Teisinė sistema, susijusi su ikimokyklinio amžiaus vaikais, funkcionuoja nepakankamai


Print

Gruodžio mėnesį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko konferencija „Studentų moksliniai darbai“, skirta Nobelio dienai paminėti. Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) ikimokyklinės edukologijos II kurso magistrantė Judita Kazlauskaitė konferencijoje skaitė pranešimą tema „Ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisės“.

Studentė pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, sietinų su ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisėmis, o teisinė sistema, susijusi su ikimokyklinio amžiaus vaikų apsauga, funkcionuoja nepakankamai.

Magistrantė UMF sekcijoje užėmė II vietą. Konferencija vyko vienu metu visuose 7 fakultetuose, pranešimus skaitė 39 studentai.

Konferenciją atidaręs ir sveikinimo žodį taręs LEU mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas sakė, kad studentų mokslinės veiklos plėtojimą laiko viena iš prioritetinių sričių: „Be deramo mokslo veiklos lygio nėra Universiteto. Nesvarbu, ką jis berengtų, mokytojus ar teisininkus. Be mokslinės veiklos negali būti ir kokybiškų studijų. Apskritai magistrantūros ar doktorantūros studijos yra mokslinės, todėl aktyvi ir įvairiapusiška studentų mokslinė veikla – esminė Universiteto mokslinė veiklos dalis“.

J. Kazlauskaitė pranešime pabrėžė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams, kaip ir visiems kitiems, turi būti užtikrinama visapusiška jų teisių ir interesų apsauga, sudarytos visos įmanomos galimybės jiems jaustis saugiai, vystytis ir tobulėti. Studentė, išnagrinėjusi Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliekamus tyrimus, nurodo, kad vaiko teisių apsaugos klausimai analizuojami įvairiais aspektais, juose išryškinamos vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo aktualijos (Kairienė, 2007; Pūras, 2012; Grugel, 2013; Lundy, 2012;Adamson, 2013; Sedletzki, 2013).

Pabrėžiama, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plačiai gvildenamos mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, netekusių tėvų globos, teisės, ieškoma geriausių sprendimo būdų.

Išnagrinėjusi vaiko teisių reglamentavimą įvairiose Europos valstybėse, J. Kazlauskaitė akcentuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrajame komentare Nr. 7 („Vaikų teisių įgyvendinimas ankstyvojoje vaikystėje“, 2005) išskirtą 3 straipsnį, kuriame teigiama, kad ankstyvojo amžiaus vaikams turi būti taikomos specialios apsaugos priemonės pagal jų besikeičiančius gebėjimus, įgalinančius palaipsniui naudotis savo teisėmis.

Apžvelgdama Europos Komisijos rekomendacijas (2013), magistrantė pabrėžė didesnį vaikų, netekusių tėvų globos, pažeidžiamumą, nurodė skirti dėmesį vaikų interesams, siekiant įgyvendinti jų teises ir užtikrinti kokybišką, augimui ir vystymui(si) palankią aplinką.

Pastebėta, kad pastaruoju metu Europos dokumentuose ypač išryškinamas globos įstaigų pertvarkos poreikis. Bendrosiose europinėse gairėse dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos (2012) nurodoma sukurti kitų vaikų globos paslaugų formų, kurios būtų orientuotos į vaikų teises ir tinkamą jų įgyvendinimą. 

Pranešimo metu taip pat pristatytos vaikų patekimo į institucinę globą pagrindinės priežastys ekonomiškai išsivysčiusiose ir išgyvenančiose pereinamąjį ekonominį laikotarpį Europos valstybėse. Atskleista, jog ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse dauguma (69 proc.) vaikų patenka į institucinę globą dėl netinkamo elgesio ir nepriežiūros. Tik 4 proc. vaikų atsisakoma dėl negalios.

„Išgyvenančiose pereinamąjį ekonominį laikotarpį valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, pastebima, kad tiek pat vaikų atsisakoma ir dėl nepriežiūros, ir dėl negalios“, – pabrėžė J. Kazlauskaitė.

Konferencijos metu pristatytas tyrimas apie ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisių pažeidimus. Aptarti valstybės lygiu veikiančių valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, apklausos rezultatai.

Pastebėta, kad dažniausiai pažeidžiama vaiko teisė augti šeimoje, teisė į asmeninį gyvenimą ir neliečiamybę, teisė į kokybišką ikimokyklinį ugdymą(si), teisė būti apsaugotam nuo smurto ir diskriminacijos. Vaikai patiria patyčias dėl paprastesnių drabužių ir žaislų, nes neturi tokių galimybių, kurių turi vaikai iš pilnų šeimų.

Tyrimo metu prieita prie išvados, kad teisinė sistema, susijusi su ikimokyklinio amžiaus vaikais, funkcionuoja nepakankamai, išryškėja nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nesuderinamumas, vieningo praktinio teisės aktų įgyvendinimo problemos.

Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo epizodiškumas neužtikrina tinkamos ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

„Remiantis apklausos duomenimis, galima konstatuoti, jog iki šiol vykdomi tik pilotiniai tyrimai, o permainos įstatyminiu lygmeniu nevyksta“, – teigė magistrantė. Ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač netekusiems tėvų globos, turėtų būti skiriamas papildomas dėmesys valstybės teisės aktuose, o institucinės globos ir įstatyminės bazės pertvarka sudarytų galimybių labiau užtikrinti vaikų, netekusių tėvų globos, gerovę.

Nuotraukoje: Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) ikimokyklinės edukologijos II kurso magistrantė Judita Kazlauskaitė.

2014.12.31; 01:02


Prisijunkite prie diskusijos