Titaniko Kodo akcija „Už Televiziją – malonaus gėrio skleidėją!“


Print

Gruodį buvau kviestas dalyvauti seminare apie masines informacijos priemones ir privatumo teisę. Seminarui vadovavo du profesoriai iš Šveicarijos ir vienas iš JAV. Auditorija – daugiausia mūsų studentai teisininkai, puikiai kalbantys angliškai. Vienas iš svarstomų atvejų buvo, ar teisingai pasielgė Vilniaus meras, neleidęs gėjų parado. Svarstymo rezultatas toks: jei daugiau kaip 95 procentai žmonių prieš – teisingai. Jei mažiau (o tai maždaug ir bus ginčo dėl TV atvejis), tuomet ne, bet valstybė privalo apginti (šį kartą – mažumos) teises ir užtikrinti gėjams apsaugą, kad jie galėtų saugiai demonstruoti. Tokia yra demokratijos laisvė. Vadinas, TV turi atspindėti visų žiūrovų interesus. Neabejotina dauguma turi teisę žiūrėti mėgstamas smurto ir sekso scenas. Neabejotina mažuma turi teisę rašyti peticijas (kurios nieko nepakeis), tačiau mažumos teisės bus apsaugotos tuo, kad TV proporcingai rodys ir priešingas programas. Sutinku, galbūt Lietuvoje tos proporcijos ne visai tiksliai išlaikytos. Tačiau juk principo tai nekeičia.

   Iš visų menų mums svarbiausias yra kinas

„Iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“, sakė Vladimiras Iljičius Leninas. Pastaruoju metu radosi naujų bandymų kreiptis į televizijos vadovybę bei Seimo narius reikalaujant moralių televizijos laidų, kuriose nebūtų rodoma ne tik smurto ar sekso scenų, bet ir žiaurių įvykių. Mat, žmonės teigia, kad visa tai matyti jiems nemalonu, kad televizija turinti būti „gėrio skleideja“. Siūloma apriboti ir net uždrausti „nemalonią informaciją“. Kyla klausimas, ar kartais televizija jau nėra tapusi tuo „opiumu liaudžiai“, kuriuo Marksas vadino religiją? Tik vieni nesupranta kitų: opiumo rūšys, nepatinkančios mažumai, patinka daugumai. Todėl ginčijamasi, kuris būtent opiumas malonesnis ir skleidžia tikresnį gėrį iš TV ekrano. Ką reiškia „uždrausti nemalonią informaciją“? Pagalvokite tie, kurie galbūt vadinate save krikščionimis, ar blogio ir gėrio suvokimas tapatus nemalonumui – malonumui? Manyčiau, atsiprašydamas, kad tam tikros nepadorios laidos tam tikrai jaunimo daliai gali būti labai malonios. Kaip žinia, atsilikę laukiniai supranta gėrį ir blogį būtent pagal principą „Jei aš nuskriaudžiau kitą – tai gėris (malonumas), jei mane – tai blogis (nemalonumas)“. Kas pagaliau nustatinės, kas visiems gera, arba turi būti gera ir malonu, o kas bloga ir nemalonu, kuriai institucijai ar asmeniui ir kieno yra deleguota tokia teisė? Jei esame laisvi, esame atsakingi už savo laisvę.

Negalima, apribojant laisvę vieniems, ginti laisvę kitiems skleisti savo suvokimus. Žinoma, yra įstatymų, pagal kuriuos ribojami pavojingi nusikaltėliai. Tačiau nėra įstatymo, draudžiančio nesmurtine veikla.

Ar esame demokratijos gynėjai?

