“Sunki konkurencinė aplinka, dideli mokesčiai ir prasidėjusi ekonominė krizė”


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt atkreipia dėmesį, kad Lietuvos visuomenė dėl nuolat nesiliaujančių skandalų bei rezonansinių bylų nūnai pamiršusi FlyLAL žlugimo istoriją.

Kokia šiandien padėtis klostosi Lietuvos aviacijos versle? Su kokiais sunkumais bei trukdžiais susiduria nacionalinės Lietuvos, Latvijos, Estijos aviakompanijos? Šiuos klausimus Slaptai.lt pateikė Lietuvos Susisiekimo ministrui Eligijui MASIULIUI. Į mūsų klausimus operatyviai atsakė Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas ČERKAUSKAS. Interviu skelbiame be sutrumpinimų ir kupiūrų.

Kokias pagrindines FlyLAL nesėkmių priežastis Jūs įvardintumėte?

Priežastys, mano manymu, buvo kelios: sunki konkurencinė aplinka, dideli tuomet taikyti Vilniaus oro uosto mokesčiai, prasidėjusi ekonominė krizė. Taip pat reikia paminėti, kad aviacijos verslas yra labai rizikingas ir šiuo metu daugelis Europos nacionalinių aviakompanijų dirba nuostolingai. Kiekvienas mažiau sėkmingas maršrutas, brangstantys degalai, neefektyvus lėktuvų parko išnaudojimas turėjo bloginti įmonės finansinę situaciją. Tai yra bendri pastebėjimai. Ar prie bankroto prisidėjo kokie nors neskaidrūs sprendimai, turėtų vertinti kompetentingos institucijos.

Kokia dabar susiklosčiusi padėtis Lietuvos avialinijų sektoriuje?

Šiuo metu reguliariu keleivių vežimu užsiima tik užsienio kompanijos. Lietuviškojo kapitalo bendrovės vykdo užsakomuosius reisus. Lietuvos rinka yra atvira bet kuriai europinei kompanijai. Visoms yra sudarytos vienodos galimybės. Bet kuri aviakompanija, norinti skraidyti į Lietuvą yra laukiama.

Praėjusiais metais visuose trijuose šalies tarptautiniuose oro uostuose buvo aptarnauta apie 2,7 mln. Keleivių. Pernai, vertinant šį rodiklį, mes pagerinome 2008 m. (2,5 mln.) rezultatą. Tai rodo, jog sektorius sparčiai auga, žmonės vėl pradeda aktyviai skraidyti, daugėja į šalį atvykstančių užsieniečių. Šiemet tikimės dar geresnių rezultatų. Iš trijų oro uostų keleiviams vasaros sezoną bus pasiūlytą apie 70 krypčių. 

Kokios užsienio ar vietinės kompanijos siekia užimti lietuviškąją nišą? Kokios aviakompanijos šiuo metu veikia Lietuvoje?

Didžiausią reguliarių maršrutų rinkos dalį Lietuvoje dabar užima „Ryanair“, „Wizzair“, „AirBaltic“, „SAS“, „Lufthansa“. Iš viso keleivius skraidina apie 25 aviakompanijos.

Kokį planą dėl Lietuvos avialinijų ateities turi Susisiekimo ministerija?

Susisiekimo ministerija aviacijoje didžiausią dėmesį skiria tarptautinių oro uostų valdymui ir modernizavimui. Norime sukurti gerą infrastruktūrą, kuri būtų patraukli keleiviui ir čia skraidančioms kompanijoms.

Ar tiesa, kad planuojama įsteigti kompaniją Lithuanica, kur pusę akcijų turėtų strateginis investuotojas, 1/3 – Vilniaus savivaldybė, o likusios akcijos atitektų kažkokiems kitiems investuotojams. Gal tie kiti investuotojai – Hainan Airlines?

Jei ši informacija netiksli, neteisinga, patikslinkite, kiek įmanoma smulkiau ir išsamiau, kokia dabartinė Susisiekimo ministerijos strategija, planai?

Susisiekimo ministerija nedalyvauja šiame Vilniaus savivaldybės projekte. Kiek žinome, jis yra įstrigęs.

Kokia Lietuvos avialinijų padėtis lyginant, pavyzdžiui, su Estijos ar Latvijos? Ar čia esama didelių konkurencijų, trinčių? Kokią įtaką turi, sakykim, lenkų ar rusų konkurencija?

Visose Europos Sąjungos valstybėse yra labai didelė konkurencija, todėl tiek Latvijos, tiek Estijos valstybinės kompanijos dirba nuostolingai. Pastaruoju metu šios bendrovės pradėjo labai konkuruoti tarpusavyje, kaip vienu metu tai darė „AirBaltic“ ir „FlyLAL“.

2012.04.27


Prisijunkite prie diskusijos