Tikras karas


Print

Bavarijos Žemės Kriminalinės policijos valdybos (LKA) vadovo Marijaus Huberio (Mario Huber) nuomone, Rusijos mafijos aktyvumas Bavarijoje žymiai pavojingesnis už Italijos mafijos veiksmus.

Italijos tyrėjai nuolat kalba, kad mafija Bavarijoje labai aktyvi ir, be kitų purvinų reikalų, plauna daugybę pinigų. Bavarijos landtage net buvo surenti klausymai šia tema. Marijus Huberis, Bavarijos žemės Kriminalinės policijos valdybos vyriausiasis mafijos bylų tyrėjas, tokius įtarimus atmeta.

Jo nuomone, Bavarija greičiau yra prieglobstis tiems mafijozams, kuriems savo šalyje darosi itin pavojinga. 44-rių metų Bavarijos tyrėjas pasakoja apie tyrimų metodus, apie pasienio bendradarbiavimą, o taip pat apie rusų mafiją, kuri, jo nuomone, žymiai pavojingesnė už italų.

Süddeutsche Zeitung: Pone Huberi, kas jums kelia daugiau problemų – rusų ar italų mafija?

Marijus Huberis: Pirmiausia reikia pasakyti, kad tokios sąvokos, kaip „rusų mafija“, nėra. Žodis „mafija“ priklauso tik italų organizuotam nusikalstamumui. Tuo tarpu rusų mafija mes vadiname posovietinį organizuotą nusikalstamumą. Bet jeigu mes vis dėlto, kad būtų paprasčiau, vartosime šiuos terminus, tai galima sakyti, kad rusų mafija Bavarijoje aktyvesnė už italų.

– Kuo jūs tai paaiškinsite?

– Per pastaruosius penkerius metus pastebimai padaugėjo rusakalbių organizuotų nusikaltimų tyrimų. Jų nariai atvažiuoja iš tokių posovietinių regionų kaip Rusija, Kazachstanas, Ukraina, Gruzija ir pirmiausia jie užsiima heroino prekyba.

– O kuo dar?

– Svarbus vaidmuo tenka prievartavimui. Smulkūs heroinu prekiaujantys dileriai turi atiduoti savo pajamų dalį hierarchijoje aukštesnio lygio atstovams. Mes žinome atvejų, kai pinigai buvo prievartaujami iš diskotekų ir restoranų savininkų. Žinoma, be viso šito yra įvairiausių nusikaltimų, kai naudojamas smurtas, pavyzdžiui, istorijos su inkasacijos firmų veikla ir skolų išmušinėjimu.

– O kaip italų mafija?

– Mūsų duomenimis, Bavarija Italijos mafijai pirmiausia yra ramus užutėkis ir kur kas mažesnio nusikalstamumo vieta. Italijos mafija, pirmiausia Ndrangeta, pas mus aktyviai prekiauja narkotikais, daugiausia kokainu. Bet ne itin dideliais mastais.

– Gal Italijos mafija ne taip pastebima Bavarijoje daugiausia dėl to, kad jos pinigų plovimo operacijas ne taip paprasta susekti?

– Italijos mafija turi pas mus galimybę remtis senesnėmis tradicijomis, nei Rusijos. Jeigu rusai pasirodė tik dešimtajame dešimtmetyje ir jiems dar prireikė kiek laiko tam, kad įsitvirtintų, tai italams viskas prasidėjo atvykus gastarbaiteriams (gastroliuojantiems darbininkams) šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose.

Todėl jie jau ilgesnį laiką pažįstami su mūsų teisės ir finansų sistemomis, ir jų tarpusavio kontaktai geresni. Todėl Bavarija, ir Vokietija apskritai, yra toks patrauklus prieglobstis: jeigu kam nors Italijoje nejauku, jis gali pasinaudoti čia turimais kontaktais ir pasislėpti.

Istoriškai taip susiklostė, kad italai pirmiausia sukūrė savo tinklus Algojaus regione, o taip pat Niurnbergo ir Miuncheno rajone. O rusai koncentruojasi tokiuose nedideliuos ir vidutiniuose miestuose kaip Ambergas, Ingolštatas, Kemptenas, Landshutas ir Regenburgas, kur anksčiau persikėlusiems asmenims būdavo suteikiamas būstas.

– Kritikai priekaištauja policijai, kad ji paprasčiausiai nepastebi Italijos mafijos aktyvumo.

– Italijos politikai, advokatai ir knygų autoriai tvirtina, kad mes viską pramiegojom ir nepastebime, kaip mafija vėl kelia galvą ir plauna milijonus. Bet kai mes užduodame papildomų klausimų mūsų kolegoms italams ir norime sužinoti detalių – pavardžių, firmų ar pinigų srautų kryptis, tai negaunam atsakymų.

Nė vienu man žinomu atveju toks tuščiažodžiavimas nepasitvirtino. Italijos mafija, o taip pat Rusijos mafija ir rokeriai – štai trys pagrindinės mūsų darbo kryptys. Mes jau seniai kovai su jomis skiriame daug resursų, ir tai leidžia man pasakyti: jeigu kas nors vyktų dideliais mastais, tai mes apie tai žinotume. Italijos mafija pas mus ne tokia aktyvi kaip Rusijos.

– O kaip jūs apskritai gaunate informacijos?

