Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (3)


Print

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Lenkų rašytojo knygoje – daug tendencingų, demagogiškų, lietuvio garbę įžeidžiančių pareiškimų. Lenkijai užtenka įžūlumo: kelis dešimtmečius pačiais žiauriausiais būdais terorizavo lietuvius Vilniaus krašte, bet, užuot atsiprašiusi, atgailavusi, pati drįsta mus kaltinti netinkamu elgesiu, dažnai dar primesdama ir chamų etiketę.

Taigi vadovaujamės pricipu: jei tiesa akių nebado, tai ji neturi badyti nei lietuviškų, nei lenkiškų akių.

Tebūnie ištraukos iš "Vilniaus golgotos" tampa rimtu priekaištu XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu.

Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.

Pirmosiose dalyse prisiminėme 1919-uosius ir 1920-uosius metus. Trečiojoje dalyje apžvelgiami 1921-ieji metai. Paskutinėje dalyje pateiksime pavyzdžių, kaip lenkai su lietuviais Vilniaus krašte elgėsi 1928-aisiais metais.

XXX

Mykolas Biržiška

Vilniaus golgota

1921 metai

Sausio mėn.

18 d. Želigovskio valdžia uždarydino Vilniaus lietuvių laikraštį lenkų kalba “Dzwon Litwy” (“Lietuvos varpas”), o jo redaktorių J.Uogintą patraukė tieson už straipsnelį, kuriuo Vilniaus krašto gyventojai buvo raginami nedalyvauti Vilniaus lenkų Seimo rinkimuose.

22 d. Vilniaus lietuvių gimnazijos mokytojai ir mokytojos pareiškė lenkų vyriausybei protestą prieš pasikartojantį mokytojų ir mokinių areštavimą per pamokas. Lenkai pagyrė žandarus.

25 d. Vilniuje Želigovskio valdžia paskelbė naikinanti cenzūrą, pakeisdama ją konfiskavimais ir pabaudomis ligi 100.000 lenkiškų markių.

Vasario mėn.

16 d. Vilniaus lietuvių visuomenė viešai kėlė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 3 metų sukaktuves. Lietuvių spauda keliomis kalbomis: “Vilnius”, “Straž Litwy” ir “Vilensij Kurjer” (“Vilniaus Kurjeris”) priminė vilniečiams, jog 1918 m. Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta Vilniuje. Šv. Mikalojaus bažnyčioje iškilmingos pamaldos su kun. K.Čibiro pamokslu. Lietuvių gimnazijoje kun. M.Reinio pranešimas apie nepriklausomybę susirinkusiai visuomenei ir svečiams: vysk. J.Matulevičiui, dr. J.Basanavičiui, J.Kairiūkščiui, Tautų Sąjungos Kontrolės Komisijos atstovam ispanui Uskianiui ir japonui Tsu-Tsui, advokatui T.Vrublevskiui, Dr. Vygodskiui, M.Romeriui, gudams Jeremičiui, Kochanovičiui, Hareckiui, Dušeuskiui, Karabačui. Gudų vardu sveikino kun. Ad.Stankevičius. Scenoje – istorijos drama “Mirga”.

22 d. Laikinasis Vilniaus Lietuvių Komitetas protestuoja prieš Vilniaus Miesto Tarybos nutarimą siųsti delegaciją į Paryžių, kuri pareikštų “Vilniaus miesto ir krašto gyventojų” reikalavimą tuojau prijungti šį kraštą prie Lenkų valstybės.

26 d. Vilniuje lenkų valdžios nubaustas 50.000 lenkiš. markių pabaudos lietuvių leidžiamo rusų kalba dienraščio “Vilenskij Kurjer” redaktorius Šatas už vasario 20 ir 22 d. Viktoro Biržiškos straipsnius: “A voz i nynie tam” (“Vežimas vis tebestovi”) ir “Staraja pogudka na novyi lad” (“Senoji gaida nauju būdu”). 

Kovo mėn.

17 d. Netoli Jauniūnų sodž. (Širvintų apyl.) lenkų žandarai nužudė Zibelės koplytėlės kun. K.Lajauskį. Žudikams lenkų teismas 1926 m. rugpjūčio mėn tepaskyrė 8 mėnesius kalėjimo.

Balandžio mėn.

Vilniaus lenkų vyriausybė uždarydino lietuvių dienraščius lenkų kalba “Straž Litwy” ir rusų kalba “Litva”. O taip pat savaitraštį lenkų kalba “Nasza Ziemia”. Jiems atnaujinti kad ir kitokiais vardais ilgą laiką nebedavė leidimo.

