Tebūnie tai priekaištas ( 9 )


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia naują ištrauką iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Tebūnie tai priekaištas XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu. Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.

Pirmojoje dalyje prisiminėme 1919-uosius metus. Šiandien žvelgiame į 1927-uosius. Paskutinėje dalyje pateiksime pavyzdžių, kaip lenkai su lietuviais Vilniaus krašte elgėsi 1928-aisiais metais.

1927 metai 

Sausio mėn.

1 d. Nepriklausomojoje Lietuvoje Vilniui Vaduoti Sąjunga turi 28 skyrius su 806 nariais…

3 d. Į Maksiūnus (Švenčionių aps., Linkmenų valsč.) atvyko lenkų mokytojas, kuris, šaltyšiaus padedamas, ėmė varyti vaikus į lenkų mokyklą.

Apie 15 d. Vilniaus lenkų arkivyskupas Jalbžikovskis dėl “Vilniaus Aido” straipsnių apie lietuvių persekiojimą bažnyčioje pasišaukė kelis Vilniaus lietuvių kunigus ir lenkų kapitulos narių akivaizduoje smarkiai juos subarė.

27 d. Kaune mirė buvęs 1918-1925 m. Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius, kurį Vilniaus lenkų politikai visą jo vyskupavimo laiką persekiojo, nes jis kliudė jiems lenkinti lietuvius ir gudus.

29 d. Vilniuje šv. Mikalojaus bažnyčioje gedulingos pamaldos už arkivyskupą J.Matulevičių. Kun. K.Čibiras sakė pamokslą. Bažnyčia buvo pilnutėlė. Tą pačią dieną bazilikoje laikė pamaldas už arkivyskupo Matulevičiaus vėlę arkivyskupas Jalbžikovskis, kuris 1926 m. rugsėjo mėn. užėmęs Vilniaus arkivyskupų vietą po vysk. Matulevičiaus įpėdinio, mirusio į Vilnių dar neatvykus Ciepliako, ėmė kilnoti lietuvių kunigus į gudų parapijas ir šiaip padėjo lenkams skriausti lietuvius

Kaune, bazilikos kriptoje, greta Vyskupų Valančiaus, Paliulionies ir Cirtauto, palaidotas arkivyskupas J.Matulevičius.

Vasario mėn.

5 d. Vilniuje susirgo Lietuvių Mokslo Draugijos pirmininkas dr. J.Basanavičius, nukritęs nuo kėdės ir skaudžiai sudaužęs šoną. Pasimirė vasario 16 d.

16 d. Vilniuje šv. Mikalojaus bažnyčioje pamaldos su kun. V.Taškūno pamokslu ir konservatorijos mokinės V.Kasperavičiūtės “Ave Maria” giedojimu…

16 d. Vilniuje, suėjus 9-eriems metams nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, kurį pirmas pasirašė dr. J.Basanavičius, ir susirinkusiai Pirklių klube sukaktuvių iškilmėse Vilniaus lietuvių visuomenei giedant tautos himną, 18 val. 50 min. šis didysis lietuvis ramiai mirė Lietuvių poliklinikoje.

birziska_mykolas17 d. Kaune gauta per Daugpilė žinia apie dr. J.Basanavičiaus mirtį. Ministerių Kabineto nutarimu penkias dienas (ligi vasario 22 d.) skelbiamas Nepriklausomajai Lietuvai gedulas.

Tuo metu neįvyksta jokių pasilinksminimų, vakarėlių, balių; kurie buvo paskelbti, dabar atšaukiami.

Karininkai ir jų šeimos, valdininkai, studentai, sportininkai ir šiaip lietuviai ligi vasario 22 d. užsidėjo gedulo ženklus. Dr. J.Basanavičiaus vardo Kauno Karo Ligoninė gedėjo visą mėnesį.

Kun. doc. J.Tumas-Vaižgantas per radio padarė Lietuvai (nepriklausomai ir okupuotai) pranešimą apie dr. Basanavičiaus mirtį ir reikšmę.

20 d. Vilniuje 13 val. atidaryta visuomenei Lietuvių poliklinikos salė su dr. J.Basanavičiaus kūnu; velionis perjuostas per petį plačiu valstybinių spalvų kaspinu; prie karsto skautų sargyba su gedulinga vėliava…

21 d. Vilniuje dr. J.Basanavičius palaidotas Rasų kapinėse… Rasose prie kapo kalbėjo 15 kalbėtojų (11 lietuvių, 2 lenku, gudas ir žydas)… Ant kapo sudėta apie 70 vainikų: apie 25 nuo Vilniaus lietuvių organizacijų…

21 d. Nepriklausomojoje Lietuvoje gedulo diena laidojant Vilniuje dr. Basanavičių. Iš ryto pamaldos ir eisenos, 12 val. visur sustabdytas judėjimas vieną minutę, kai iš Vilniaus bazilikos buvo nešamas dr. Basanavičiaus karstas. Vakare paskaitos ir pranešimai.

