Štazi operacija (kodiniu pavadinimu Puškin) kainavo milijonus markių, truko keletą dešimtmečių.
Bet iš viso tebuvo surasta pora guminių botų ir surūdijęs šautuvas, rašo Bloomberg News.
Bent jau tokias išvadas padarė vokiečių istorikas Mario Morgneris, kuris rado Štazi archyvuose ataskaitas apie Gintaro kambario paieškas. Su Morgneriu, išleidusiu knygą “Slaptas Gintaro kambario dosjė” (vok. – Geheimsache Bernsteinzimmer) kalbėjosi žurnalistė Ketrin Hinkli.
Pasak Morgnerio, Štazi turėjo dvi hipotezes: kad Gintaro kambarys išvežtas iš Kenigsbergo kartu su privačia Eriko Kocho kolekcija ir kad jis paslėptas kažkur kalvose Rytų Prūsijoje. „Jokių įrodymų vienos ar kitos hipotezės naudai nebuvo, vien tik pliki spėliojimai“, – pabrėžė istorikas.
Ir vis dėlto žinyba atkakliai ieškojo Gintaro kambario. „Rytų Vokietijai jo suradimas reikštų politinį triumfą – įrodytų VDR pranašumą prieš VFR“, – aiškino Morgneris. Tuo tarpu Vakaruose ta paieška užsiiminėjo tik privatūs lobių ieškotojai. Štazi bendradarbiai apžiūrėjo apie 120 objektų – apleistų šachtų, sandėlių ir pan., daugiausia kalnakasybos rajonuose, bet taip ir nerado nieko, kas būtų verta dėmesio.
Morgneris turi savo teoriją: jis įsitikinęs, kad Gintaro kambarys taip ir liko Rytų Prūsijoje, greičiausiai Kenigsberge. „Tikriausiai, dabar tai yra milžiniškos apimties dėlionė, bet atkurti mozaikos tikriausiai bus nebeįmanoma“, – pastebėjo Morgneris.
Nuotraukoje: legendinio Gintaro kambario fragmentas.
Šaltinis: Business Week
2012.04.10
