Su Slovėnijos vadovu aptarta Rytų ir Pietų partnerystės darbotvarkė


Slovėnijos prezidentas Boruta Pahoras. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu su Slovėnijos prezidentu Borutu Pahoru aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje, derybų eigą dėl ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo, Rytų partnerystės darbotvarkę.
 
Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, Lietuvos vadovas pokalbį pradėjo nuo asmeninės padėkos Slovėnijos prezidentui už palaikymą ir padrąsinimą kovoje su koronaviruso krize, pažymėdamas, kad šioje kovoje yra itin svarbus tarpvalstybinis solidarumas bei dvišalių politinių ir ekonominių santykių stiprinimas.
 
Valstybių vadovai aptarė Rytų ir Pietų kaimynystės darbotvarkę. G. Nausėda visų Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos vadovų vardu pabrėžė šių metų birželio 18 d. planuojamo surengti Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo svarbą, kuris nubrėžtų naujas Rytų partnerystės politikos kryptis, paskatintų Rytų partnerystės šalis siekti europinės perspektyvos, įgyvendinti reformas.
 
Vadovai sutarė, kad ES itin svarbu turėti ambicingą Rytų ir Pietų partnerystės darbotvarkę, siekiant tų šalių ekonominės integracijos ir politinės asociacijos. Prezidentai pažymėjo, kad, rengiantis Rytų partnerystės forumui, svarbu vadovautis Vakarų Balkanų susitikimo patirtimi.
 
Lietuvos vadovas, kalbėdamas apie pagreitį įgaunančias derybas dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo, akcentavo, kad, vertinant dabartinę situaciją, būtina svarstyti didesnį ES biudžetą bei sukurti finansinius poreikius atitinkantį Europos atsigavimo fondą. Svarbu vadovaujantis objektyviais ekonominiais kriterijais sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
 
Pokalbyje pabrėžta, kad Sanglaudos politikos kryptis išlieka viena pagrindinių priemonių Europai atsigaunant po krizės, todėl šios bei Žemės ūkio politikos krypčių finansavimui reikalingas papildomas dėmesys.
 
G. Nausėda pasinaudojo proga Slovėnijos vadovui pristatyti Lietuvos susirūpinimą šalia Lietuvos sienos statomos Astravo AE saugumu ir tuo, kad ji neatitinka ES streso testų reikalavimų. Prezidentas pažymėjo, kad tai yra visos Europos Sąjungos ir jos piliečių saugumo klausimas, tad būtina, jog ES streso testų reikalavimai būtų įgyvendinti prieš pradedant elektrinei veikti.
 
Slovėnijos prezidentas asmeniškai Lietuvos vadovui ir visos šalies žmonėms palinkėjo stiprybės, kovojant su pandemijos plitimu ir jo socialiniais bei ekonominiais padariniais.
 
Vaizdo klipe, kuriuo Slovėnijos prezidentas pasidalijo savo tinklalapyje, jis lietuviškai kreipiasi į Lietuvos žmones ir itin teigiamai vertina Lietuvos pastangas efektyviai suvaldyti krizę. Į šį kreipimąsi Lietuvos vadovas atsakė vaizdo klipu, kuriame slovėnų kalba linki prezidentui B. Pahorui ir Slovėnijos žmonėms stiprybės bei sveikatos.
 
Slovėnijos prezidentas pakvietė Lietuvos vadovą susiklosčius palankioms aplinkybėms apsilankyti Slovėnijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 15:52
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.