10-18 d. Lenkų okupuotųjų Lietuvos pietų Smalėnuose, Peleliuose, Būbeliuose, Dievotišky, Seinuose, Suvalkuose lenkai gaudė, mušė ir plakė lietuvių vaikinus.

17 d. Gervėčiuose (Vilniaus aps.) lenkų milicininkai uždraudė jaunikaičiams lietuviškai dainuoti.

17 d. “Vilniaus” redaktorius M.Biržiška lenkų vyriausybės administracinio teisėjo V.Makarovo nubaustas 50.000 lenk. markių pabaudos už įdėjimą į lietuvišką laikraštį straipsnių lenkų kalba; jei neužsimokėsiąs, gausiąs 6 mėnesius arešto.

29 d. Vilniaus policijos komisaras Nedveckis aprašė M.Biržiškos ir jo giminės baldus išparduoti už atsisakymą sumokėti 50.000 lenk. markių pabaudos. Tą pat dieną Vilniaus lietuviai ėmė rinkti aukas M.Biržiškos pabaudai sumokėti ir skelbti jas “Vilniaus” dienraštyje.

Gegužės mėn.

8 d. Vilniuje lenkų kariai puolė ir išvaikė ant Pilies kalno lietuvių gimnazijos mokines, visaip jas koliodami už kalbėjimą lietuviškai.

16 d. Vilniaus darbininkai ir tarnautojai buvo verčiami rašytis į “Vilniaus gynėjus prieš lietuvius”; kas nesirašė, buvo atstatomas nuo darbo.

Apie 20 d. Rodūnės par. (Lydos aps.) Kargaudų sodž. Ona Vaitiekūnaitė už vaikų mokymą lietuviškai Plikiuose nubausta 1000 lenk. markių pabaudos arba 1 mėn. Kalėjimo.

Gegužės, birželio ir kit. mėn. beveik visose Lydos aps. lietuvių parapijose lenkų kapelionai, karių remiami, panaikino lietuvių pamokslus ir pamaldas, o mokyklų inspektorius J. Voš uždarydino lietuvių mokyklas. Taip buvo Armoniškyje, Asavoje, Balatnoje (Verenave), Beniakainyse, Butrimonyse, Kalesninkuose, Nočioje, Rodūnėje ir kitur. Apie Armoniškį, Asavą, Balatną kareiviai, išgirdę lietuviškai kad ir namuose kalbant, mušė žmones bizūnais ir buožėmis.

Birželio mėn.

16 d. Seinų aps. Juodeliškių, Būbelių, Klevų, Rašačių, Vilkapėdžių, Lungių, Naujasėdės, Ramoniškių, Žagarų ir Radžiučių kaimų gyventojai per savo įgaliotinį kreipėsi į Suvalkų mokyklų direkciją, prašydami leisti jiems įkurti lietuvių mokyklas savo lėšomis, bet direkcija jokio atsakymo nedavė. Nuo pat 1920 m. Seinų ir Punsko srityse lenkai neleido jokių lietuviškų mokyklų.

Liepos mėn.

6 d. Dūkšto (Breslavo aps.) lenkų policija suėmė ir primušė apie 50 žmonių, kurie atvyko į paštą atsiimti savaitraščių “Vilniaus garso” ir “Glos Ludu”. Kitų jūjų paliktieji mugėje arkliai buvo palikti.

30 d. Netoli Punsko (Seinų krašte) lenkų žandarai iš kulkosvaidžių apšaudė Svenciškių, Vaiciuliškių ir Trumpališkių kaimus, o paskiau įsiveržę mušė seniūnus ir šiaip žmones, vyrus ir moteris, pavyz., Svenciškių Oną Žemaitienę ir jos dukterį, Trumpališkių Oną Dzidolikienę, atėmė arklius ir daiktus iš minėtosios Žemaitienės, Vaiciuliškių Adomo Maksimavičiaus, Trumpališkių Staskevičiaus ir daugelio kitų.

Rugpiūčio mėn.

21 d. Vilniaus lietuvių dienraštis “Vilnius” įspėjo visuomenę apie lenkų vyriausybės sumanymą pašalinti iš užimamųjų rūmų lietuvių prieglaudas, bendrabučius ir gimnaziją. Spalių mėnesį lenkai tikrai tą sumanymą įvykdė.

22 d. Vilniaus gatvėse per tris valandas gaudė lenkai vyrus kariuomenei.

