Tarptautinė konferencija terorizmo klausimais Vilniuje ir Eglės Kusaitės byla


Print

Lapkričio 25 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad Vilniuje prasidėjo JT ir ESBO inicijuota regioninė konferencija terorizmo klausimu. Šios konferencijos dalyviai  aptars įvairius tarptautinio teisminio bendradarbiavimo aspektus bei iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama tiriant su terorizmu susijusias bylas, dalinsis savo patirtimi bei įžvalgomis apie tai, nuo ko priklauso šių procesų efektyvumas.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad į tris dienas vyksiančią konferenciją atvyko apie 50 ekspertų iš įvairių šalių ir penkių tarptautinių bei regioninių organizacijų atstovai.

Kodėl Vilniuje?

Konferencija vadinasi „Efektyvus tarptautinis centrinių institucijų teisminis bendradarbiavimas bylose, susijusiose su terorizmu“.

Galima spėti, kad tokia konferencijos vieta pasirinkta todėl, kad Lietuva turi didelį patyrimą kovoje su terorizmu, efektyviai išnaudodama tarptautinį centrinių institucijų teisminį bendradarbiavimą bylose, susijusiose su terorizmu. Ypač glaudžiai centrinės Lietuvos institucijos bendradarbiauja su buvusia SSRS specialiąja tarnyba – KGB (Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti), Rusijos Federacijoje be jokių kadrinių pakeitimų perkrikštyta į FSB (Federalnaja služba bezopasnosti).

Rusija, žinia, po bolševikų perversmo turi didelį patyrimą kovoje su terorizmu. Bolševikai, vėliau pasivadinę komunistais, nuolat gyveno prieš juos nukreipto teroro sąlygose. Ir apsiginti nuo terorizmo sugebėjo. Ne tik Rusijoje, bet ir Baltijos valstybėse ir kitur.  Buvo nužudyti milijonai, bet komunistai apsigynė ir tebegyvena iki šiol. Tiesa, Baltijos valstybės 1990 metais vėl pateko į teroristų ir fašistų nagus. Kol kas Rusija ginasi nuo terorizmo bei fašizmo grėsmės Ukrainoje.

Eglės Kusaitės byla

Vilniuje konferencija vyksta, matyt, dar ir todėl, kad viso pasaulio dėmesys jau daugiau kaip penkerius metus prikaustytas prie žymiausios pasaulyje teroristės Eglės Kusaitės bylos svarstymų visose Lietuvos teisminėse instancijose. Deja, Generalinė prokuratūra skelbdama apie konferenciją nepranešė, ar pakviesti į ją FSB „ekspertai“ iš Maskvos pasidalinti Rusijos ir Lietuvos „centrinių institucijų“ glaudaus bendradarbiavimo patyrimu Eglės Kusaitės byloje. O būtų jų ką paklausti.

Priminsiu glaustai kaltinimo esmę. E. Kusaitė kaltinama tuo, kad rengėsi susisprogdinti Lietuvos tyrėjams ir teismui nežinomoje karinėje Rusijos Federacijos bazėje nežinia kada, bet buvo Lietuvoje sulaikyta ir nusikaltimo – teroro akto – neįvykdė dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių. Vienintelis rimtas įrodymas byloje – Eglės Kusaitės „prisipažinimas“, išgautas prokuroro Justo Lauciaus ir FSB „ekspertų“ veiksmų tardant E. Kusaitę Vilniuje pastangomis. Tik ir šiame „prisipažinime“ tardomoji negalėjo nurodyti kur, prieš ką ir kada turėjo įvykdyti teroro aktą. Akivaizdi spraga J. Lauciaus tardymo metoduose.

Š.m. gruodžio 3 d. turėtų įvykti žodinis prokuroro Artūro Urbelio, vis dar palaikančio E. Kusaitės kaltinimą terorizmu, skundo svarstymas Aukščiausiame teisme po to, kai apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo kaltinamąjį nuosprendį ir E. Kusaitę išteisino.

Apeliacinis teismas nustatė, kad trūksta tvirtų įrodymų, jog E. Kusaitė tikrai ruošėsi teroro aktui karinėje Rusijos bazėje, o be to, jos veikos tyrimo ir teismo proceso metu buvo pažeistos jos, kaip žmogaus, teisės. Bet teismas tuo pačiu pripažino, kad karinės bazės sprogdinimas yra teroro aktas

A. Urbelis skunde iš esmės pakartojo savo pirmtakų prokurorų Justo Lauciaus ir Mindaugo Dūdos argumentus ir paprašė grąžinti bylą nagrinėti Apeliaciniame teisme iš naujo. Prie daugiau kaip penkerių metų persekiojimo pridėti dar kokius metus.