Kovo mėn.

Apie 1 d. Kaniūkuose (Lydos aps. Beniakainių par.) lenkų nubausta už vaikų mokymą lietuviškai 19 tėvų ir motinų…

8 d. Nepriklausomosios Lietuvos pašto įstaigos pradėjo pardavinėti gedulo laidos pašto ženklus dr. J.Basanavičiui paminėti.

Apie 15 d. Tverečiuj (Švenčionių aps.) lenkas puolė peiliu išeinant iš bažnyčios A.Povilėną, kuris buvo lietuvių kalbos gynėjas bažnyčioje; lenkų policija atsisakė puoliką suimti.

18 d. Vilniaus lenkų universiteto senatas patvirtino Vilniaus lietuvių studentų sąjungą, kuri dar nepatvirtinta veikė daugiau kaip metus; senatas privertė sąjungą atsisakyti nuo lietuvių kalbos antspaude ir blankuose…

Balandžio mėn.

Apie 25 d. Laikinasis Vilniaus Lietuvių Komitetas nutarė nedalyvauti oficialiame Aušros Vartų Panelės Švenčiausios paveikslo vainikavimo iškilmių rengime; kad būtų pabrėžta, jog iškilmės neprivalo turėti lenkų joms daromo politinio pobūdžio, o tiktai religinio, lietuviai nutarė iškilmėse dalyvauti skyrium laikydamiesi.

Gegužės mėn.

24 ir 25 d. Nočioj (Vilniaus-Trakų aps.) keliose vietose atsiklaupusios lietuvių minios prašė atvykusį Vilniaus lenkų arkivyskupą nekelti klebono kun. Jono Kuzminsko į tolimųjų gudų parapiją, bet arkivyskupas nesutiko atmainyti savo sprendimo.

Apie 25 d. Varėnos (Vilniaus-Trakų aps.) lenkų taikos teismas nubaudė už mokymą lietuviškai mokytojus: Bronę Čibiraitę, Juzę Kazakevičiūtę, Aleks Babravičių ir Stasį Jankauską po 15 lenk. auks. arba 20 parų, o Eleną Seliukaitę 100 auks. arba 14 parų.

28 d. Varėnos (Vilniaus-Trakų aps.) lenkų taikos teisėjas liepė Pavosupio k. (Kaniavos valsč.) Tamulevičienei, kuri, būdama liudytoja, kalbėjo lietuviškai, užmokėti 5 lenk. auks vertėjui. Teisėjas šioje ir kitose bylose tyčiojosi iš lietuviškų pavardžių, iškreipdamas jas ir sakydamas : “Možna język zlamač” (Galima liežuvis sulaužyti).

29 d. Valkininkų parapija (Vilniaus –Trakų valsč.) gražiai priėmė Vilniaus lenkų arkivyskupą. Visur tik lietuviškai kalbėta, net tų, kurie paprastai dėjosi lenkais. Čižiūnų, Dargužių ir Naujienos k. jaunuomenė (116 raitelių) pasitiko pasidabinusi save ir žirgus kaspinais, su lietuviškomis tautinėmis vėliavėlėmis rankose, dainuodama lietuviškas kariškas dainas. Lenkai mėgino nuplėšti kaspinus ir vėliavėles, baidė kalėjimu ir reikalavo iš arkivyskupo pusės pamokslų lenkiškai…

Birželio mėn.

17 d. Vilniaus lietuviai kreipėsi raštu (pasirašė daktarienė Emilija Vileišienė, Kast. Stašys, P.Linarskis, Petronėlė Bizokaitė, M.Žukauskaitė ir O. Kubiliūtė) į Vilniaus lenkų arkivyskupą Jalbžikovskį dėl lotyniško parašo nuėmimo ir žadamo jį pakeisti lenkišku Aušros Vartų koplyčioje; šis protestas, nesant arkivyskupui Vilniuj, įteiktas vyskupui sufragan. K.Michalkevičiui.

Liepos mėn.

26 d. Iš Vilniaus Lukiškio kalėjimo išleista Pučkornės (Vilniaus-Trakų aps., Valkininkų valsč.) mokytoja El..Seliukaitė, kurią lenkų teismas nuteisė už vaikų mokymą lietuviškai 100 lenk. auks., arba 2 savaičių kalėjimu. Kalėjime lenkai ją laikė kartu su kriminalistėmis ir pristatė su jomis prie darbo.

Rugpiūčio mėn.

