Taršioji Europos paslaptis: neprašytas anglies renesansas


Print

Kol anglies gavyba ir naudojimas Jungtinėse Amerikos valstijose yra ženkliai sumažėjęs, Europoje „išgyvename kažkokį anglies „aukso amžių““, sako Anne-Sophie Corbeau iš Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency, IEA).

Elektros energijos kiekis, pagaminamas anglį deginančiose elektrinėse, sparčiai auga. Kai kuriose Europos valstybėse šis augimas siekia 50 proc. per metus. Ir, kadangi deginant anglį CO2 tarša elektros kilovatvalandei ženkliai lenkia kitas iškastinio kuro rūšis, tokia tendencija bado pirštais į Europos aplinkosauginius siekius. Taigi, kas nutiko?

 

Šios istorijos kaltininkė – vėlgi skalūnų dujų revoliucija JAV. Amerikos energetikos bendrovėms anglį pakeitus dujomis, vietinės anglies gavybos kompanijos ėmė žvalgytis naujų rinkų užsienyje. Jų paieškos vyko tada, kai mažėjanti anglies paklausa Kinijoje spaudė pasaulines anglies kainas – jos nuo 2011 rugpjūčio iki 2012 rugpjūčio susitraukė trečdaliu ir dabar nesiekia 100 dolerių už toną. Tokia kaina suviliojo Europos energetikos bendroves, kurios nuperkamą amerikietiškos anglies kiekį per pirmą 2012 pusmetį padidino trečdaliu.

Palyginus su žemumas siekiančia dujų kaina JAV, anglis čia nėra tokia pigi. Tačiau Europoje padėtis priešinga – čia dujos kainuoja ženkliai daugiau, tai anglį padaro ypač patraukliu pirkiniu. Ir nors dujos, kai suskystintos,  gali būti transportuojamos jūra, tokia technologija yra brangi, o būtina infrastruktūra dar nėra plačiai paplitusi; dėl to dujos transportuojamos vamzdynais, dažniausiai trumpais ar vidutiniais atstumais.

Tarptautinėje rinkoje parduodama anglis turi pasaulines kainas, o dujų kainos ženkliai svyruoja, priklausomai nuo regiono; negana to, jos dažniausiai vienaip ar kitaip priklauso naftos kainų.

Daug Europos energetikos bendrovių iniciavo kontraktų persiderėjimą su Gazprom. Nepaisant to, dujų kaina senajame žemyne išliko aukšta. 2012 vasarą gamtinių dujų kaina Europoje daugiau nei tris kartus lenkė amerikietiškąją. Dujos Europoje kainavo daugiau nei anglis. Gazprom buvo žadėjęs sumažinti kainas – apie 10 procentų 2013-aisiais, bet šis sumažinimas padėties iš esmės nekeistų. 

Taigi anglis Europoje yra pigesnė nei dujos. Kainų skirtumai turėtų išlikti panašūs, viena to priežasčių – vėluojanti skalūnų dujų pramonės plėtra, kuriai pasivyti JAV lygį užtruks dar daugelį metų, jei išvis kada pavyks. Prireiks ne vienų metų ir pakankamai SGD importo terminalų infrastruktūrai išvystyti.

Egzistuojantis kainų skirtumas yra esminis Europos energetikos bendrovių finansinei sveikatai. 2012 lapkričio pabaigoje, remiantis tyrimų firma Bloomberg New Energy Finance, elektrinės Vokietijoje vidutiniškai būtų patyrusios 11,70 €/MWh nuostolio, jei  degintų dujas, ir 14,22€/MWh pelno, jei degintų anglį.

Dujoms vietos Energiewende nepalikta

Susidarantys skirtumai tarp elektros generavimo savikainos yra svarbūs, kai kalbame apie šias dvi kuro rūšis. Bet yra ir daugiau apie ką kalbėti. Vokietija turi ambicingą planą – pereiti nuo tradicinio iškastinio kuro ir branduolinės energetikos link energetikos, paremtos atsinaujinančiais ištekliais, tokiais kaip saulė ar vėjas (planas vadinamasEnergiewende, arba energijos transformacija). Elektra, pagaminta naudojant atsinaujinančius išteklius, yra prioritetinė elektros perdavimo tinkluose. Tai leidžia vėjo ir saulės elektrinėms perimti rinkos dalį iš iškastinio kuro jėgainių pačiu pelningiausiu -dienos – metu.

