Tarnauti Lietuvos valstybei prisiekė rekordinis skaičius kariūnų


Tarnauti Lietuvos valstybei prie atnaujintos Karo akademijos vėliavos prisiekė kariūnai. Eimanto Genio nuotr.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyko pirmo kurso kariūnų priesaikos ceremonija. 43 pirmakursiai jau yra davęs kario priesaiką anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje, todėl Karo akademijoje savo šaliai prisiekė 61 jaunuolis, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti ir stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Iš viso studijas šiais metais pradėjo rekordinis per pastaruosius du dešimtmečius įstojusiųjų skaičius – 104 pirmakursiai.
 
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius, J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brg. gen. Mindaugas Steponavičius, Karo akademijos vadovybė, jos kariai, darbuotojai, prisiekiančių kariūnų tėvai ir artimieji, kiti garbingi svečiai.
 
Ceremonijos metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kovinė vėliava, tarnavusi nuo 1992 metų, buvo pakeista į kitą, atnaujintą, vėliavą. Ji ir toliau akademijos bendruomenę lydės su aukso raidėmis išsiuvinėtu dar tarpukario Lietuvą menančiu šūkiu „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“. Prie atnaujintos Lietuvos karo akademijos vėliavos prisiekė šiais metais studijas pradedantys kariūnai.
 
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, pristatydamas XXXI laidą, džiaugėsi karininko kelią pasirinkusiųjų gausa: „Nuoširdžiai sveikinu čia esančius – užtikrintai žengėte pirmuosius kario žingsnius ir šiandien prisiekiate Lietuvai ir jos žmonėms. Visiems šią dieną ir anksčiau ištarusiems „prisiekiu“ linkiu nesustoti, nuolat tobulėti ir įgyti kuo daugiau žinių ateinančių studijų metu.”
 
„Augančios kariūnų gretos rodo didėjantį Karo akademijos, kaip vienintelės tokio pobūdžio aukštosios mokyklos Lietuvoje, konkurencingumą, taip pat didėjantį karininko profesijos patrauklumą ir turbūt svarbiausia – toliau augantį visuomenės pilietiškumą, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Per 30 metų jau turime sovietų siaubo nemačiusią, laisvai ir kritiškai mąstančią kartą, kuri, kad ir nepažinusi kovų už laisvę, supranta jos kainą ir būtinybę ją saugoti. O priesaiką davusiems kariūnams priminsiu, jog ne priesaika verčia mus tikėti žmogumi, o žmogus verčia mus tikėti jo priesaika.“
 
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, kreipdamasis į kariūnus, pažymėjo, kad kario priesaika yra pagrindinė ir svarbiausia priesaika. „Ištardamas jos žodžius karys įsipareigoja prieš save, tarnybos draugus, savo artimuosius, pažįstamus ir savo Tėvynę bei jos žmones. Mirti už kitus, kovoti dėl Lietuvos laisvės, kovoti iki galo, iki pergalės, – sakė gen. ltn. Valdemaras Rupšys, išskirdamas ir reikšmingą Lietuvos karo akademijos indėlį ugdant kariūnus. – Čia brandinamas kariuomenės elitas, čia dedami pamatai būsimam kariuomenės aukščiausių karininkų žiedui, čia stiprinami Lietuvos valstybingumo pamatai.“
 
Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti Karo akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta geriausiam baziniuose kariniuose mokymuose išrinktam kariūnui Arnui Kiveriui.
 
Septynių savaičių trukmės Bazinį kariūno kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje baigę 83 vaikinai ir 21 mergina, iš kurių 28 yra jaunieji šauliai, pasiryžę toliau siekti vieno didžiausių gyvenimo pasirinkimų – tapti Lietuvos karininkais. Per mokymus jie susipažino su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, ginkluote, įgijo teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant Karo akademijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 17:16
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.