 Žinoma, jei tikime Vieną Dievą, tuo pačiu tikime Vieną Moralę. Tuomet blogis yra blogis, bet ne sąlygine sąvoka. Neigti skirtumą tarp blogio ir gėrio – tikrai modernu ir labai demokratiška. Sakyčiau, tai pati esmė to, kas vadinama satanizmu (priešiškumu DVui: satanā aramėjų kalba – „priešas“; iš čia lietuvių kalbos žodis šėtonas arba arabų šajtān). Demokratijos principas reikalauja, kad jei neabejotinai daugumai patinka blogis, tad neabejotina mažuma neturi trukdyti neabejotinai daugumai realizuoti savo teises. Vadinas, jei visuomenės dauguma palaiko amoralias masines informacijos priemones (pvz., amoralią spaudą), jomis naudodamasi, tam tikra visuomenės mažuma turės kentėti. Toks yra demokratijos principas, ar ne? Arba pati visuomenės dauguma turi pasikeisti. Prisiminkime laikus, kai pirma visi (išskyrus parsidavėlius) stojome prieš totalitarizmą, o po to visi (išskyrus komunistus) ėmėme remti laisvą rinką. Gal buvo kitaip? Rinka yra totalitarinio socializmo antipodė. Rinka yra rinka. Jos dorovės lygį, charakterį lemia patys dalyviai ir jų asmeninė moralė. Mūsų laikais tebėra mąstančių, neva moralumą galima pasiekti vien policiniais draudimais, kaip bandyta SSSR. Deja, nuoseklios demokratijos principas tam šito neleidžia. Gruodyje buvau kviestas dalyvauti seminare apie masines informacijos priemones ir privatumo teisę. Seminarui vadovavo du profesoriai iš Šveicarijos ir vienas iš JAV. Auditorija – daugiausia mūsų studentai teisininkai, puikiai kalbantys angliškai. Vienas iš svarstomų atvejų buvo, ar teisingai pasielgė Vilniaus meras, neleidęs gėjų parado. Svarstymo rezultatas toks: jei daugiau kaip 95 procentai žmonių prieš – teisingai. Jei mažiau (o tai maždaug ir bus ginčo dėl TV atvejis), tuomet ne, bet valstybė privalo apginti (šį kartą – mažumos) teises ir užtikrinti gėjams apsaugą, kad jie galėtų saugiai demonstruoti.

Tokia yra demokratijos laisvė. Vadinasi, TV turi atspindėti visų žiūrovų interesus. Neabejotina dauguma turi teisę žiūrėti mėgstamas smurto ir sekso scenas. Neabejotina mažuma turi teisę rašyti peticijas (kurios nieko nepakeis), tačiau mažumos teisės bus apsaugotos tuo, kad TV proporcingai rodys ir priešingas programas. Sutinku, galbūt Lietuvoje tos proporcijos ne visai tiksliai išlaikytos. Tačiau juk principo tai nekeičia. Žmonės, pvz., piktinasi, kad egzistuoja bulvarinė spauda. OK, tad nepirkite! Jei nebūtų pirkėjų, ji išnyktų, ar ne? Jei nebūtų žiūrovų, išnyktų ir smurtinė TV, nes visuomenės dauguma atmestų ją visose pakopose. Žinoma, čia būtų kiek sudėtingiau, tačiau juk vienaip ar kitaip TV principai yra komerciniai. Jei tavęs niekas nežiūri, kaip tu gali leisti pinigus veltui, gal nori subankrutuoti? Visa tai ir yra demokratija. Žmonės nori, kad būtų ir demokratija, ir laisvė pagal SSSR, kada politinis biuras prižiūrėjo, kas galima ir ko negalima. Panašiai ir su tautine kultūra. Manoma, kad propaguojant tautines dainas galima sustabdyti emigraciją, kai tuomet priežastys pačioje tautoje: jeigu ji pati save naikina (turiu galvoje tiek pramonininkus, nustatančius algų lygį, tiek eilinius žmones, pasirenkančius paprasčiausią kelią ir nekenčiančius vieni kitų), koks draustinis ją sulaikys? Ginčytis prieš „nemalonias“ laisvojo pasaulio, kurio mes patys norėjome, apraiškas, reiškia ginčytis prieš liberaliosios demokratijos sąvoką. Teoriškai laisvasis pasaulis yra pačių mūsų atspindys – kokie mes, tokia ir tirovė. Bent taip buvo iki XX a. pabaigos.