Šiuo periodu energetikos bendrovės uždirbdavo daugiausiai pinigų, dujų deginimas tuo metu buvo racionalus (elektros energijos kainos yra aukščiausios dienos viduryje – tada, kai saulės intensyvumas, ir pagaminamos elektros kiekiai didžiausi). Tokiu būdu užimant pelningiausią rinką, atsinaujinantieji „paplovė“ pamatus tradicinės energetikos bendrovių finansams. Moody‘s, reitingavimo agentūra, neseniai paskelbė, kad yra iškilusi grėsmė pasitikėjimui šiuo sektoriumi. 

To pasekmė – kompanijos kaip galima greičiau dujas naudojančias elektrines keičia anglį naudojančiomis, taigi atsinaujinantieji išties išstumia ne taršią anglį, o švaresnes dujas. Vokietijoje RWE bendrovė, didžiausia anglies naudotoja Europoje, per pirmus devynis 2012 metų mėnesius iš anglies ir lignito (taršesnės, prastesnės kokybės anglies) pagamino 72 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Palyginimui, 2011 tuo pačiu periodu – 66%. Dėl uždaromų branduolinių elektrinių Vokietijai reikalingi nauji generacijos pajėgumai. RWE stato naują anglį deginsiančią elektrinę Hamm mieste (Vokietijos vakaruose). Dar viena anglį naudosianti jėgainė RWE statoma Emshaven mieste Olandijoje. E.ON, Vokietijos didžiausia elektros gamintoja, taip pat stato naują anglį naudosiančią jėgainę North Rhine-Westphalia regione.

E.ON su partneriais svarsto galimybę uždaryti dujas naudojančią jėgainę Bavarijoje. Vattenfall, valstybinė Švedijos energetikos kompanija, neseniai užbaigė statyti lignitą naudojančią jėgainę rytų Vokietijoje, stato anglimi kūrenamą jėgainę Karlsruhe ir dar vieną bendrą jėgainę kartu su RWE Mannheimo mieste.

Netgi šalyse, kuriose naujos anglinės elektrinės nėra statomos, sudeginamas anglies kiekis auga. 2012 metų balandį sunaudojama anglis aplenkė dujų kiekį, kuris elektros energijos gamyboje D.Britanijoje dominavo nuo 2007 metų. Elektros, pagamintos deginant anglį, kiekis praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo 50 proc. didesnis nei 2011 tuo pačiu metu. 

Energetikos bendrovės vis vien rinktųsi anglį, kurios kaina ypač patraukli, tačiau anglies karštinę tik sustiprina įsigaliojantys energetikos politikos reguliavimai. Europos Sąjungos direktyva, pradedanti galioti nuo 2016 metų, energetikos įmones įpareigoja arba uždaryti ES aplinkosaugos standartų neatitinkančias angį deginančias jėgaines, arba įrengti brangius taršos matavimo prietaisus.

Jei kompanijos pasirinkimas uždaryti jėgainę, jai bus skiriamos maksimalios apkrovos valandos veikimui (priklausomai nuo to, kiek teršalų jėgainė pagamina) iki eksploatacijos pabaigos. Toks pasirinkimas – svari iniciatyva deginti daug anglies, ir deginti greitai.

Ar tai reiškia, kad vykstantis anglies pirkėjų sujudimas  išties yra tik trumpalaikis nuokrypis? Tom Brookes iš Europos klimato fondo  – Hagoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos – sako, kad taip. 2008 metais Europos energetikos bendrovės planavo statyti 112 naujų anglimi varomų jėgainių. Nuo tada iš planuotųjų projektų 73 buvo atsisakyta, 14 visai nepasistūmėjo į priekį.

Taigi jis užtikrintas, kad didelis kiekis anglį naudojančių pajėgumų bus prarastas uždarant taršias jėgaines per artimiausius 12 – 18 mėnesių. Nepaisant to, iš planuotųjų lieka du tuzinai anglinių elektrinių, kurios vis dar planuose arba jau statomos. Dar daugiau, jei skaičiuotume paraiškų dėl naujų elektrinių, kurios degins anglį, statybų leidimo išdavimo, kaip daro Vašingtone įsikūręs Pasaulio tyrimų institutas (angl. World Resources Institute), suplanuotų statyti naujų anglį deginančių elektrinių skaičius Europoje siekia 69, su projektuojama daugiau nei 60 GW galia – panašiai tiek, kiek veikia branduolinių reaktorių Prancūzijoje -58. 

Didesnis anglies vartojimas kurį laiką gali tęstis, bent jau kai kuriose šalyse. Bloomberg agentūra detaliai nagrinėjo, kokį poveikį Europos aplinkosaugos standartai turės labiausiai reguliavimo paveiktoms šalims – D.Britanijai, Vokietijai ir Lenkijai. Agentūra patvirtina, kad D.Britanijos anglies galingumai išties sumažės – nuo 33 GW dabar iki 14 GW pilnai įsigaliojus naujoms taisyklėms.

