Kas žino, ką galvoja statistinis Lietuvos skaitytojas? Žino teismas


Print

„Cogitationis poenam nemo patitur“ lietuvių kalboje reiškia, kad „niekas neturi būti baudžiamas už savo mintis“. Deja, Lietuvoje jau atėjo laikas, kai teisme galima pasitelkus advokatą (ir dar kažką) nuteisti žurnalistą net už tai, jog jo mintis kas nors galėjo klaidingai suprasti.

 Šią citatą specialiai paėmiau iš vienos labai geros internetinės svetainės, kuri vadinasi. http://www.teismai.lt/lt/.

 2010 metų liepos 16 dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič valstybės vardu paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje kolega žurnalistas Gintaras Visockas buvo kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 dalyje ir 155 str. 1 dalyje. Paprastai kalbant, kolegai buvęs politikas, kandidatas į šalies Prezidentus Česlovas Jezerskas iškėlė privataus kaltinimo ieškinį dėl šmeižto per visuomenės informavimo priemonę ir viešo įžeidimo.

 Nenoriu komentuoti Lietuvos politikų įžeidumo. Tą problemą visi žurnalistai ir taip gerai žino.

 Šį kartą mane labiau domino proceso ir bylos detalės. Kadangi sprendimas dar neįsiteisėjo ir kolega planuoja jį skųsti, todėl pateiksiu savo subjektyvią nuomonę ir mano subjektyvaus matymo subrandintą sprendimo esmę.

 Istorijos pradžia – 2006 metai. Tuomet kolega G. Visockas išleido knygas „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994-2006″ ir „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994-2006 2″. 2009 metais keliuose tinklalapiuose buvo išplatintas to paties kolegos straipsnis pavadinimu „Kuo įdomus Lietuvos Respublikos Prezidento posto siekiantis Česlovas Jezerskas“. Dar vėliau pasirodė publikacija „Prezidento posto siekiantis Česlovas Jezerskas. Kas jis?“.

 Mano asmenine nuomone, visuomenė iš tiesų turi teisę žinoti beveik viską apie kiekvieną politiką, kuris siekia aukščiausio posto valstybėje. Apie viešo asmens veiklą ir jos viešumą teismų praktikoje yra suformuota ne viena nuostata, kuri pažymi ir patvirtina mano nuomonę.

 Tačiau šį kartą, pasirodo, kad aukščiausio valstybėje politinio posto siekiantį Č. Jezerską labai įžeidė keletas frazių. Man ypač įdomi pasirodė viena „įžeidžianti“ frazė. Pacituosiu ją tiksliai:

 „Č. Jezerskas – buvęs imtynininkas profesionalas. O sovietmečiu pačius gabiausius imtynininkus SSRS teritorijoje kontroliavo visagalė slaptoji tarnyba – KGB. Č. Jezerskas skynė pergalę po pergalės, ne sykį lipo ant čempiono pakylos.“

 Daug kartų skaičiau šią frazę. Iš naujo – vėl ir vėl. Bandžiau surasti tuos įžeidimus. Neradau. Bet gal aš kvailas. Gal nesu koks nors „statistinis skaitytojas“? Matyt, taip ir yra. Man šioje citatoje akivaizdžiai į akis krito tik vienas įtartinas dalykas – KGB vykdoma kontrolė. Bet kuo čia dėtas ir kuo kaltinamas Č. Jezerskas? Lyg ir niekuo. Maža to, gali net įtarti, kad vargšai sportininkai buvo kontroliuojami galingosios KGB.

 Tačiau teismas nustatė visai ką kita:

„<…> teiginys nėra žinia apie tai, kad būtent Č. Jezerskas buvo kontroliuojamas TSRS VSK, ir tuo labiau – jo bendradarbiavimo su šia specialiąja tarnyba konstatavimas: tokia žinia šiame teiginyje tiesiogiai nepateikiama. <…> Tačiau pirmas teiginys visų tiriamų publikacijų ir straipsnių knygose kontekste primeta, kaip pasakė specialistė R. Miliūnaitė, statistiniam Lietuvos skaitytojui ir rinkėjui mintį apie tai, kad Č. Jezerskas galėjo bendradarbiauti su TSRS VSK (VSK – tai tas pats minėtas KGB – D.R.). Tai pažymėtina ir rašytiniame įrodyme, pavadintame lietuvių kalbos ekspertizės aktu.“

 Taigi, teismas mano, kad tiesiogiai nieko blogo nebuvo pasakyta, bet panagrinėjus ir „kontekstą“… Jau negražiai buvo pasakyta. Nes teismui pasirodė labai reikšmingas nebe pats tekstas, o mintis apie „statistinį Lietuvos skaitytoją“. Iš kur teismas tokį ištraukė? Kas nustatė ir suteikė kažkam statistinio skaitytojo etiketę? Kokie tokio statistinio skaitytojo požymiai?

 Tai jau nebesvarbu, nes kolega Gintaras Visockas už šią ir dar keletą užgaulių frazių Č. Jezersko atžvilgiu buvo nuteistas. O bausmės dydis, man sunku tuo patikėti, už statistinio lietuvio klaidinimą buvo toks:

 už 2006 metais išleistose knygose viešai užgauliai pažemintą Č. Jezerską skirta 6 250 litų baudos bausmė. Dar tokią pačią sumą baudos teismas skyrė už keliuose straipsniuose interneto svetainėse užgaulioto Č. Jezersko išgyvenimus. Subendrinęs abi sumas teismas paliko „tik“ 10 400 litų bausmę. Č. Jezersko naudai teismas dar skyrė ir 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dar 1 000 litų proceso išlaidoms padengti bei 12 000 litų advokato pagalbos išlaidoms padengti.

 Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Tikiuosi, kolega jį apskųs. O aš bandysiu toliau aiškintis, kaip teismas sugebėjo surasti tą „statistinį“ ir sužinoti, ką tas statistinis skaitytojas turėjo ar galėjo pagalvoti skaitydamas frazę, kuri nors ir pati nėra bloga, bet kelia blogas mintis.

 

P.S. Jei šį tekstą perskaitė statistinis Lietuvos skaitytojas, labai prašau nieko kito, išskyrus parašytą tekstą, nepagalvoti. O tai dar kas nors bus pažemintas ir užgautas. Ir tik dėl to, kad kažkam kažkas pasirodė, nors tekste to ir nebuvo.

 http://www.lzs.lt/, http://www.dainius.org/

 2010-08-10


Prisijunkite prie diskusijos