Pasaulis ką tik pasikeitė

Tačiau šiuo metu didžiausia klaida – nesuvokimas, kad tradicinis pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Nors ne paslaptis, kad demokratija ir anksčiau buvo iškreipiama, šiuo metu ji ne tik nebegali būti realizuota, bet jos vardas sąmoningai naudojamas destrukcijai pridengti. Ne paslaptis, kad ir anksčiau demokratija buvo paperkama kaip prostitutė: juk parlamentuose sėdi žmonės, keičiantys įstatymus balsavimu. Kaip jie nubalsuos, vėlgi priklauso tik nuo jų sąžiningumo, bet ne nuo DVo ar kokio kito anapus žmogaus egzistuojančio faktoriaus. O žmogus yra žmogus su savo asmeninias interesais. Manyčiau, jau trumputė dabartinė Lietuvos istorija gali paliudyti, kaip perkami įstatymai. Tačiau parduoti įstatymus kuriai nors nacionalinei pramonininkų grupuotei yra viena, bet juos parduoti transnacionalinėms korporacijoms – kas kita. Mūsų dienomis vyksta spartus tarptautinio kapitalo koncentravimas kelių tarptautinių klanų rankose, kai jų valdomos transnacionalinės korporacijos pasidalija gyvybiškai svarbias pasaulio pramonės šakas. Vienos korporacijos biudžetas gali prilygti ištisos valstybės biudžetui, bet skirtingai nuo valstybės, jis naudojamas tik vienai pramonės šakai kontroliuoti visame pasaulyje. Tai ir sudaro vadinamojo globalizmo esmę. Globalizmas tad yra iš principo kriminalinė saujelės multimilijardierių politika paverčiant visą pasaulį juos maitinančių ir jų visiškai išnaudojamu žaislu. Tai daroma remiantis (ir prisidengiant) natūraliu globalizacijos procesu, kurio priežastis – techninė pažanga. Globalistai nesuinteresuoti jokia opozicija, jokia ideologija ar įsitikinimais, kurie trukdytų pavergti milijardų žmonių sąmonę. Todėl kuriama erzacinė antimoralė, naikinanti visa, kas tik galėtų pasipriešinti.

O pasipriešina pirmiausia tradicinių abraomiškų religijų reikalavimas gyventi pagal DVo siųstąją žinią – vienintelį pasaulyje žinomą, iš esmės tą patį Apreiškimą, išpažįstamą Abraomo religijos pasekėjų: judėjų, krikščionių ir musulmonų. Su judaizmu susidorota mamonos pagalba. Tas pats atsitiko ir krikščionybei, isskyrus vienur – kitur tebesilaikančią katalikybę bei pabiras marginalines protestantų sektas. Atvirai nepasiduoda vien islamas, kuris todėl ir tapo nuožmaus globalistų puolimo objektu. Pribaigti islamą sumaniai išrastos „kovos prieš tarptautinį terorizmą“ pagalba, o kartu pasmaugti ir visus kitus pasipriešinimo likučius – toks yra strateginis dabartinės didžiosios politikos tikslas. Suprantama, kad apie jokią tikrą „liberaliąją demokratiją“ šiomis sąlygomis nebegali būti kalbos. Dabar grįžkime prie minėto seminaro Vilniuje. Profesorė šveicarė, kalbėdama apie demonstracijų laisvę, pažymėjo aplinkybę, kada laisvė turinti būti ribojama: kada demonstracija kelia visuomenės destabilizavimo tikslus, pvz. – sukelti žmones prieš „teisėtą santvarką“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kvailių minios gali „demonstruoti“, kiek joms patinka, vieni „už“, kiti „prieš“, valstybė turi šį kvailių cirką saugoti, nes jis vaizduoja „laisvę“. Tačiau kai bandoma prieiti ne prie vaidinamos, bet prie tikros laisvės – stop! Laisvės keisti patį cirką nenumatyta ir negali būti duota. Cirkas turi būti amžinas, nes mums iš anksto sako, kad ne tai, kas jame rodoma, bet jis pats ir yra gėris. Mes privalome tikėti, kad pats cirkas yra didžiausias gėris, kad mes tikrai „renkame“ tokią valdžią, kuri tikrai atstovaja mūsų interesams, bet ne transnacionalinių korporacijų. Jei tu drįsti propaguoti kitą ideologiją, pvz., sakyti, kad cirkas melagingas, kad gėris nėra tai, kad laikytumeis cirko taisyklių, bet kad laikytumeis Šventojo Rašto taisyklių bei Bažnyčios, tave išvadina religiniu fundamentalistu, kuris kelia grėsmę pačiai sistemai.

