekanclerio Zigmaro Gabrielio pokalbių. Dokumente sutinkamas ir finansų ministro Oskaro Lafonteno, pasitraukusio iš posto 1999 metais, pavardė. Pažymėtina, kad tas numeris aktyvus iki šiol, ir per jį prieinamas dabartinio finansų ministro Volfgango Šoiblės sekretoriatas.

Be to, tarp dokumentų galima aptikti įrašytą Angelos Merkel telefoninį pokalbį su Federalinio kanclerio žinybos bendradarbiais 2011 metų spalio 11 dieną, kur buvo kalbama apie to meto ES derybas su Graikija, sakoma toliau. Be to, sąraše sutinkamos dabartinio Vokietijos aplinkos ministrės Barbaros Hendriks, buvusio ekonomikos ministro Vernerio Miulerio ir kitų politikų pavardes.

Kol kas Vokietijos vyriausybė atsisako komentuoti naujus demaskavimus. Kaip priduria  Süddeutsche Zeitung, Vyriausybės spaudos sekretorius pareiškė, kad „detaliai neištyrus reikalo aplinkybių, Federalinė vyriausybė negali vertinti to, kas atsitiko“.

Kaip derėtų vertinti šią informaciją? Žinoma, atsiras veikėjų, teigiančių, esą Amerikos slaptosios tarnybos elgiasi taip, kaip nedera elgtis. O aš širdies gilumoje džiaugiuosi: amerikiečiai elgiasi išmintingai. Jei Amerika tokia atidi, kruopšti, įtari net partneriams ir sąjungininkams, vadinasi, ja galima pasitikėti. Ji daug žino, todėl – stipri, todėl apsaugota nuo galimų klaidų, todėl išties pajėgi apginti Batijos valstybes.

Lietuvai belieka tik džiaugtis, jog Jungtinės Valstijos – mūsų sąjungininkės. Mums taip pat vertėtų palinkėti Amerikai kuo didesnės sėkmės šnipinėjant gerhardų šrioderių turinčią Vokietiją.

Beje, ši į dienos šviesą išplaukianti informacija tik dar labiau paryškina, kokį baisų nusikaltimą padarė tie, kurie sukūrė Wikileaks. Omenyje turiu ir Maskvoje nuo Amerikos besislapstantį Edvardą Snoudeną, ir Džulijaną Asandžą, nuo Amerikos besislapstantį Ekvadoro ambasadoje. Šie vaikinai pakenkė ne tik Amerikos, bet ir Lietuvos interesams.

2015.07.04; 10:36

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *