Tiesos lauksime rudenį


Print

Są­jū­džio lai­kai jau at­ro­do ne­re­a­lūs, Tau­tos su­si­rin­ki­mams Lie­tu­vo­je ma­tuo­ja­mi ant­ran­kiai.

Kie­no var­du po ge­gu­žės 17-osios vi­suo­me­nei pri­myg­ti­nai de­monst­ruo­ja­ma ga­lia?

Ne­cy­pau­ki­te Jūs, tie ne­pa­ten­kin­tie­ji, nes ir iki jū­sų at­ei­si­me ir ly­giai to­kiais pa­čiais bū­dais pa­ro­dy­si­me, kas yra Jū­sų spal­vo­to­mis krei­de­lė­mis ban­do­ma kur­ti TIESA…

Ru­de­nį bus nu­šluo­ti kon­ser­va­to­riai, o ne­įvar­dy­tas blo­gis lai­mės, nes „dvie­jų šei­mų kon­flik­te“, kaip tai mėgs­ta kar­to­ti žy­mūs šios die­nos po­li­ti­kai, vie­nas „šei­mos na­rys“ yra bū­tent ta­sai ne­įvar­dy­tas blo­gis. Ir žai­džia­mas sėk­min­gas žai­di­mas – „Chod ko­niom!“ – ir bus leng­va at­si­kra­ty­ti de­ši­nių­jų, ir to­liau ma­ni­pu­liuo­ti de­mo­kra­tijos var­du.

Ap­mau­du dėl trum­pa­re­giš­kos kon­ser­va­to­rių po­zi­ci­jos. Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me Tė­vy­nės Są­jun­ga bu­vo be­veik vie­nin­te­lė, de­kla­ra­vu­si mo­ra­lios po­li­ti­kos idė­ją, ir to­dėl tu­rė­jo po­li­ti­nių ka­li­nių, trem­ti­nių ir są­jū­di­nin­kų pa­lai­ky­mą. Ga­lė­jo au­gin­tis ir bū­si­mų po­li­ti­nių są­jun­gi­nin­kų, iš sy­kio pa­rė­mę gims­tan­tį de­ši­nių­jų ju­dė­ji­mą po Ne­rin­gos Venc­kie­nės, įstum­tos į po­li­ti­ką ne sa­vo no­ru, o li­ki­mo už­gai­da, vė­lia­va ir jo de­kla­ruo­ja­mą tiks­lą grą­žin­ti Lie­tu­vai tei­sin­gu­mą.

Pa­si­ro­do, kad kon­ser­va­to­riams prie lo­vio daug ge­riau tin­ka vi­si ki­ti drau­ge­liai…

O ko­kia Tė­vy­nės Są­jun­gos sky­rių po­zi­ci­ja, ar bent gir­di­mas bal­sas iš ra­jo­nų? To nė­ra ir ne­rei­kia, nes vis­kas griež­tai cen­tra­li­zuo­ta, koks nors tū­las alek­na at­siųs in­ter­ne­tu nuo­ro­dą, kaip mums mąs­ty­ti, kaip fak­tus trak­tuo­ti ir juos su­pras­ti… Sek­re­to­ria­tas iš Tė­vy­nės Są­jun­gos yra „vi­sos mū­sų min­tys“ (lyg kaž­kur gir­dė­ta…). Iš­va­da – de­bi­lais esa­me mes gi­mę tur­būt, kad gy­ve­na­me pro­vin­ci­jo­je, o čia „de­bi­lais tu­ri­me ir būt“.

