Teisinė pagalba ar kolaboravimas?


Print

Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Jasteržemskis dar 2000 m. buvo pareiškęs, kad, operatyviniais duomenimis, „banditų formuotėse Čečėnijoje buvo samdinių iš Lietuvos“. Jis teigė, kad didžiąją dalį jų sudarė lietuviai inžinieriai, kurie „padėjo banditams išmokti dirbti su karo technika ir statyti įtvirtinimus“.

Tokių kaltinimų Lietuvai pasigirsdavo ir per pirmąjį Čečėnijos karą. Tiesa, tuomet buvo teigiama, kad čečėnų pusėje kovoja snaiperės iš Lietuvos, žinomos „baltųjų pėdkelnių“ vardu. Kadangi tie lietuvių inžinierių ir „baltųjų pėdkelnių“ būta pakankamai miklių, jų sugauti ir priversti prisipažinti darius „teroristinius“ išpuolius prieš Čečėniją okupavusią rusų armiją nepavyko, paskleistas mitas subliuško, nes tokių „teroristų“ tikrai nebuvo. Beliko juos „pagaminti“, o tam sąlygos po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolio Amerikoje radosi palankios. Kovai su terorizmu JAV skyrė milžiniškas lėšas, o Rusija, čečėnų kovotojų priešinimąsi okupacijai įvardijusi teroristiniai veiksmais, iš savo vargano biudžeto taip pat pinigų negailėjo. Lietuvos valstybės saugumo departamentui (VSD) pakvipo lengvai prieinami pinigėliai iš Rytų ir Vakarų.

Teroristų „gamyba“

Rengti lietuvių teroristus Rusijoje būtų buvę neapdairu, nes kokie landūs žurnalistai kėslus galėjo demaskuoti. Labai panašu, kad palankiausios sąlygos tokiai „gamybai“ gangreit aptiktos Lietuvoje, Lietuvos saugumiečių rankomis, juolab, kad tai tarnybai vadovavo (1999–2007) kagėbė rezervo karininkas Arvydas Pocius, kurio ištikimi parankiniai departamente tebedirba iki šiol. „Pagaminus“ bent vieną teroristą bei jį demaskavus, Lietuvos saugumiečiams būtų lėšos, liaupsės ir ordinai, o Rusijai – naujas koziris kaltinti Lietuvą teroro Rusijoje organizavimu. Todėl ir ėmėsi VSD vienos klaipėdietės „globos“, jos provokuojančio ugdymo teroriste.

Ir štai, po sprogimų Maskvos metro 2010 m. kovo 29 d., Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacijos apie Eglę Kusaitę, kaltinamą teroro aktų organizavimu. Teigta, kad ji galėjo būti prisidėjusi prie sprogimų stotyse „Lubianka“ ir „Kultūros parkas“, nes turėjo Maskvos metro schemą (jis pardavinėjamas spaudos kioskuose). Pagal Rusijos specialiųjų tarnybų versiją E. Kusaitė galėjo būti trečia mirtininkė, taip ir nesuspėjusi pasiekti vietos, kur turėjo susisprogdinti, nors tuo metu ji jau pusę metų sėdėjo kalėjime. Šiai informacijai nepasitvirtinus, Lietuvos generalinė prokuratūra pakeitė kaltinimus, ji pareiškė, kad E. Kusaitė ketino susisprogdinti viename iš Rusijos karinių objektų.

Teisinė pagalba ar kolaboravimas su teroristine valstybe

Kai po dviejų dešimtmečių minime Medininkų žudynes, sausio 13-osios aukas Vilniuje, kai prisimename Rusijos spec. tarnybų nužudytus keturis Čečėnijos prezidentus, Rusiją galime įvardinti kaip teroristinę valstybe. Prašymai Rusijos vadovams suteikti teisinę pagalbą dėl Lietuvoje iškeltų bylų Medininkuose bei Vilniuje atgarsio nesulaukia, yra ignoruojami, tačiau Lietuvos Valstybės saugumo departamentas be skrupulų su prašymais ir be jų teikia Rusijos spec. tarnyboms paslaugas, leidžia tų tarnybų tardytojams šeimininkauti Lietuvoje, tardyti Lietuvos pilietę Eglę Kusaitę, teisėsaugos darbuotojai važinėja į Maskvą konsultuotis. Tokį vienašalį „apsikeitimą“ teisine pagalba kitaip, kaip kolaboravimu, neturėtume vertinti.

Akivaizdų kolaboravimą galima įžvelgti Lietuvos prokuratūros ir teismų veiksmuose. Vien E. Kusaitei sukurpta byla dėl įtariamų ketinimų įvykdyti teroristinį aktą neturi teisinio pagrindo, nors kažkam taip galėjo pasirodyti per specialiai provokuojamus teisiamosios pasisakymus. Pats bylos nagrinėjimas uždaruose teismo posėdžiuose, po abejotinos švaros teisėjų mantijomis, tiesiogiai rodo įtariamo kolaboravimo slėpimą nuo visuomenės.

E. Kusaitės bylos aplinkybės visuomenei tapo pakankamai gerai žinomos, todėl tikėtina, kad visuomenė vienašalį teisinį bendradarbiavimą, prilygstantį tikram kolaboravimui su nedraugiška valstybe, sugebės sustabdyti. Neturėtume pamiršti, kad Lietuva yra ES narė, kuri turi visas galimybes pasiprašyti padėti apsiginti nuo savos, tampančios kitos valstybės parankine, teisėsaugos. Tačiau tokios gynybos pirmučiausia turi imtis mūsų valstybės atitinkamos institucijos. Tylėjimas minimu atveju prilygsta dalyvavimui nusikaltime.

Gintaro Visocko nuotraukoje: Lietuvos teisėsauga bando įrodyti, kad Eglė Kusaitė (dešinėje) yra teroristė.

2011.01.13


Prisijunkite prie diskusijos