Tikros ir menamos antisisteminės jėgos


Print

Viešojoje erdvėje pasirodo daug įvairių spekuliacijų apie antisistemines jėgas ir jų nesugebėjimą susitarti, tačiau niekas atidžiau nenagrinėja, ar tai tikrai antisisteminės jėgos ir ką konkrečiai jos nori pakeisti. Tokia nuomonių „mišrainė“, matyt, labai naudinga visiems, kas bet kokiu būdu siekia išsaugoti jiems naudingą, seniai Lietuvoje nusistovėjusią, sistemą.

Šioje terpėje gerai jaučiasi neteisėta antikonstitucinė grupuotė, žinoma „valstybininkų“ klano vardu. Čia gerai jaučiasi ir šiai grupuotei dirbančios “sisteminėmis” vadinamos  politinės partijos, tarnaujančios tik klanui ir saujelei, taip save įsivardijusio, “elito”.

Per visus dvidešimt su trupučiu metų nė viena politinė jėga, turėjusi šalies valdžią, nedirbo valstybei ir jos žmonėms. Ši sistema labai palanki vagims, dažnai abejotinų gabumų, bet per chaotišką ir nusikalstamą „prichvatizavimą“ susikrovusiems pasakiškus turtus, ir ypač tai grupei, kurie vagystes iš valstybės jau viešai skelbia respektabiliu verslu.

Ši sistema, sumenkinusi ir pažeminusi Lietuvos pilietį iki ubagiškos 700 litų algos ir išmaldos dydžio pensijos, leido krautuvininkams bei jų tarpininkams tapti milijonieriais ar net milijardieriais. Visas šis „elitas“, kurio vieta kalėjime, gins šią jiems supergerą sistemą iki pabaigos. Ją gins ir didelė armija šiuos ponus aptarnaujančių klapčiukų, kuriems tenka tik trupiniai nuo ponų stalo, bet vergo-baudžiauninko mentalitetas jų neverčia elgtis kitaip…

Čia ypač išsiskiria “sistemą” aptarnaujanti žiniasklaida. Užmirškite Lietuvoje apie laisvą žodį arba apie teisinę valstybę! Tiek žiniasklaida, tiek teisėsauga tarnauja išskirtinai sistemos šulams, kurie jiems padus laižo, o su įniršiu ir pasimėgavimu  puola visus tuos, kas išdrįsta prabilti apie sistemos ydingumą, jos antihumanišką prigimtį. Jie iš karto apšaukiami marginalais ir gatvės politikais. Todėl tampa ypač aktualu aiškiai apibrėžti ribas ir sampratą – o kas gi yra tos tikrosios antisisteminės jėgos?

Esminis antisteminių jėgų skiriamasis bruožas – jų išpažįstamos vertybės. Susivienijimas įmanomas tik vertybiniu pagrindu, o svarbiausia vertybė – tai dora ir žmoniškumas. Mes – tie, kurie jungiamės į antisisteminių jėgų sąjungą „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir iki kaulų smegenų tikime, kad antihumaniška sistema turi būti pertvarkyta iš pagrindų  visomis išgalėmis, to siekiame ir tai būtinai įgyvendinsime.

Visi apsivogę ar padarę nusikaltimus turi būti nedelsiant izoliuoti nuo visuomenės, o teisėsaugos sistema turi būti išvalyta nuo netikusių ir susikompromitavusių “teisingumo” vykdytojų. Tačiau mes suprantame, kad tik teisėsaugos sistemos sutvarkymas nepakeis visos šalies situacijos. Teisingumas labai svarbus, bet tai – ne galutinis mūsų veiksmas. Privalome labai aiškiai apibrėžti, kad netoleruosime bet kokio Lietuvos piliečių orumo žeminimo ir skirstymo į kastas per nevykusią ekonomiką arba išsikerojusią ir valdžią uzurpavusią biurokratiją.

Pagarba kiekvienam Lietuvos gyventojui, jo teisių užtikrinimas bus esminis pertvarkos veiksnys. Tačiau tuo pačiu mes atvirai pasisakome, kad šalia teisių kiekvienas mūsų šalies pilietis, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso, turi labai aiškią asmeninę atsakomybę ir negali kenkti kitam asmeniui, valstybei ar gamtai.

Negalima kalbėti apie žmonių prigimtines teises, ignoruojant jo esminę teisę dirbti. Turėti darbą, dirbant gauti tokį atlygį, kuris leistų jaustis oriai ir normaliai gyventi. Mus visus apgaudinėja realiame gyvenime nepasitvirtinusių laisvosios rinkos idelogija grindžiamų teorijų skleidėjai, kurių vienintelis tikslas – viešai pateisinti žmonių išnaudojimą, už darbą  mokant neadekvačius atlyginimus.

Nereikia būti ekonomistu, kad suprastumėte, joks darbdavys niekada jums nemokės didesnio atlyginimo, kai už durų  armija bedarbių. Dirbtinos bedarbystės sukūrimas, jos palaikymas ir yra šios antihumaniškos sistemos šerdis. Vizualiai lyg ir esame laisvi, lyg ir galime užsiimti kuo norime, tačiau tai – netiesa. Vieni gimsta turtingose, o kiti skurdžiose šeimose.