Vokietijos anglį kūrenančių jėgainių pajėgumai vargiai sumažės, kadangi šalyje statomos naujos jėgainės, atitiksiančios griežtesnius aplinkosauginius standartus.

Šis anglies renesansas aukštyn kojom verčia ES aplinkosaugos politiką, kurią parlamentarai mėgsta pristatyti  kaip sektiną modelį likusiam pasauliui. Europos valstybės tikėjosi taršią anglį palengva išstumti iš elektros gamybos. Priešingai, jos užimama rinkos dalis jau kuris laikas auga.

Europa 2020 metais siekia išmetamo CO2 emisijas sumažinti iki 80% 1990-ųjų lygio. Padedant recesijai, 2009 metais atrodė, kad tikslas beveik pasiektas – CO2 buvo išmesta 17 proc. mažiau. Visgi 2010 tarša pradėjo didėti. Bloomberg skaičiuoja, kad elektrinių išmetamas dioksido kiekis  2012 metais augo 3 proc., tai lėmė bendrą CO2 emisijų padidėjimą 1 proc. (lyginant su 2011). 

Teorijoje anglies dioksido kaina (ją suteikia ETS, angl. Emission Trading System) turėjo užkirsti kelią tokio scenarijaus išsipildymui. ETS gaunama CO2 kaina iš principo privalėjo kilti: kai išmetama daugiau CO2, reikia įsigyti daugiau taršos leidimų, kuriais paremta minėtoji schema.

Pagal ekonomikos teoriją, didėjant paklausai jaučiamas spaudimas kainai. Taigi tikėtasi, kad CO2 kaina 2012 metais, deginant daugiau anglies, išaugs. Tačiau realybėje kreditų emisijoms kaina beveik visus metus išliko nepakitusi ir svyravo 6 – 8 eurų tonai intervale (žiūrėti lentelėje viršuje).

Per didelis leidimų emisijoms kiekis

Problema apibrėžiama sekančiai: kai prekybos emisijomis schema buvo sukurta, reguliatoriai kompanijoms suteikė dosnius kreditus teršti – dalinai dėl lobizmo pastangų ir nenumatytos ekonominės krizės.

Ši gausa viršijo emisijų schemos poveikį anglį deginančioms elektrinėms. 2012 metų lapkritį Europos Komisija, ES vykdančioji institucija, pateikė pasiūlymą pašalinti dalį perteklinių kreditų taršai. Bet siūlymas, kuriam ypač prieštaravo Lenkija, gali ir neatnešti efekto, kurio Komisija tikisi. 

Netikrumas dabartinėje politikoje auga. Europa ant stalo turi aibę kitų problemų, taigi niekas nejaučia alkio sudėtingiems sprendimams energetikoje. Vienas iš jų – kaip išsaugoti ETS sistemą. 2014-aisiais pasikeis Europos Parlamento ir Europos Komisijos sudėtis, tai reiškia, kad Europinio mąsto sprendimai energetikoje, tikėtina, bus atidėti bent porai metų. Europos tikslai energetikoje (emisijos ir efektyvumas) numatyti pasiekti 2020 metams. Šis atidėliojimas leidžia spėti, kad numatyti tikslai gali vėluoti – tikėtinipaskutinės minutės sprendimai.

Susidūręs su tokiu nežinomumu, verslas daro tai, ko iš jo ir tikėtumeisi – iškeliauja kitur. Jasse Scott, aplinkos politikos galva EURELECTRIC – elektros gamintojų asociacijos – užklausė Europos energetikos bendrovių, dirbančių tarptautinėje rinkoje, kur jie ketina investuoti per artimiausius 5 metus. 85 proc. atsakė – „už ES ribų“.

Jei energetikos politika veiktų kaip planuota, atsinaujinančių išteklių elektros energija palengva perimtų vis didesnę dalį visos gamybos, tai lemtų Europos apsirūpinimą daug žalesne energija. Bet šiai dienai ES energetikos politika skatina paties taršiausio kuro  naudojimą, didėjančias dioksido emisijas ir energetikos bendrovių finansinius sunkumus. Dar daugiau, nukreipiant energetikos bendrovių investicijas už ES sienų.

Europos Sąjungos klimato komisaras Connie Hedegaar, mėgsta tvirtinti, kad energetikoje ir CO2 emisijose Europa „lyderiaudama rodydama pavyzdį“. Dabartinė situacija rodo ką kitą.

Straipsnis parašytas remiantis The Economist „EUROPE’S ENERGY POLICY DELIVERS THE WORST OF ALL POSSIBLE WORLDS“ publikacija.

Autorius: Benediktas Raulušonis, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija, www.leka.lt

2013.05.15


Prisijunkite prie diskusijos