Stasys Kaušinis praneša iš Kijevo: Gruševskio gatvėje dabar – pavojingiausia


Print

Trecią kartą nuo gruodžio 1-osios atvykstu į Kijevą.Gruodžio 30 dieną buvo ypatingai žiauriai susidorota su taikiais demonstrantais, kurie naktį pasiliko Kijevo Nepriklausomybės aikštėje – Maidane.

Demonstrantai, dauguma jų – studentai, susirinko pareikšti protestą Ukrainos politikams, kurie Lietuvai pirmininkaujant ES,  Vilniuje 28-29 d. nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, nors derybos dėl to vyko ar bent jau buvo imituojamos. Derybos truko bene pusantrų metų.

Vietoj asociacijos sutarties buvo pasirašytos ekonominio pobūdžio sutartys su Rusija. Taigi su tais, kurie prieštaravo oficialiojo Kijevo susitarimams su Rusija, Ukrainos valdžia susidorojo ypatingai cniškai. Juos vijosi daugiau nei pusantro kilometro. Kai kurie iš demonstrantų pasislėpė vienuolyne. Tąsyk buvo sumušta per keturiasdesimt žurnalistų. Mušė tam, kad įbaugintų, kad priverstų pasitraukti.

Šis valdžios brutalumo protrūkis paskatino susirinkti į Maidaną dešimtis tūkstančių ukrainiečių, ir demonstracija, peraugusi į sukilimą visoje Ukrainoje, tęsiasi iki šiol.

Sausio 25-osios vakare šnekėjomės su ukrainiečiu  Evgenij Dykyj, kuris 1991  m. sausio mėnesį buvo atvykęs į Lietuvą ginti Lietuvos Nepriklausomybės kartu su ukrainiečių grupe, ir buvo išrinktas būrio vadu. Jis tada vietintelis iš būrio neturėjo aštuoniolikos metu. O tuo metu galiojusiame  baudžiamąjame kodekse mirties bausmė nepilnamečiams nebuvo taikoma.

Lietuva nepaprastai remia ukrainiečių kovą dar ir dėl to, jog nepamiršo Sausio 13-tosios įvykių. Maidane susitinkame su Lietuvos Ambasadoriumi Ukrainoje, 1989 metų pirmosios Lietuvoje partijos – Demokratų partijos, vienu iš steigėjų – Petru Vaitiekūnu, konsulu Mariumi Janukoniu.

Sausio 25 d. palaikyti ukrainiečių atvyko LR Seimo vicepirminkas Petras Auštrevičius, Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Savo kalboje iš Maidano tribūnos Petras Auštrevičius priminė bendrą lietuvių ir ukrainiečių kovą jau nuo pokario rezistencijos laikų.

LR Seimo nariai iškėlė Lietuvos veliavą ant barikados Gruševskio gatvėje prie Dinamo stadiono. Gruševskio gatvė šiuo metu – karsčiausia Kijevo vieta, kurią kelis kartus buvo užėmęs Ukrainos vidaus reikalų ministerijos specialiosios paskirties burys “Berkut”. Bet demonstrantai išlaisvino Gruševskio gatvę ir šalia Dinamo stadiono pastatė barikadas iš trijų gynybos linijų. Pastarąsias dienas – tai pavojingiausia vieta. Būtent čia snaiperis, šaudydamas iš pastato kovinėmis kulkomis, nušovė ir sužeidė kelis demonstrantus. Čia gatvių kautynėse “Berkut” būrys sužeidė ir sužalojo dešimtis demonstrantų.

Šiuo metu žuvusiujų – jau dešimt asmenų. Sužeistų ir sužalotų – šimtai. Dingo be žinios automaidano vadas Dimitrij Bulatov.

Sausio 25 d. vakare apie 18 valandą Vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharcenko paskelbė, jog tie, kas liks Gruševskio gatvėje ir Kijevo Maidane (Nepriklausomybės aikštėje), bus laikomi teroristais ir su jais bus elgiamasi kaip su teroristais. Mus pasiekė informacija, jog į Ukrainiečių rūmus (Ukrainskij dom), esančius Europos aikštėje, įvedami “Berkut” daliniai. Panašu, jog ruošiamasi atakuoti demonstrantus Gruševskio gatvėje, iš užnugario.

