Tiesa tokia, kad tavęs jau nėra, rusų kareivi


Print

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį trečiadienį pasirašė įsaką, pagal kurį informacija apie karius, žuvusius taikos metu Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomose „specialiosiose operacijose“, yra valstybinė paslaptis.

Štai, kaip šį įsaką įvertino  viena ukrainietė.

Rusų kareivi!  Perskaityk pats ir perduok kitam!

Viliuosi, tu dar suspėsi perskaityti šias eilutes. Perskaityti ir suprasti, ką tau sakau aš, paprasta boba Liusia.

Tiesa yra tokia, kad TAVĘS JAU NĖRA, rusų kareivi. Nėra tavęs niekur, nei gyvųjų sąrašuose, nei žuvusiųjų sąrašuose. Tu esi tik „valstybinėje paslaptyje“, bet apie tai niekas ir niekada jau nesužinos. Tavo vyriausiasis vadas tuo pasirūpino iš anksto.

Tu, karys, veikiantis karininkas, greičiausiai žinai, kokie būna puolančiosios kariuomenės atakuojant „kaktomuša“ nuostoliai. Tave to mokė. Žinai, kokie puolančiųjų ir besiginančiųjų  nuostolių santykiai, žinai ir gali suskaičiuoti. Greičiausiai ir tu esi tame šimte tūkstančių nuostolių. Nuostolių beveidžių, bevardžių, apgaubtų valstybinės paslapties įkapėmis.

Tai tik žodžiuose gražiai skamba:  „apgaubtų valstybinės paslapties įkapėmis“. Realiame gyvenime viskas prozaiškiau: traktorius, plūgas, ariantis Ukrainos juodžemį, sumaišantis į gabalus sudraskytus tavo ir daugelio tūkstančių tavo ginklo draugų palaikus.

Tavo palaikų nerinks, nedėlios į krepšį ir nedės į jį lentelės. Kuriam galui. Tai – valstybinė paslaptis, vyriausiasi vadas tuo pasirūpino. Paprasčiausiai – traktorius, paprasčiausiai – plūgas. Vėliau – svilinanti pietų saulė ir po metelių kitų kokybiškas puvėsis patręš Ukrainos juodžemį.

Taip, taip, rusų kareivi, tavo vyriausiasis vadas visus pergudravo, visus apžaidė. Sulauks, kol pasibags sėja, po to patręš augančią duonelę tavo pūvančiu kūnu ir pjūties metu surinks derlių, kuriuo pamaitins tavo motiną, žmoną, tavo vaikelius.

O jie, tavo motina, žmona, vaikai niekada nesužinos, kur tu, kas tau nutiko – tai valstybinė paslaptis. Nieko nepaklaus, juk jiems vis vien niekas neatsakys – tai valstybinė paslaptis. O po metų kitų jie suabejos, ar buvo tėtis? Vyras? Sūnus? Juk visa tai – valstybinė paslaptis. Tavo vyriausiasis vadas tuo jau pasirūpino, jis visus apžaidė, jis viską numatė. Juk tu nekariauji Ukrainoje, nėra karo Ukrainoje. Yra tik specialiosios operacijos, yra tik valstybinė paslaptis, o tavęs, rusų kareivi, jau nėra.

Paklausk savęs, rusų kareivi, karininke, kodėl tu gyveni? Kas yra gyvenimas? Tu gyveni, kad kariautum su mitiniais fašistais ir banderininkais pagal Kiseliovą televizoriuje? Na tai ir eik į televizorių, kariauk jame su Kiseliovu. Tu apskritai kada nors gyvą ukrainietį matei??? Tu su juo kada nors kalbėjai??? Ar jis nors kada nors padarė tau ką nors blogo???

Kas tas tavo gyvenimas, rusų kareivi? Tai figūrėlė štabo žemėlapyje su rodyklėmis? Tai pūvančio kūno gabalai žemėje? Tai valstybinė paslaptis nuo tavo artimųjų?