24 d. Vilniuje lenkų suimtas gatvėje iš Kauno atvykęs Stasys Šilingas. Jį iš kalėjimo paleido tik lapkričio 28 d.

Rugpiūčio ir kit. mėn. Vilniaus Želigovskio vyriausybė iš savo tarnautojų ėmė parašus ir priesaiką, jog jie tarnausią lenkų valstybės gerovei.

Rugsėjo mėn.

2 d. Vilniaus lietuvių, gudų ir žydų leidžiamų laikraščių atstovų konferencija su Želigovskio spaudos skyriaus viršininku Česlovu Jankovskiu, kuris jiems Želigovskio valdžios vardu pareiškė, jog Vilniuje draudžiama esą veikti (agituoti, rašyti) už Vilniaus prijungimą Lietuvai.

Apie 15 d. Vilniaus lenkų organizacijų atstovai per lenkų vyriausybę nusiuntė popiežiui reikalavimą iškelti iš Vilniaus krašto vyskupą lietuvį (Jurgį Matulevičių).

Apie 20 d. Vilniaus lenkų vyriausybė sumanė įrengti Jašūnuose (Vilniaus aps.) koncentracinę stovyklą “abejojamiems asmenims” iš Nepriklausomosios Lietuvos, Latvijos ir Rusijos. Rugsėjo 27 d. “Vilniaus” dienrašty lietuviai sakė laukią sau ten vietos.

27 d. Lenkų valdžios uždarytosios Vilniaus Lietuvių Mergaičių Gimnazijos pedagogų tarybos protestas Laikinajai Valdomajai Komisijai.

Spalių mėn.

1 d. Želigovskio vyriausybė išmetė Vilniaus lietuvių gimnaziją, prievarta užėmusi jos rūmus. Želigovskio valdžios atstovai – Atstatymo Departamento Markevičius, Švietimo Departamento atstovas ir buvęs Kauno lenkų gimnazijos direktorius Leonas Pšemeneckis ir Lelevelio lenkų gimnazijos direktorius Želskis, lenkų policijos padedami, per penkias valandas užėmė rūmus, išspausdami iš jų susirinkusius mokinius (apie 150) ir atimdami iš jų gimnazijos baldus. Mokiniai ir mokinės buvo stumdomi, mušami.

8 val. vakaro paskutinieji policijos išvesti gimnazijos vedėjas M.Biržiška su žmona, mokytojai Vik. Biržiška ir And. Rondomanskis, mokytojų seminarijos vedėjas J. Kairiūkštis; gimnazijos vedėjas apsigyveno “Bristolio” viešbuty. Išstumti iš gimnazijos rūmų mokiniai, suėję su neįleistais, užtraukė himną “Lietuva tėvynė mūsų”. Čia juos puolė įsidėjusi šautuvams durtuvus policija, studentai (Hryhalkevič ir kit.) kariai, skautai ir kiti, kumštimis, lazdomis, šautuvų buožėmis mušdami juos, dargi parkritusius ant žemės.

Kelios dešimtys mokinių, berniukų ir mergaičių sumušti ligi kraujo. Suimti, bet pasižymėjus jų pavardes iš nuovados atleisti: Gimnazijos Tėvų Komiteto pirmininkas Kast. Stašys, mokytojai St. Kairiūkštis ir St. Naginskis, žurnalistas Pr. Augustaitis, VIII klasės mokiniai J.Pacevičius, Alg. Penkaitis ir kiti. Lenkas gydytojas Vacl. Zajančkauskas, eidamas pro šalį, persižegnojęs sušuko: “Chwala Bogu” (Ačiū Dievui)! – Po kelių savaičių lenkų tardytojai šaukė kai kuriuos liudininkus ir vertė juos švelninti savo “Vilniuje” paskelbtus parodymus. Paskui lenkų paskelbta, jog mokiniai sakę apie stumdymą, ne apie mušimą.

5 d. Vilniuje iš Didžiosios Lietuvių Prieglaudos lenkų policija išvarė 250 vaikų ir 30 tarnautojų, išmesdama taip pat baldus. Dėl kilusio triukšmo tą dieną vaikai tebuvo išstumti į koridorių, o kitą dieną į gatvę. Čarnockis, kuris prižiūrėjo išvarymą, savo giminiečio Petro Vileišio, adv. Jono V. sūnaus ir Vytauto Didžiojo Gimnazijos mokinio, viešai buvo pavadintas “išgama”.

5 d. Valkininkų par. (Trakų aps.) Dargužių sodž. lenkų žandarai suėmė ir sumušė 54 vyrus, kurių 29 spalių 9 d. pervežė į Vilnių į Lukiškio kalėjimą. Tardomi kaliniai buvo kankinami, apie ką rašė pati Vilniaus lenkų spauda.