Vėliau, apie pusiaunaktį, patys demonstrantai atakavo rūmus ir pareikalavo “Berkut” atstovus nešdintis lauk specialiai paliktu koridoriumi. Demonstrantai reikalavo, jog “Berkut” kariai pasitrauktų nusiginklavę – be šalmų, be skydų.

Beje, priešiškumas “Berkut” kariams – suprantamas. Sausio 23-ąją “Berkut” buvo pagavę vieną Maidano gynyboje dalyvavusį kazoką – Michailo Gavriliuką. Sučiuptą kazoką kankino, išrengę nuogai šaltyje. Egzekuciją filmavo.

Panašaus likimo sulaukė ir du statybininkai iš Kirovogrado. Jie miegojo viename iš Gruševskio gatvėje esančių namų. Juos apiplėšė, pagrobė kelis tūkstančius grivinų, tris mobiliuosius telefonus, išrengė nuogai ir privertė bėgti gatve, kenčiant šaltį. “Berkut” šaudė į bėgančius guminėmis kulkomis. Pataikė 16 kartų. Statybininkų kūnai nusėti mėlynėmis.

Po šių žiaurumų vienas iš demonstrantų reikalavimų – išformuoti “Berkuto” dalinius. Kalbama, jog net vokiečių kariai taip su belaisviais nesielgdavo. Naturalu. Jie juk – NKVD ir KGB auklėtiniai. Tik tokie auklėtiniai gali imtis tokio pobūdžio tradicijų: išrenkti žmones nuogai ir liept bėgti šaltyje, šaudant guminėmis kulkomis bėgantiems į nugaras ir kojas. Ir visa tai dar – filmuoti asmeninių mobiliųjų telefonų pagalba.

Taip pat esama žinių, jog milicija Kijeve sulaikė septyną asmenų, kurie parduotuvėje pirko malkų,anglies ir maisto. Matyt, kilo įtarimas, jog tie asmenys vyks i Maidaną.

Jau kelios dienos, kai grobiami žmonės visame Kijeve, kartais tai daro civilių drabužiais apsirenge asmenys, kartais – kartu su “Berkut” daliniais. Kai kurie iš pagrobtųjų žiauriai kankinami, išvežus juos iš Kijevo. Pavyzdžiui, Jurijus Verbickis rastas miške prie Kijevo nukankintas negyvai.

Ukrainos valdantieji organizavo taikių Kijevo demonstrantų terorą, bet nepalaužė ukrainiečių siekio suartėti su Europa. Ukrainiečių pasipriešinimas prorusiškai Ukrainos krypčiai išaugo į sukilimą prieš valdantįjį režimą.

Maidanas tapo unikalia politinės nuomonės reiškimo tribūna, iš kurios solidarumą demonstrantams pareiškė daugelio šalių politikai. Iš Maidano tribūnos kalbėjo   europarlamentaras prof. Vytautas Lansbergis, JAV kongresmenas Džonas Makeinas (John McCain).

Šiuo metu Kijevo Maidanas tapo vieta, kurioje formuojama regiono  geopolitika. Maidano kovotojai pasiekė, jog derybose Ukrainos opozicijai jau pasiūlyta įeiti į Vyriausybę, partijos “Batkauscizna” lyderiui Arsenijui Jaceniuk – tapti premjeru, o partijos “Udar” lyderiui Vitalijui Klyčko – vicepremjeru. Demonstracija Maidane išsiplėtė į sukilimą Ukrainoje, kurio vienas iš tikslų – nauji rinkimai į Ukrainos Radą. 

2014 m. sausio 26-ąją demonstrantai užėmė Ukrainos rūmus, o opozicija atsisakė dirbti Vyriausybėje.

Slaptai.lt nuotraukoje: Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis, šio pranešimo autorius.

2014.01.26; 16:30


Prisijunkite prie diskusijos