Tai tavo gyvenimas. Pagalvok apie jį. Pagalvok, kaip jį gyventi. Pagalvok, kol jo neuždengė valstybinės paslapties rūkas. Pagalvok sūneli, kol dar yra kuo ir yra dėl ko. Pagalvok, ką tau sako paprasta boba Liusia. Stipriai pagalvok! Gyventi ar pūti – tavo pasirinkimas. Ir jis visada tik tavo, o ne vyriausiojo vado su visomis jo valstybinėmis paslaptimis. LIUSIA

Rusija iki šiol teigia, kad ji nekariauja prieš Ukrainą ir jos karių nėra Ukrainos teritorijoje.

Šis V. Putino įsakas dėl savaime suprantamų priežasčių jau sulaukė žmogaus teisių gynėjų organizacijų pasmerkimo.

Dabar Rusijos žurnalistas, parašęs apie rusų šeimos tragediją, netekus sūnaus, vyro, brolio, galės būti teisiamas už valstybinės paslapties išdavimą.

Jei lietuvių žurnalistai savo jėgomis išsiaiškintų Rusijos nuostolius „specialiose operacijose“, jiems taip pat būtų iškeltos baudžiamosios bylos Rusijoje.  

Žiaurius nusikaltimus Rusijos armijos viduje, pasibaigsiančius karių mirtimi, bus galima nurašyti į „specialių operacijų“ skiltį.

Kompensacijos už žuvusius jų šeimoms apskritai pakimba ore.

Šalia paniekinančio požiūrio į savo kareivius, siekiant nuslėpti karinę agresiją svetimose valstybėse, V. Putinas tokiu įsaku gali siekti ir dar baisesnių tikslų.

Rusijoje dar liko nemažai tautų, tautelių, trukdančių ar ateityje trukdysiančių viešpatauti jos platybėse Putino išrinktajai tautai.

Mes jau girdėjome apie Ukrainoje išimtinai buriatų, išimtinai čečėnų (Kadyrovo vadovaujamų)  daliniuose žuvusius ir sužeistuosius. Tai – paslėpta genocido forma.   

Kyla ir kitokių minčių po JAV Valstybės sekretoriaus Johno Kerry susitikimo su V. Putinu Sočyje tete-a-tete. Galbūt apie būsimą Rusijos „specialių“ karių vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.

Dabar visa tai bus Putino „valstybinė paslaptis“.

Kai kurie komentatoriai mano, kad V. Putino įsakas dėl žuvusių „specialiosiose operacijose“ gali būti siejamas su plataus masto „hibridiniu“ puolimu Ukrainoje. Jie pastebi, kad Minsko susitarimais pasiektų paliaubų metu Rusija pritraukė prie Rusijos-Ukrainos sienos dar daugiau kariuomenės, o į okupuotą Donbasą gabena daug naujos karinės technikos.

Kiti komentatoriai tvirtina, kad Rusijos kariuomenė tiek demoralizuota karo Ukrainoje, kad Putino jėgų kaupimas regione tik byloja apie baimę būti sutriuškintiems Ukrainos teritorijoje, jeigu paliaubos pasibaigtų. Jų, beje, kiekvieną dieną vis labiau nesilaikoma.

Rusijos Federacijoje visada būdavo problemų su naujokų pašaukimu į veikiančiąją armiją: objektyvių (tinkamumo karinei tarnybai) ir subjektyvių (vengimo tarnauti). Kol į Rusijos iždą tekėjo daug naftos dolerių, „specialiose operacijose“, ar tai Čečėnijoje, ar tai Gruzijoje, o dabar Ukrainoje, pagrindinį vaidmenį vaidino kariai už pinigus.

Pinigų, atrodo, vis mažėja. Ir tada vyriausiajam vadui „taikos metu“ belieka „paskutinis šiaudas“ kariuomenėje – ką noriu, tą ir darau. Tik kiek laiko kariuomenė ir šauktinių mamytės tai ištvers?

Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.

2015.06.01; 20:36


Prisijunkite prie diskusijos