Esu Tė­vy­nės Są­jun­go­je nuo­sek­liai at­ėju­si iš Są­jū­džio, o dar to­liau – krau­jo šak­ni­mis – iš Si­bi­ro ir miš­ko au­kų. Bu­vo lai­kai, kai į kon­ser­va­to­rių par­ti­ją no­rin­tiems įsto­ti dar ga­lio­jo tam tik­ras idė­ji­nis su­si­vo­ki­mas, po­li­ti­nis ap­si­spren­di­mas. Šian­dien sto­ja­ma bū­riais… Tai­gi da­bar­ti­nių kon­ser­va­to­rių tiks­las yra aiš­kus ir vie­nas – „Ima­me val­džią!“

Nuo rin­ki­mų iki rin­ki­mų jie or­ga­ni­zuo­ja es­ta­fe­tes, spor­to var­žy­bas, da­ly­vau­ja ke­pu­rė­lių mez­gi­mo af­ga­nis­ta­nie­čių vai­kams ir me­džių so­di­ni­mo ak­ci­jo­se – ge­ra žmo­nių veik­la, tik be idė­ji­nio tu­ri­nio, be ski­ria­mo­jo bruo­žo.

Da­bar­ti­niai kon­ser­va­to­riai, pa­bu­vę po me­džiu, pas­ta­ruo­ju me­tu net­gi pa­slau­giai lai­ko ir skė­čius toms ne­aiš­kioms jė­goms, ku­rių pa­gal­ba, ti­kė­ti­na, ne­te­ko­me Lie­tu­vos ka­ri­nin­ko V.ytauto Po­ciū­no, žlug­do­mas Eg­lės Ku­sai­tės gy­ve­ni­mas, o da­bar štai at­si­ra­do ir vie­na (tai ypač pa­brė­žia po­li­ti­kai) mer­gai­tė… Vien iš bai­mės, kad ru­de­nį Venc­kie­nė at­eis, ir im­sis tų veiks­mų, ku­rie šiaip jau su­ra­šy­ti kon­ser­va­to­rių pro­gra­mo­je, ar­ba ir iš vi­siš­ko ne­tu­rė­ji­mo ką rink­tis vis dar už šią par­ti­ją bal­suo­ja žmo­nės.

Kon­ser­va­to­riai tu­rė­jo šan­są ru­de­nį lai­mė­ti rin­ki­mus, jei tik pa­tys ryž­tin­gai bū­tų sto­ję ne prie­var­tos, šiur­pios ga­lios, o tei­sin­gu­mo pu­sėn, ne­pūs­da­mi mig­los, esą ne­aiš­ku, kas aiš­ku.

Sa­ky­tu­me, ak­li, bet ar ga­li­ma ak­liems leis­ti to­liau ves­ti tau­tą?

Mo­te­ris, iš­au­gi­nu­si mer­gai­tę už tai da­ry­ti pri­va­lė­ju­sią mo­ti­ną ir pel­niu­si vai­ko mei­lę, vie­toj pa­dė­kos ir įver­ti­ni­mo šian­dien tam­po­ma po teis­mus ir dar už vals­ty­bės var­du įvyk­dy­tą smur­tą pri­va­lo tiems pa­tiems skriau­di­kams su­si­mo­kė­ti!

Tai­gi, kur čia tos dvi pu­sės, jei tai (kaip daž­nai gir­di­me) tik vie­nos mer­gai­tės ir tik dvie­jų šei­mų kon­flik­tas? Ko­dėl to­ji ki­ta pu­sė to­kia ga­lin­ga?!. Gal jau pe­do­fi­lus mes įvar­dy­tu­me kaip  šei­mą?

Iki ru­dens tau­ta vis­ką pa­mirš?.. Tei­sė­ja bus „su­tram­dy­ta“?.. Mer­gai­tė gy­vens tik „tarp ge­rai ir la­bai ge­rai“?.. Gar­lia­va bai­gė­si, va­di­na­si, ša­ly­je trium­fuo­ja va­sa­ros nau­jie­nos ir vi­suo­ti­nis, pa­tai­kū­nų pa­šlo­vin­tas, tei­sin­gu­mas. Taip pat ne­vys­ta gė­lės ant V. Po­ciū­no ka­po…

Nuotraukoje: teisinės neliečiamybės netekusi (jau buvusi) Kauno teisėja Neringa Venckienė.

Ma­žei­kiai


Prisijunkite prie diskusijos