15 d. Širvintuose (Nepriklausomojoje Lietuvoje, Ukmergės aps.) atidengtas paminklas 1920 m. žuvusiems prieš lenkus Lietuvos kariams. Pamaldas laikė 1922 m. Vilniaus tremtinys, Kaišiadorių vyskupas J.Kukta. Prezidentas A.Smetona prakalboje pažymėjo žuvusius Širvintų mūšiuose karius palikus praskintą kelią į Vilnių ir lyg senovės graikus, pastojus priešams kelią į jų gimtąją šalį.

Apie 25 d. Nočioj (Vilniaus-Trakų aps.), iš kurios lenkai išėdė į mozūrų kraštą kun. J.Kuzminską ir pastatė lenkininką kun. K.Šileiką, keliasdešimt lietuvių moksleivių pagiedojo bažnyčioje Marijos giesmę lietuviškai; po to keletą šventadienių kunigas barė juos per pamokslus. 

Rugsėjo mėn.

23 d. Į Punską (Suvalkų aps.) iš vakaro atvykusi lenkų kariuomenė ir policija iš kelių valsčių suėmė 13 lietuvių… Visi suimtieji kreipėsi į Laikinąjį Vilniaus Lietuvių Komitetą prašydami užtarti, kad tardant jų nemuštų, kaip kad pirmą kartą suimdami lenkai juos mušė.

27 d. Vilniaus lenkų pažymėta kaip parašymo diena “28 Varniuose (Nepriklausomojoje Lietuvoje) internuotų lenkų mokytojų laiško”, kuriame jie neva kreipęsi į Lenkų vyriausybę ir civilizuotą pasaulį, kad neleistų Lietuvos vyriausybei “skriausti lenkų”. Laiškas parašytas Vilniuje Pilsudskio įsakymu lenkų visuomenei prieš lietuvius sukelti: Varniuose nebuvo nė vieno lenko mokytojo, bet Pilsudskis ruošėsi pulti Vilniaus lietuvių mokyklas ir vaikėjus.

Spalių mėn.

4 d. Vilniaus “Ryto” švietimo draugija gavo lenkų kuratoriaus dr. A.Rynevičiaus raštą, kuriuo uždaroma 42 lietuvių pradžios mokyklos…

5 d. Naktį iš 4 į 5 lenkai padarė lietuviams daugybę kratų ir suėmimų Vilniaus mieste ir provincijoje…

5 d. Vilniaus lenkų švietimo kuratoriaus A. Rynevičiaus įsakymu uždaryta Vilniaus lietuvių mokytojų seminarija, veikianti nuo 1915 m. spalių mėn. (12 metų); kuratoriaus rašte ji pavadinta “priešingos lenkų valstybingumui akcijos sargyba”.

9 d. Nepriklausomojoje Lietuvoje Vilniaus iš lietuvių atėmimo sukaktuvės: gedulo diena. Visur iškabintos tautinės vėliavos, perrištos juodu šydu. Laikraščiai išėjo juodais rėmeliais. Studentai padengė kepuraites juodu šydu. Iš ryto pamaldos už žuvusius dėl Vilniaus, 12 val. – susikaupimo, tylos valandėlė, visoje Lietuvoje sustojus judėjimui vieną minutę…

11 d. Lietuvos užsienių reikalų ministerio A.Voldemaro telegrama Tautų Sąjungai dėl lenkų uždarymo lietuvių mokytojų seminarijos ir pradžios mokyklų Vilniaus krašte.

14 d. Iš Vilniaus krašto lenkai ištrėmė 12 asmenų…

19 d. Lietuvos vyriausybė pasiuntė Tautų Sąjungai protestą dėl spalių 14 d. ištremtų iš Vilniaus ir Suvalkų-Seinų krašto piliečių (kunigų Dvaranausko, Raštučio, Karvelio ir Venciaus ir kelių pasauliečių).

23 d. Laikinojo Vilniaus Lietuvių Komiteto protestas dėl mokytojų seminarijos ir 49 pradžios mokyklų uždarymo…

Lapkričio mėn.

1 d. Vilniaus lenkų vaivados Vl. Račkevičiaus nurodymu, lenkų laikraščiai paleido melagingą žinią, jog ištremtieji iš Vilniaus krašto spalių mėn 14 d. kunigai, ypačiai kun. Jonas Karvelis, o taip pat kanauninkas P.Dvaranauskas ir kun. Stan. Vencius Nepriklausomojoje Lietuvoje agituoją prieš Lenkiją; mat, lenkų vyraiusybė stengėsi rasti pasiteisinimo Tautų Sąjungai, kuri spyrė ją prisiimti atgal ištremtuosius.