Užtat visas globalistų smurtas pridengiamas neva kova už tą pačią demokratiją bei visokiausias teises, iki gyvūnų ir sodomitų. Taigi kyla klausimas, kieno teisės ginamos iš tikrųjų ir kas iš tikrųjų čia vyksta. Mūsų dienomis Lietuva įtraukta į globalinį procesą, kuriame tradicinės vertybės naikinamos sąmoningai. Todėl prašyti šitokios sistemos atstovų, kad jie draustų daryti tai, už ką gauna algas, yra idioto darbas. Tiesa, lietuviai pakankamai konservatyvūs, kad pvz., imtų remti sodomitų paradus arba reikalautų, kad būtų įteisintos sodomitų „santuokos“. Bet tai tik mūsų kartose. Jaunesnės kartos sėkmingai bus indoktrinuotos taip, kad priims ir naują „moralę“.

Kaip išsigelbėti iš totalinės vergijos

Išeitis turi remtis laiko suvokimu. Krikščioniska kalba mes dabar jau gyvename Apokalipsės metu. Liberalioji demokratija negali gelbėti, nes jos nebeįmanoma realizuoti: realią valdžią turi ne išrinktieji (per nupirktus rinkimus), bet tie, kurių rankose ekonomikos svertai, o šie svertai ne nacionaliniai, bet jau globaliniai. „Prezidentai“ ir „vyriausybės“ tėra tik globalinio kapitalo menedžeriai. Jų tikslas yra pasaulinės vergovinės tvarkos sukūrimas, kai keli multimilijardierių klanai, pasidaliję visą pasaulio ekonomiką pagal šakas, ne tik lems, ką turi tikėti, veikti ir kaip turi gyventi milijardai žmonių, bet kam iš viso leidžiama gyventi, o kas turi būti fiziškai sunaikintas. Jau atvirai svarstomas nereikalingo nemokaus milijardo žmonių pertekliaus likvidavimas, o tai bus pasiekta per badą, suvaidinamą „terorizmą“, išprovokuotus karus, genocidus ir dar modernesnėmis priemonėmis. Pvz., suvedus visų žmonių duomenis į vieningą duomenų bazę, priešus galima numarinti užblokavus jų banko sąskaitas, o nemokius žmones – nusiuntus širdies paralyžių sukeliantį impulsą per čipą, implantuotą po oda. Argi tokiomis sąlygomis, pvz., kas nors propaguos tradicinę šeimą? Juk žmoniją galima mažinti būtent per sodomitų „šeimą“. Globalistams taip pat nereikalinga pasiturinti vidurinė klasė – ji turi būti denacionalizuota ir susiaurinta iki palyginti negausaus milijonines algas gaunančio menedžmento. Visi kiti bus tik juodo darbo (tegu ir kvalifikuoto) vergų masė, kurių išlikimą ribos jų pačių mokumo galimybės žiaurioje kovoje dėl vis mažėjančių išgyvenimo resursų. Milijonai badaujančių nemokių žmonių dar ir tyčia nuskurdinami tam, kad juos būtų galima pamažu likviduoti mažinant populiacijos perteklių. Daugelis pamiršo George“ą Orwell“ą ir dabar mano, tarsi jis rašė apie SSSR. Toks mąstymas – sąmoningos indoktrinacijos rezultatas. Orwellas rašė apie manipuliacijas žmonių sąmone ir apie totalinę vergovę, kuri dangstoma „naujakalbe“. Ta mūsų dienų „naujkalbė“ ir pasireiškia tokiais raktiniais žodžiais, kaip „tolerancija, demokratija, fundamentalizmas, terorizmas tt.“.