22 d. Vilniuje lenkų mokykla, suaugusiųjų kurstoma akmenimis nuvarė nuo Pilies kalno žaidžiančius ten lietuvių gimnazijos mokinius.

Lapkričio mėn.

13 d. Maciūnuose (Vilniaus, pas. Ukmergės aps, Širvintų valsč.) lenkų žandarai atvyko į vestuves, suėmė Joną Kumelį ir išsivedę už sodžiaus sušaudė.

16 d. Švenčionių aps. lenkų policija šventą dieną suvarė iš 20 kaimų gyventojus, net vaikus, į suruoštą atvykusių iš Vilniaus lenkų Vidaus Reikalų Departamento Direktoriui Senkevičiui vilkų medžioklę Pašaminėj…

21 d. Želigovskis paskyrė Aleksandrą Meištavičių laikinosios vykdomosios Vilniaus komisijos pirmininku. Rusų laikais Meištavičius pagarsėjo kaip dalyvavęs Kotrynos II  paminklo iškilmėse Vilniuje ir šiaip caro valdžios pataikūnas, o dabar pasižymėjo persekiodamas Vilniaus lietuvius.

21 d. Rodūnės par. (Lydos aps.) lenkų policijos komendantas suėmė vengiančius stoti į lenkų kariuomenę Vigonių kaimo Adomą Andriukonį ir Daminiką Lukoševičių; mušdamas išvežė juios į Lydą.

30 d…. Plikiuose (Lydos aps., Rodūnės par.) karininko nugirdyti ir pakurstyti lenkų kareiviai mušė lietuvius: Julijoną Kasparavičių, Kazį, Daminiką ir Adomą Gruzdus, Antaną Arnastoją, senelę Ramanauskienę ir k….

Gruodžio mėn.

17 d. Rodūnėj (Lydos aps.) atvykę lenkų instruktoriai seimo rinkimams vertė kun. Z.Drabnį raginti žmones už lenkus balsuoti, o šiam atsisakius, grasino pusantrų metų kalėjimo.

18 d. ir vėliau – Punsko srities (Seinų krašte) neitralinėje juostoje lenkų kareiviai ėmė gaudyti jaunus vyrus, susirinkusius šventadienį į bažnyčią, varyti juos į Suvalkus ir rašyti savanoriais į lenkų kariuomenę.

20 d. Švenčionių lenkų administracija įsakė “Ryto” draugijos lietuvių gimnazijai užleisti savo rūmus lenkams. Gimnazijoj mokėsi 133 mokiniai ir mokinės.

30 d…. Vilniaus lietuvių įstaigos apskaitė savo nuostolius dėl spalių mėn. lenkų iš jų butų atėmimo 20 milijonų lenkiškų markių.

Gruodžio ir sausio mėn. Dūkšto (Breslavo aps.) pašto viršininkas nedavė lietuviams siunčiamų jiems lietuviškų ar lietuviškos krypties lenkiškų laikraščių. Daugely vietų panašiai buvo daroma, sekant slaptu Vilniaus lenkų vyriausybės įsakymu.

Gruodžio (1921 m.) ir sausio (1922m.) Vilniaus lenkų teismo prokuroras Pšiluskis ir kalėjimo policijos inspektorius (buvęs Balachavičiaus būrio karininkas) ruošė lietuvių veikėjams provokaciją, naudodamiesi provokatoriais Ivanu Morozu (Morozovu), Krukoniu, Rom. Murinu, Vavulinu (Vavulskiu) ir kitais.

1921 m. Vilniaus lietuviai organizuotu darbu išleido 7 knygas lietuvių kalba (iš Lietuvos istorijos), 4 knygas rusų kalba ir 25 lenkų kalba (apie Lietuvą ir lietuvius). Be to, Lietuvių Mokslo Draugija išleido 36 lietuviškus vadovėlius. Pašaliečiai taip pat yra leidę lietuviškas knygas, ypačiai vadovėlius. Pirmųjų Lietuvių Mokslo Draugijos vadovėlių naujus leidimus 1919-1920 m. perėmė Kaune Lietuvos Švietimo ministerija, 1920-1921 m. ten pat “Švyturio” bendrovė.

Nuotraukose: “Vilniaus Golgotos” viršelis ir jos sudarytojas Mykolas Biržiška.

(Bus daugiau)

2016.03.09; 07:37


Prisijunkite prie diskusijos