Tautos istorinę atmintį nori uzurpuoti liberalai


Print

Esu dalyvavęs įvairiuose renginiuose, kur piktintasi, kad istorijos vadovėliai nutyli arba neteisingai traktuoja partizanų kovas, 1941-ųjų birželio sukilimą; kad nepastatyti paminklai Lukiškių aikštėje, kad istorikų knygose niekinamas Margiris, Vytautas, Basanavičius, Smetona; pataikūniškai minimi arba visai nutylimi kai kurie Lietuvos-Lenkijos istorijos faktai…

Per du ribotos nepriklausomybės dešimtmečius beveik praradome Tėvynės meilės jausmą, bėgame iš Lietuvos ne tik dėl ekonominių sunkumų, bet ir dėl abejingumo savo tautai, jos kultūrai, istorijai…

Reikia kažką daryti.

Ir dar praėjusios kadencijos metu grupė Seimo narių užregistravo „Lietuvos Respublikos tautos istorinės atminties įstatymo“ projektą.

Koks kilo triukšmas! Į visas aukščiausias valdžios instancijas pasipylė „dideli susirūpinimai“, nes toks įstatymas „abejotinas ir kenksmingas“, jį vertiname „kaip bandymą cenzūruoti istorinę atmintį“. Toks įstatymas „diskredituoja šiuolaikinę Lietuvą“…

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gruodžio 11 dienos posėdyje svarstė Tautos istorinės atminties įstatymo projektą.

Komiteto biuro patarėja Asta Šutinienė informavo, kad parengti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, švietimą, puoselėti valstybinių švenčių, atmintinų datų bei atmintinų metų įamžinimo tradicijas, nustatyti įstatymu reglamentuotų valstybės institucijų, atsakingų už Tautos istorinės atminties įtvirtinimą, funkcijas, veiklą  ir prioritetus.

Komiteto nariai aptarė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Valentino Sventicko, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio, Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovų, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos edukologijos universiteto prof. Eugenijaus Jovaišos, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano dr. Andriaus Vaišnio pastabas ir pasiūlymus dėl Tautos istorinės atminties įstatymo projekto.

Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui, įvertinus ir atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Vyriausybės pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus, piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.

Reikia kažką daryti, kad toks įstatymas nebūtų priimtas!

Ir Seimo liberalai, vadovaujami Eligijaus Masiulio, į Seimo Konstitucijos salę sukvietė  jiems pasaulėžiūriškai artimus istorikus (žūrėkite čia skelbiamas nutraukas), kad šie dar kartą pasipiktintų bandymu išsaugoti Tautos istorinę atmintį, sustabdytų Tautos niekinimą bei valstybės naikinimą.

Man atrodo, kad Masiuliui, Steponavičiui, Plečkaičiui ši diskusija nelabai pavyko ta prasme, kad net „tikrieji“ istorikai ne vien tik neigė, piktinosi įstatymo projektu, bet ir bandė jį tobulinti. Diskusijos rengėjams  „kortas“ gerokai  „sumaišė“ rezistentas Antanas  Terleckas, perskaitęs grupės istorikų, signatarų, visuomenės bei politikos veikėjų „Pareiškimą“ dėl kovo 6 d. LR Seime rengiamos konferencijos „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“.

Š.m. kovo 6 d. Seime yra rengiama konferencija labai svarbiu visai Lietuvai ir jos piliečiams klausimu „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“. Šis klausimas – kaip dera požiūris į istoriją su realia politika, rūpi visiems sąmoningiems Lietuvos piliečiams, nepaisant jų pasaulėžiūros bei politinių įsitikinimų.

Tuo tarpu tautos istorinę atmintį nori uzurpuoti ne pati populiariausia politinė jėga – liberalai bei jiems pasaulėžiūriškai artimi istorikai. Tarp pranešėjų nėra nė vieno kitų įsitikinimų istoriko ar visuomenės veikėjo, jiems palikta statisto ar eilinio diskusijos dalyvio rolė. Neabejojame, kad žiniasklaidoje konferencijos išvados bus tendencingai pristatytos kaip vyraujančios bei rekomenduotinos Švietimo sistemai ir kitoms humaritarinėms institucijoms. Neigiant Tautos istorinę atmintį, niekinama Tauta ir rengiama dirva svetimos kultūros invazijai bei Valstybės naikinimui. Protestuojame prieš tokią neleistinai vienašališką svarbaus Lietuvos likimui klausimo uzurpavimą. Istorija ir jos poveikis politikai rūpi visiems Lietuvos piliečiams be išimties.

Pasirašė: Bronislovas Genzelis, signataras, Romualdas Ozolas, signataras, Algirdas Patackas, signataras, Antanas Terleckas, rezistentas, Eugenijus Jovaiša, istorikas, Tomas Baranauskas, istorikas, Antanas Tyla, istorikas, Alvydas Butkus, kalbininkas, Valentinas Stundys, Seimo narys, Rytas Kupčinskas, Seimo narys.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.03.10; 09:14


Prisijunkite prie diskusijos