Atitinkamai jie įgyja skirtingą išsilavinimą bei visiškai skirtingas startines galimybes. O tikra, ne lietuviška, demokratinė sistema tam ir sukurta, kad tuos skirtumus pašalintų. Deja, deja, mūsuose to nėra. Negalima laikyti moraliu ir teisėtu verslo, kurio savininkas- krautuvininkas tampa milijardieriumi, savo darbuotojus versdamas dirbti už grašius. Manau, kad mūsų nors ir nedidelė, bet gabių žmonių valstybė, gali tapti viena iš pirmųjų Rytų Europoje perėjusi nuo aklos niekur nevedančios vartotojiškos ekonomikos į veiklių, darbščių ir pasiturinčių žmonių bendruomenę.

Nuo antagonistinės, susiskaldžiusios, pastoviai konkuruojančios, mes siūlome pereiti prie kuriančios, aukščiausiais mokslo pasiekimais ir darna su aplinka savo gyvenimą grindžiančios visuomenės. Tokioje visuomenėje bendra veikla ir bendras gerbūvis yra aukštesnė vertybė už vieno individo gobšumą ir turtų krovimąsi bet kokia kaina…

Kartu  su savo srities specialistais esame numatę būdus ir metodus kaip to pasiekti. Toks didingas tikslas konsoliduos ir suvienys Lietuvą.

Mes suprantame, kad pertvarkant mūsų gyvenimą ir veiklą naujoviškais metodais, tai pareikalaus iš esmės permąstyti mūsų valstybės strateginius siekius, todėl esame numatę iš esmės naujiems visuomenės ir šalies ūkio poreikiams pertvarkyti visą švietimo, mokslo, studijų sistemą, ją priartinant prie gyvenimo ir naujo savo šalies, Lietuvos patrioto, doro, gero, kūrybiško Žmogaus formavimo.

Mus turi vesti ne pinigų ir materialinių gėrybių nepasotinamas troškimas, o savo gebėjimų realizavimas ir gilesnis gyvenimo, ypač dvasinių jo aspektų, pažinimas. Žmogus negali būti traktuojamas tik kaip darbo jėga, jis, visų pirma, turi jaustis tobulėjnčia asmenybe ir po savęs palikti prasmingus savo veiklos rezultatus.

Vadovaudamiesi aukščiau trumpai paminėtais, bet, toli gražu, ne visais išvardintais naujo gyvenimo ir naujais bendruomenės bei valstybės gyvenimo santykiais, kur, visų pirma, didžiausia vertybė yra Žmogus ir jį supanti darniai vystoma aplinka, mes labai aiškiai atskirsime antisistemininką nuo apsimetėlio.

Nenoriu kiršinti ir taip suskaldytos visuomenės, neįvardinsiu apsimetėlių vardais, tačiau nuosirdžiai jūsų prašau pasvarstyti, ar gali tokios politinės jėgos, užsispyrusiai norinčios, kad Seimo rinkimuose dalyvautų tik jų partijos, yra tos – siekiančios suvienyti Lietuvą?

Ar logiška eiti į Seimą ir nematyti daugybės kitų spręstinų šalies problemų, vien tam, kad išspręsti vienos šeimos, tegul ir labai svarbias, problemas?

O gal reiktų manyti, kad, pasinaudojant kova už mergaitę, kurti partiją gatvėje – tai antisisteminių jėgų vienijimasis? Įtariu, jog viskas daroma taip, kad žmones supainioti ir vienijimosi išvengti.

Ir visiškai nebesuprantama, kai besiskelbianti antisistemine partija savo nuostatas ekonomikos srityje grindžia Lietuvos laisvosios rinkos instututo rekomendacijomis. Nejau politiniai lyderiai nesuvokia, kad LLRI yra pats aršiausias sistemos gynėjas ir mūsų, antisistemininkų, priešas? Manau, jau vien šis faktas, kad LLRI perša savo nuostatas, o partija jas svarsto, parodo aiškią takoskyrą tarp sistemos ir antisisteminių jėgų.

Šiuose klausimuose negalimos dviprasmybės. Turime aiškiai deklaruoti savo tikslus per vertybes ir per mūsų deleguojamus žmones, kurie sieks tų vertybių įgyvendinimo. Šiame kontekste labai svarbūs ekspertai bei žiniasklaidos atstovai, kurie padeda tokias ar kitokias idėjas įyvendinti. Tad kodėl vieniems “antisistemininkams” atviri TV ekranai ir internetiniai portalai? O kodėl kitoms naujoms antisisteminėms jėgoms taikoma  griežčiausia cenzūra?

Atsakymus susirasite patys, jei labai atidžiai stebėsite ir analizuosite ne tik kas ką deklaruoja, bet kaip konkrečioje situacijoje yra elgęsis ir elgiasi politikas, kaip ir kokia žiniasklaida tą elgseną nušviečia. Aktyviai domėdamiesi vykstančiais procesais ir juose dalyvaujančiais žmonėmis, jūs sugebėsite atskirti nuoširdžius šalies patriotus, siekiančius išsaugoti beišsivaikščiojančią Tėvynę, nuo tų, kurie nesiruošdami ką nors Lietuvoje keisti, siekia tik vietos valdžioje. Būkite budrūs, atpažinkite vilkus ėriuko kailyje!

Antisisteminė sąjunga pasiryžusi valstybės reikalus tvarkyti su tikraisiais valstybės šeimininkais –  Lietuvos piliečiais, todėl  kviečiame į šią veiklą įsijungti jau dabar! Atveskime į Seimą naujas, Lietuvos šiandiena ir ateitimi susirūpinusias jėgas ir sugebančias iš esmės pertvarkyti sistemą.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius dr. Algimantas Matulevičius.

2012.07.29


Prisijunkite prie diskusijos