Čia nėra vietos tradiciniam gėrio ir blogio apibrėžimui. Gėris tačiau, bent taip krikščionys visada tikėjo, nėra tai, kas man malonu, bet tai, kas atitinka Kūrėjo valią. Blogis nėra tai, kas man nemalonu, bet tai, kas prieštarauja Kūrėjo valiai. Pabandykite skelbti šias krikščioniskas tiesas per TV – jūs tučtuojau tapsite paženklinti „religinio fundamentalisto“ etikete. Jei kas tačiau pabandytų rasti „Saliamono sprendimą“ magiškoje formulėje „blogis yra blogis“, faktiskai sakytų štai ką: „Blogis yra tai, kas man ir kitiems nemalonu, ir ką valstybė privalo šitaip pripažinti, nes mes norime būti jai lojalūs piliečiai“. Argi tokiu būdu įmanoma sėkmingai įkelti krikščioniskas sąvokas į antikrikščioniską sistemą? Sistema niekad su tuo nesutiks, nes jos tikslai yra diametraliai priešingi. Tarkime, mes patikėjome, kad sodomitams turi būti uztikrintos „laisvės“. OK. Koks yra jų procentas visuomenėje? Ar iš tikrųjųju jų yra tiek daug, kad apie jų „teises“ reikia šaukti kiekviename kampe ir net leisti įstatymus, ginančius jų „santuokas“? Kas juos vargšus skriaudė? Jiems buvo draudžiama sanguliauti namuose? Juos už tai kišo į kalėjimus? Ne, to niekas nedarė. Ar jums šitokia situacija nekelia įtarimo, kad sodomitų „teisės“ propaguojamos sąmoningai? Kieno? Atskirų nesusipratusių žmonių, mados ar visos sistemos? Mums skelbia būtinumą ginti gyvūnų teises. Tuo tarpu visas „laisvas“ pasaulis užmerkė akis į tai, kad Europos Tarybos narė Rusija vykdo čečėnų tautos genocidą. Kas svarbiau: tiesa, gėris, žmonių gyvybė, nafta, korporacijų interesai, didžioji „politika“? Tačiau čečėnai – juk tokia smulkmenėlė, ar ne? Gerai, tad gal smulkmenėlė ir JAV, „demokratijos tvirtovė“? Žinoma ne! Tik, deja, JAV vyriausybė taip ir nesugebėjo apginti savo ofičialios versijos ir tuo pačiu išsklaidyti pagrįstus įtarimus, kad Rugsėjo 11 – organizuotas spectarnybų nusikaltimas, apie kurį valdžia negalėjo nežinoti. O jei taip, kodėl mūsų dar neapėme siaubas, matant tokią „tvirtovę“ ir tokią „demokratiją“, kuri dabar atėjo į mūsų namus ir jau reikalauja mūsų biometrinių duomenų „apsaugotiems“ pasams ir asmens kortelėms?