– Pagrindinis instrumentas mūsų darbe – informacijos vertinimas. Mes egzistuojame iš to, kad renkame ir struktūriname informaciją. Ją mes dažniausiai gauname gana prozišku būdu, ir pagrindiniai mūsų šaltiniai yra pačioje šalyje. Juk policija įveda į sistemą duomenis apie visus įvykius, kuriuos mes analizuojame remdamiesi tokiomis raktinėmis sąvokomis, kaip „Pragaro angelai“ (Hells Angels) ar Harlėjus Devidsonas (Harley Davidson).

Kolega vietoje, tikrindamas kelyje, dažnai net neįtaria, kad prieš jį – žmogus, susijęs su organizuotu nusikalstamumu. Skirtingai nuo jo, mums žinomos visos detalės ir mes užmezgame kontaktą su kolega kelyje, kad gautume papildomų duomenų apie atliktą kontrolę arba tikrinamo žmogaus asmenybę.

Be to, mes kasdien gauname informacijos iš Kriminalinės policijos federacinės valdybos bei kitų žinybų, kurią mes irgi įvertiname. Ir, pagaliau, tą patį darome su pranešimais apie pinigų plovimą, kuriuos mes gauname iš savo kolegų.

– Bet jūs turite ne vien vidinės informacijos?

– Mes analizuojame atvirus šaltinius, tai yra internetą ir spaudą. Kartais mums įdomu patikslinti, kas fotografijoje stovi ant raudono kilimo ir kas greta jo. Mes taip pat naudojame savo agentus bei informatorius.

Analizuodami visą savo žinioje turimą informaciją mūsų ekspertai atsijoja grūdus nuo pelų, paskui gautus duomenis įveda į mūsų analitinę sistemą tam, kad susidarytų bendras vaizdas ir tuo pagrindu būtų galima pradėti tyrimo veiksmus.

– Visa tai gana sudėtinga?

– Mūsų išankstinio tyrimo metodai reikalauja gana daug sąnaudų, dažnai trunka metus ir net daugiau. Paprastai apie metus trunka slapta fazė, ir objektas mūsų darbo tuo metu visiškai neįtaria. Paskui eina atvira fazė ir suėmimas, jeigu išankstinis tyrimas buvo sėkmingas.

O po to prasideda tikras darbas: kas du mėnesius iš pagrindų tikrinamas suimtas asmuo, per tą procesą mes privalome įrodyti, kad tyrimas juda į priekį. Pas mus buvo tokių atvejų, kai įtariamasis būdavo paleidžiamas teismo nutartimi. Teisėjai mums priekaištavo, kad mes ne viską padarėme bylai pagreitinti. Tai yra mes turime dirbti šiek tiek spaudžiami. O vien tik elektroninių duomenų apimtys tokios, kad nuo jų galva gali apsisukti.

– Ar tiesa, kad bendradarbiavime per sieną jūs visą laiką turite problemų būtent su Italija?

– Praktiškai bendradarbiavimas atliekant tyrimus tiesiog puikus. Tačiau Italijoje sudėtinga gauti informacijos. Kriminalinę informaciją ten gali suteikti tik prokuratūra, o ne pati policija. Todėl mes priversti užklausti prokuratūros, o tam reikia turėti Vokietijos prokuratūros tarpininkavimą teisinei pagalbai suteikti.

Bet gauti tokio tarpininkavimo mes negalime, nes Vokietijoje mes dažniausiai būname dar neužvedę bylos. O mums reikalinga informacija tam, kad suprastume, ar mes apskritai galime užvesti bylą. Taip katė gaudo savo uodegą, ir gaunasi užburtas ratas.

– Ir to neįmanoma pakeisti?

– Tai reikia pakeisti. Tačiau įstatymo priėmimas, dar ir Europos Sąjungos lygiu, – ilgas procesas. Italijos vyriausybė parodė iniciatyvą dėl įstatymų, nukreiptų prieš mafiją, leidybos harmonizavimo. Tačiau aš tam neturiu vilčių artimiausiems penkeriems metams.

– Gal tokiu atveju jūs gautumėte daugiau informacijos apie Italijos mafiją ir imtumėte vertinti kaip pavojingesnę?

– Aš jokiu būdu netvirtinu, kad Italijos mafija nepavojinga, aš kaip tik šiuo atžvilgiu laikausi kitokios nuomonės. Bet vis dėlto manau, kad Bavarija jai yra prieglobstis.

Šiuo metu mums pavyksta padaryti taip, kad Italijos mafija neišreikštų pas mus savo pavojingo potencialo. Toks galutinis scenarijus, kaip Italijos pietuose, kur valstybė žymia dalimi prarado valdžios monopoliją, pas mus nenusimato artimiausiu metu net menkiausiomis formomis.

– O kaip su rusais?

– Su rusais pas mus irgi viskas gerai, nors šiuo atveju dėl tarptautinės padėties situacija kritiškesnė. Dabar vyksta tikras dviejų stambių klanų karas. Per pastaruosius dvejus trejus metus Europoje – nuo Graikijos, Italijos ir Prancūzijos iki Rusijos – šiuose dviejuose lageriuose vykdomos žmogžudystės.

Todėl mes labai susirūpinę dėl įvykių ir atidžiai stebime mums žinomus lošėjus Bavarijoje. Tačiau čia mes dar nieko panašaus neaptikome, nebuvo jokių kūno sužalojimų ar muštynių su peiliais. Bet reikia aiškiai pasakyti: negalima atmesti, kad tokios žmogžudystės įmanomos ir pas mus.

Originali publikacija: Ein veritabler Krieg

Süddeutsche Zeitung (Vokietija)

2013.07.03


Prisijunkite prie diskusijos