Amžiną atilsį E. Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio Stungio ginamosiose kalbose ir Lietuvos žiniasklaidoje jau tiek kalbėta apie kaltinimo absurdiškumą visais aspektais, kad neverta prie viso to sugrįžti.

Tačiau Aukščiausias teismas dar turi galimybę ištaisyti Apeliacinio teismo padarytą klaidą ir išteisinti E. Kusaitę iš esmės.

O esmė ta, kad susisprogdinimas priešo karinėje bazėje ginkluoto konflikto teritorijoje niekaip negali būti traktuojamas kaip teroro aktas ir pagal tarptautines konvencijas, kuriose kalbama apie teroro aktus, ir pagal Lietuvos įstatymus. Ikiteisminis tyrimas teisėjo turėjo būti iš karto nutrauktas, kai tik E. Kusaitei buvo pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo padarymo.

Konferencijos atidarymo dieną portale Delfi.lt pasirodė Eglės Semaškaitės straipsnis

„Išvadino teroristine valstybe. Kas dabar bus Rusijai?

Mat Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pavadino Rusiją teroristine valstybe, tad parūpo, kokį teisinį krūvį turi toks Rusijos apibūdinimas, ypač kad panašūs klausimai gali iškilti konferencijos metu. Iš straipsnio galima pasidaryti išvadą, kad tarptautinėje teisėje sąvokos „teroristinė valstybė“ nėra, o prezidentės pasakymas yra pasaulinėje praktikoje paplitęs reiškinys vartoti tokius epitetus, kokius politikas mano esant arčiausiai esmės.  

Bet grįžkime prie E. Kusaitės bylos. Straipsnyje rašoma, jog nors „pasaulyje nėra visuotinai pripažįstamo terorizmo apibrėžimo, tačiau beveik visur pabrėžiama, kad tai nevalstybinių veikėjų asimetrinis kovos metodas, kuriuo išimtinai siekiama daryti žalą civiliams gyventojams, juos įbauginti ar sunaikinti“. Pabrėžiu, civiliams.

Kursą apie terorizmą dėstantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius šiame straipsnyje terorizmą apibrėžė kaip politiškai motyvuotą, iš anksto apgalvotą ir tęstinį, neteisėtą radikalių pažiūrų nevalstybinių veikėjų prievartos naudojimą arba grasinimą ją panaudoti prieš valstybės jėgos struktūroms nepriklausančius civilius gyventojus ar nekarinės paskirties objektus, kai pagrindinis tikslas yra įbauginti visuomenę ar atskiras jos grupes pakeisti esamą sociopolitinę padėtį. Pabrėžiu, prieš valstybės jėgos struktūroms nepriklausančius civilius gyventojus ar ne karinės paskirties objektus.

Iš esmės tokia pačia terorizmo sąvoka, įtvirtinta tarptautinėse konvencijose ir Lietuvos Baudžiamajame kodekse, ir vadovavosi gynyba. Tik iki šiol dėl nežinomų priežasčių to nenorėjo suprasti nei viena teisėjų kolegija.

xxx

Aukščiausias teismas galėtų detaliai pasidomėti Eglės Kusaitės likimu šiandien, po daugiau nei penkerių metų teisminio persekiojimo (tai vadinama greitu ir teisingu teismu). Paraustų, turbūt, iš gėdos ir pasipiktinimo. Ir padarytų teisines išvadas, kas dėl to kaltas ir kieno interesus atstovavo ar tebeatstovauja su Rusijos FSB  E. Kusaitės byloje bendradarbiavę Lietuvos VSD pareigūnai ir bylas kėlę prokurorai bei kaltinamuosius nuosprendžius skelbę teisėjai.

O tai, žiūrėk, atėjus dienai X sugužės iš Generalinės prokuratūros, VSD pastatų į Vilniaus gatves ir aikštes krūvos „žalių žmogeliukų“ su kalašnikovais ir balaklavomis, ir stebėsis Lietuva, kaip čia taip atsitiko.

Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.

2014.11.26; 03:24


Prisijunkite prie diskusijos