Ponas Vytautas Landsbergis nubalsavo už nusikalstamą Europos Parlamento 2006 03 15 direktyvą 2006/24/EC įvedant totalinį visuomenės sekimą, pasiaiškinęs, kad „saugumas (pasaulinių oligarchų?) svarbesnis nei žmogaus teisės“, nes Trečiasis Pasaulinis Karas jau prasidėjęs. Jis, žinoma, turėjo galvoje „tarptautinį terorizmą“. Ar tikite? Teroristai tokie galingi, kad neturi kitokių galimybių susisiekti, kaip tik per oficialiai įregistruotus mobiliuosius ir per savo asmeninių kompiuterių asmeninius adresus? Esate labai patiklūs? „Teroristai“ sugebėjo ne tik vienu metu pagrobti kelis lėktuvus, ne tik sėkmingai trenktis į du PPC bokštus (pietinis buvo „trenktas“ vėliau, žibalas išdegė ore, bet jis pirmasis ir „susidėjo“), bet net priskristi tiesiai prie radarais apsaugoto „Pentagono“ (ir taranuoti pastatą, palikus po to kažkodėl neproporcingai mažą skylę sienoje ir jokių lėktuvo pėdsakų, išskyrus įtartiną turbiną lauke, viskas sudegė!), o abiejuose PPC bokštuose su aibe skirtingų įstaigų, turėjusių savo apsaugą, gražiai ir moksliškai iš anksto sudėlioti sprogmenų per kelis aukštus (nes kitaip bokštai nebūtų „susidėję“, matome net charakteringus sprogimų liežuvėlius nuotraukose) – ar tie „teroristai“ genijai? Dievai? Burtininkai? Neva nuo žibalo susilydę plieniniai atramos stulpai, bet che-che, lakūno pasas išliko! Atrodo, žmonės taip įprato prie Holivudo su „Titaniku“ ir TV, kad jau nebeskiria, kur pasaka, kur tikrovė. Jei tad JAV – „demokratijos tvirtovė“, bet V.Landsbergio „terorizmo grėsmė“, dėl kurios mes turime būti sekami ir turime 100 proc. pasikliauti išrinktąja valdžia, neva atstovaujančia mūsų interesams, radosi iš Rugsėjo 11-osios (ir dar „aiškesnių“ sprogdinimų Londone), ar tuomet mes galime sakyti, kad visa tai, nelyginant čečėnai, mums „tolimi dalykai“? Tikslas – padaryti iš mūsų „klusnų pilietį“, kuris už gryną pinigą priims „gyvūnų teisių“, „gėjų ir lesbiecių teisių“ gynimą, o kai pamato blogį (kuris taip, iš tikrųjų yra blogis), piketuos prieš šėtoną, kad šis blogio platintojas sušvelnėtų, pakeistų programėlę, nes mes – klusnūs ir jam lojalūs piliečiai.

Tad rašykime peticijas, gal šėtonas pasikeis į gerąją pusę, sudemokratės iki Paties Kristaus, bus geras visiems, nes neva DVas yra toks geras, kad pragaras būsiąs tusčias, visi būsią išganyti (modernus ir „geras“, „rožinis“ krikščionybės suvokimas), o šėtono ir visai nesą. Ne pasakos tik „energijos iš kosmoso“, ženklai, dzen-budizmas ir gal Sai-Baba. Taigi mūsų valdžia sėkmingai įjungta į pasaulinį menedžmentą, o jūs ketinate prašyti jo atstovų, kad jie laikytųsi krikščioniskos dorovės?! Kol mes ir mūsų vaikai rašysime peticijas šėtonui, laukdami kad jis pagaliau taptų visai geras ir krikščioniškas, vaikų sąmonė jau gerokai pasikeis. Ir tai, kas atrodo (ir yra) blogis jums, mūsų vaikams taip jau nebeatrodys, amen. Žmogau, tu nebetiki Kristumi ir Šventuoju Raštu, todėl nematai, ką su tavimi daro. Apokalipsės laikais galima remtis tik DVu ir Jo galia. Aukščiausia vertybė – ne fizinis, bet dvasinis išlikimas. Reikia atkurti tikėjimą atveriant žmonėms akis į tikrovę ir lyginant ja su Šv. Rašto pranašyste. Žmogau, tu nori susikurti šeimos rojų prie televizoriaus, kuris rodytų taip, kaip tau patinka. Bet galų gale tau arba tavo vaikams patiks taip, kaip nori Antikristas. Nepatinka televizija? Esi tikras krikščionis? Tai kodėl tu neimi į rankas kirvio ir nesukapoji tos velnio dėžės? Ar tu susirgsi be televizijos? Tau reikia žinių? Pirk dorą spaudą. Bent tokią, kuria pasitiki. Tokios likučių dar turime. Yra dar radijas su trumpomis žiniomis, kurias galima atrinkti per visą pasaulį (žinant, kad paviršiuje tik tendencingas žinių prįstatymas).