2 d. Vilniuje apie 1000 lietuvių moksleivių tvarkingai su vainikais ir žvakėmis, o skautai su žibintuvais, giedodami šventas giesmes ir stebindami praeivius savo tvarka ir rimtumu, nuėjo per miestą į Rasas, kur prie J.Basanavičiaus kapo nuo pat ryto stovėjo skautų garbės sargyba su nulenkta juodo gedulo vėliava…

5 ir 6 d. Rygoje emigrantų plečkaitininkų “kongresas”, kuriam lenkų buvo pavesta Lietuvos vardu išsižadėti Vilniaus. Suvažiavusiems lietuvių emigrantams emigrantas Pr. Vikonis pranešė, jog lenkų atstovas Latvijai Lukasevičius, kuris 1920 m. spalių mėn buvo suruošęs Suvalkų apgaulę, Lenkų vyriausybės vardu pažadėjo pinigais ir kitaip padėti nuversti Lietuvos vyriausybę, jei emigrantai pripažins Vilnių lenkams. Vikonis viešai pakaltino Plečkaitį gavus iš lenkų valdžios “Judošiaus grašių”. Plečkaičiui pravedus 25 balsais prieš 18 naudingą lenkams rezoliuciją Vilniaus klausimu, nepasidavę lenkams emigrantai išėjo, o liko tik Plečkaitis su savo atvykusiais iš Vilniaus vienminčiais.

5 d. Vilniuje pasirodė lietuvių emigrantų laikraštis – “Socialdemokratų organas” “Pirmyn”, lenkų pinigais leidžiamas ir Lietuvos universiteto Kaune buvusio studento Pr. Ancevičiaus, vėliau kitų, redaguojamas. Vilniaus lietuviai jį suboikotavo, kaip ir kitą lenkų leidžiamą Vilniaus laikraštį – “Vytį”.

12 d. Lietuvos švietimo ministerija leido kalbėti mokyklose Vilniaus maldą ir sutiko įvesti paskaitas apie pavergtą Vilnių bei kovą dėl jo atvadavimo.

23 d. Vilniuje Varšuvos maršalo J.Pilsudskio pasitarimas Lietuvos dalyku su Varšuvos užsienių reikalų ministeriu Zaleskiu, gen. Pristoru, atstovais Rygoje Lukasevičium ir Maskvoje Pateku, užsienių reikalų ministerijos rytų skyriaus vedėju Holuvka ir štabo karininkais….

25 d. Lietuvos užsienių reikalų ministerio A.Voldemaro II nota Tautų Sąjungai apie nedraugingus Lietuvai Lenkijos žygius: kaip lenkai, be mokyklų uždarymo, suėmimų ir “28 lenkų mokytojų” laiško suklastavimo, dar provokavo lietuvius ištremdami 12 žmonių ir juos šmeiždami, pramanydami nesamus persekiojimus lenkų, lietuvių neva ruošiamas lenkams pulti gaujas, o po to organizuodami Rygoje lietuvių emigrantų suvažiavimą prieš Lietuvos vyriausybę, ruošdami emigrantų įsiveržimą į Lietuvą.

Gruodžio mėn.

3 d. Gervėčių (Vilniaus-Trakų aps.) parapijos delegatai Br. Juodzevičius ir Mileišis įteikė lenkų arkivyskupui Jalbžikovskiui Vilniuje prašymą grąžinti Gervėčių bažnyčioje sumažintas ligi 1 karto mėn. lietuvių kalbos teises, kurių, be to, lenkams spalių 5 d. uždarius kleboną Ambr. Jakovanį į kalėjimą, lenkas vikaras kun. Romeika visai nepaisė. Raštą pasirašė 684 gyventojai…

10 d. Ženevoj Tautų Sąjungos nutarimas verčia Lietuvą tartis su Lenkais po to, kai Lietuvos atstovas ministeris pirmininkas prof. A.Voldemaras pareiškė, jog Lietuva nelaiko savęs karo stovyje su Lenkais, o Lenkų atstovas maršalas J.Pilsudskis pareiškė, jog Lenkai pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę. Pilsudskiui paspaudus Voldemarui ranką, “Vilniaus Aidas” priminė, jog 1920 m. Lenkų atstovas Paderevskis taip pat buvo Lietuvos atstovo Voldemaro ranką paspaudęs, po ko lenkai tuojau sulaužė Suvalkų pažadus.

10 d. Lydoje ruošiamų “Lietuvos sukilėlių” būryje 76 vyrai, kurių apie 50 lietuvių emigrantų, o visi kiti samdyti Rygos, Vilniaus bedarbiai.

1927 metais Vilniuje išspausdinta apie 10 knygų lietuvių kalba; be to, kai kurių vilniečių išspausdintos kelios knygos Nepriklausomojoje Lietuvoje.

Nuotraukose: „Vilniaus Golgotos“ viršelis ir knygos sudarytojas Mykolas Biržiška.

2011.09.15


Prisijunkite prie diskusijos