Pagaliau esama ir interneto, kuriame rasi ir gėrio ir blogio, bet pasirinkimas priklausys tik nuo tavęs, bet ne nuo kažkurios televizijos vadovybės. Krikščionis turi vienyti ne televizija, bet Šventoji Komunija. Tikėjimas turi pasireikšti realiais evangeliškais darbais, bet ne tradicijomis. Toks tikėjimas yra ne ritualinis, bet tikras, lemiantis kasdienį žmogaus elgesį ir pasirinkimus. Tai tikėjimas, turintis stiprų PAMATĄ, fundamentą. Todėl Antikristas ir gąsdina juo visus, vadindamas fundamentalistiniu. Tikras krikščionis ir yra fundamentalistas. Juk jei daugelis atgautų tikėjimą ir suvoktų, kur veda pasaulį saujelė globalistinių satanistų, prisidengiančių demokratijos melu, suvoktų ir tai, kad demokratija turi tik vieną realią alternatyvą: TEOKRATIJĄ. Teokratija yra DVo Įstatymo valdžia. Mes katalikai turime vieną vienintelę teokratinę valstybę, kurios vardas – Vatikanas. Tik ši valstybė Paties DVo yra įgaliota spręsti, kas yra gera, ir kas yra bloga. Tik Bažnyčiai turi būti deleguota teisė leisti ir drausti. Jei Lietuva iš tikrųjų būtų katalikiškas krikščioniškas kraštas, jai dabar reikėtų ne Europos Sąjungos, bet paprasčiausio juridinio žingsnelio: prisijungimo prie Vatikano valstybės. Reikia priimti Vatikano įstatymų viršenybę ir pripažinti Romos Popiežių Lietuvos valstybės galva. Suprantama, tuomet visus Antikristo žaisliukus reikės paaukoti kartu su Europos Sąjunga bei jau pasiektu „Šengenu“ bei jo satanistine totaline kontrole. Jei šitaip atgimtų ir kitos šalys, bus jau naujas „Šengenas“, krikščioniskasis.

Pabaigai

Mes nenorime skaityti „pasakiško“ ir „atgyvsenusio“ Šv. Jono Apreiškimo, kaip pvz., 13 : 17 apie jau mūsų dienomis žmonėms po oda implantuojamus čipus, arba Žvėries ženklą, kurį šiandien rasi ant bet kurios prekės brūkšninio kodo 2 kraštinių ir vieno vidurinio strichų pavidalu (kad 666 – viso labo tėra tik senovinis aukso matas, t.y. globalistams pats mieliausias mamonos simbolis – žr. Senajame Testamente I Kar. 10 : 14, 2 Krn 9 : 13). Suprantama, visa tai – „šizofrenikų paistalai“, o apie „pasaulio pabaigą“ bei Jono Apreiškimą „kalbėta visais laikais ir anksčiau“. Deja, su tuo neišeina sutikti. Taip, visais laikais bandyta skelbti pasaulio pabaigą, nes blogio apraiškos panašios. Tačiau tik šiais laikais: 1) globalizuojamas visas pasaulis, bet šis natūralus procesas, kaip ir „visais laikais“, yra stiprių, turtingų ir nelabai dorų žmonių rankose („bilderbergerių“ bei kt., kuriuos turėjo galvoje Šventasis Tėvas Benediktas XVI, kalbėdamas apie neregėtą „pasaulinės vyriausybės“ totalitaristinį siaubą); 2) valstybės užleidžia savo vietą transnacionalinėms korporacijoms, pasidalijančioms tarp savęs ir imančioms kontroliuoti visai žmonijai gyvybines sferas (žemės ūkį, maisto gamybą, mediciną t.t.); 3) dar niekada istorijoje nebuvo įmanoma vienu metu surašyti kelių šalių gyventojų bei padaryti tokius įrašus, prieinamus bendrai tų valstybių valdžiai – šiuo metu įmanoma indeksuoti viso pasaulio gyventojus iki pat jų biometrinių duomenų, duoti kiekvienam unikalų cifrinį vardą ir įvesti tokią totalinę kontrolę, apie kurią anksčiau negalėjo svajoti jokie net ir pavienių šalių diktatoriai; 4) įgyvendinus Naująją Tvarką, bet kuris sočialinis pasipriešinimas darosi iš principo neįmanomas (momentaliai fiksuojami visi kontaktai, buvimo vieta, užblokuojamos banko sąskaitos, tiems, kuriems implantuoti čipai, elektroniškai siunčiami impulsai, veikiantys psichiką, kraujotaką, širdies veiklą; pasipriešinimo židiniai naujos kartos ginklais automatiškai naikinami su kelių metrų tikslumu). Tad tik Vienas DVas pajėgus šią velnišką sistemą išgriauti, nes ji padaro milijardus žmonių visiškai bejėgius, bet valdovų („patricijų“, kurie net nežinomi) tarnus – nepasiekiamus. Jei Pats DVas neišnaikins šitokios tvarkos, laipsniškas „perteklinių“ milijardų žmonių naikinimas bus neišvengiamas. Techninė pažanga užtikrins minimalaus skaičiaus žmonijos egzistavimą. O tie pirminiai vergai, kuriems dabar priklausome mes, išnyks istorijos migloje, tarsi jų nebūta, bet istorija prasidės iš naujo nuo keliasdešimt patricijų ir keliasdešimt milijonų jų tarnų. Visos tolesnės kolizijos, revoliucijos t.t. bus tik tarp tų patricijų ir tarnų, kol iš jų susiformuos nauja trinarė sistema patricijai-tarnai-vergai.

Taigi lygindami dabartį su Apr 13 : 17, matome, kad Žemės sąlygomis ši pranašystė realiai įmanoma tik elektroninių technologijų amžiuje, kuriame dabar ir gyvename. Tik šiuo atveju tai tikrai nėra tariama alegorija. Pagaliau tik mūsų dienomis pastebėta ir tai, ką anksčiau be vargo kiekvienas galėjo ir pats suieškoti – Žvėries skaičiaus kaip mamonos garbinimo prasmė: 666 talentų aukso karalius Saliamos kas menesį gaudavo iš sabėjų karalienės (žr. auksčiau Šv. Rašto vietų nuorodas). Jokių paslapčių, paprasčiausias turto valdžios simbolis, be kurio šiandien nevalia leisti į prekybą nė vieno gaminio. Tai ne mistika, bet žiaurus įžūlumas, padarytas visiškai sąmoningai. Taigi „istorija pasibaigė, prasidėjo Rinka“, kaip paskelbė gudrusis Francis Fukujama. Gal jūs paprieštrausite: šis žemiškas gyvenimas nieko nereiškia lyginant su amžinybe. Taip. Bet jis yra paruošimas amžinybei. Antikristas sudarys tokias sąlygas, kad absoliuti dauguma eis į tamsią amžinybę. Atrodo, kaip neteisinga! – žmonės taip nuskriausti, nuskurdinti, paversti vergais, fiziškai naikinami, o jiems dar tenka pragaras. Tačiau ar ne jie patys savo laisva valia pasirinko televizorių, kuris turi būti „malonaus gėrio skleidėjas“? Ar ne jie patys pardavė savo sielas už „rojų žemėje“, už blizgančių prekių viliones? Ar ne jie stūmė vienas kitą į pražūtį, kad gautų daugiau tų prekių? Ar ne jie buvo abejingi, naikinant čečėnus? Ar ne jie nutarė, esą gyventi pagal įsitikinimus, vykdant DVo, bet ne žmonių, įstatymus, reiškia būti fundamentalistu (vad. „blogu“) ir yra „viduramžių atgyvena“, o Evangelija – sena pasaka, nieko neverta lyginant su „dzenu“ ar Sai-Baba? Ar ne jie savo valia išstodavo iš bažnytinių bendruomenių? Ar ne jie pardavinėjo Kristų už supermarketo „Santą Klausą“? Ar pagaliau ne jie patys suteikė visus savo duomenis „apsaugotiems“ biometriniams pasams gaminti ir ar ne jie patys leidosi, kad jiems imtų implantuoti čipus po oda? Juk užtai kaip „patogu“! Tad ar ne jie patys darė save nuskriaustus?

2008-02-12


Prisijunkite prie diskusijos